Seniūnijų transporto parką – į senovinių automobilių ralį. O gal į sąvartyną?

Prieš metus Savivaldybė rado lėšų "įpaminklinti" rajono vadovų tarnybinių automobilių stovėjimo vietas, tačiau nesuranda lėšų seniūnijų transporto parkui atnaujinti.

Nemažai šalies savivaldybių savo internetinėse svetainėse skelbia informaciją apie tarnybines transporto priemones, taip pat – apie naudojamas seniūnijose. Kiekvienas, kuriam aktualu, kaip naudojamas visų bendras turtas, gali bent susidaryti nuomonę apie savivaldybės turimą automobilių parką, o pagal pateikiamus valstybinius numerius net pasidomėti, ar transporto priemonės naudojamos ūkiškai.

Veltui to ieškotumėt Širvintų rajono savivaldybės interneto svetainėje – neužtiksite jokių žinių, tik interesų deklaraciją labiau primenančią tarnybinių automobilių naudojimo tvarką. Matyt, dėl to, kad mūsiškiams tiesiog nėra kuo pasigirti arba – gėda dėl neūkiškumo.

“Žiguliukai” – visiški griuvenos

Tik laikraščiui pasidomėjus, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė vis dėlto pateikė informaciją, kokiais tarnybiniais automobiliais šiuo metu važinėja rajono seniūnai.

Vienintelis Čiobiškio seniūnas Virginijus Niekis gali pasigirti važinėjantis neprastu automobiliu – jis vairuoja 2005 metų laidos “Ford Focus”. Anot Elenos Davidavičienės, čiobiškiečiui tiesiog pasisekė, kai vieną dieną ėmė ir sustojo jo ankstesnis automobilis. Kadangi, pasak direktorės, remontuoti jo neapsimokėjo, o kitos išeities nebuvo, Čiobiškio seniūnijai buvo perduotas iki tol Savivaldybės darbuotojų bendroms išvykoms naudotas fordas.

Vadovaujantis direktorės logika, savotiškai pasisekė ir Jauniūnų seniūnui Vidmantui Griniui – sugedus jo naudotiems žiguliams, Jauniūnų seniūnijai buvo perduotas anksčiau Žemės ūkio skyriaus specialistų vairuotas 1994 metų “Audi C4″. Nors tarnybinis VAZ-21065 yra net penkeriais metais jaunesnis, tarp jų skirtumas akivaizdus – audi dar važiuoja, o dešimties metų žiguliai skaičiuoja paskutines dienas. Elena Davidavičienė sako, kad bus parduoti aukcione susidėvėję seniūnijų automobiliai.

Iš tiesų, jau paskelbtame aukcione šių dviejų automobilių pradinė pardavimo kaina nustatyta po 300 litų.

Vos gyvas ir tų pačių 2000-ųjų laidos Širvintų seniūnijos seniūnės Laimos Griškienės naudojamas tarnybinis VAZ-21065. Elena Davidavičienė sutiko, kad jo būklė yra avarinė ir atskleidė lyg sumanymą, lyg ir ketinimą seniūnei perduoti šiuo metu Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Jono Purvanecko naudojamą 2003 metų laidos automobilį “Ford Mondeo”. Jos pačios pavaduotojas galėsiąs naudotis automobiliu, kuris yra skirtas bendram naudojimuisi.

Trečiąjį seniūnijose naudojamą rusišką automobilį – 1997 metų laidos VAZ-21093 – vairuoja Gelvonų seniūnas Lionginas Juzėnas. Iš to, kad direktorė apie jį neužsimena, galima suprasti – vairą sukios ilgai.

Į klausimą, kaip nutiko, kad dešimties metų automobiliai tapo griuvenomis, kai dažnas žmogus tik pasvajoja vairuoti tokių metų automobilį, tegul – rusišką, administracijos direktorė sako ir pati nesuprantanti. O gal atsakymas paprastas, kaip kolūkinių laikų filosofija – netausojama todėl, kad nėra nuosavas?

- Ne automobilis ir jo būklė yra esmė, o jį vairuojantis žmogus, – sako valdininkė ir priduria, kad Savivaldybės administracija sulaukia gyventojų skundų dėl tarnybinių seniūnų automobilių naudojimo, rengė netikėtus patikrinimus ir kai kurie signalai pasitvirtino. Tačiau konkrečių pavardžių ir faktų Elena Davidavičienė neatskleidžia.

Seniausiam automobiliui – ketvirtis amžiaus

Kiti seniūnijoms perduoti automobiliai yra ne vieno mūsų laikraščio skaitytojo bendraamžiai. Kernavės seniūnas Stanislovas Gaidakauskas vairuoja 1993 metų “Ford Mondeo”, Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė – 1991 metų “Audi 80″, Zibalų seniūnas Nerijus Drazdas – 1988 metų “Audi 80″, Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas – 1985 metų “Audi 100″. Žodžiu, dabartinį seniūnijų tarnybinio transporto parką greitai bus galima prilyginti senovinių automobilių raliui.

Direktorė nesileidžia į gilesnes diskusijas apie tuos automobilius. O juk akivaizdu: nors juose yra sumontuota suskystintų dujų įranga, šių dienų kriterijais žiūrint, automobiliai vis tiek yra neekonomiški, pagrindiniai mazgai susidėvėję, o dabartiniais seniūnijų keliais jų pravažumas – per menkas.

Pernai, mums paprašius, Savivaldybė informavo, kad kiekvienam automobiliui, už kurį materialiai atsakingas seniūnas, per mėnesį nustatytas 100 litrų kuro limitas.

Toks atsakymas jau tada sukėlė abejonių. Kodėl kiekvienam nustatytas tas pats limitas, jei seniūnijų plotai yra skirtingi? Taip pat skiriasi bendras kelių, kuriais tenka nuvažiuoti, ilgis, jų danga, seniūnijose gyvenančių žmonių skaičius. Galų gale, skiriasi ir automobilių ekonomiškumas, atstumas iki rajono centro.

Į šį klausimą Elena Davidavičienė lyg ir turi savo atsakymą – šįmet seniūnai iš Viešųjų darbų programos pagal minėtus kriterijus patys pasidalijo papildomo kuro normas. Vadinasi, direktorė pripažino, kad galiojanti įprasta kuro limitavimo tvarka – ydinga.

Dujų įrangą, kaip Savivaldybės ekonomiškumo pavyzdį, paminėjusi Elena Davidavičienė taip pat sako, kad specialiai domėjosi remonto išlaidomis ir gali pasakyti, kad jos nėra didelės ir nereikia to ieškoti. Ji net pareiškė įtarianti, kieno nurodymu domimasi šia tema. Taigi, anot jos, galima suprasti, kad šis mūsų žvilgsnis į seniūnijų automobilių parką – politinis užsakymas, o ne noras atkreipti dėmesį į esančią situaciją.

Kituose rajonuose seniūnams perkami visureigiai

Kitų fone mūsiškiai – skurdžiai. Štai trylikoje Šilalės rajono seniūnijų naudojami net 23 tarnybiniai automobiliai: viena seniūnija turi keturis, viena – tris, penkios – po du, kitos – po vieną. Atidžiau paanalizavęs viešai pateikiamą informaciją negali nepastebėti, kad net trys seniūnijų naudojami automobiliai yra 2009, o vienas – 2008 metų laidos. Beje, paminėjome tik pačius naujausius.

Du patys seniausi Alytaus rajono seniūnijų naudojami tarnybiniai automobiliai – 2002 metų laidos. Kiti devyni yra pagaminti 2005 metais. Tarp vienuolikos automobilių – net septyni visureigiai, leidžiantys seniūnams bet kokiomis sąlygomis lengviau pasiekti atokius seniūnijų vienkiemius.

Dar vienas pavyzdys – Biržų rajono seniūnijos, kuriose iš dvylikos tarnybinių automobilių keturi yra visureigiai. Šeši šių automobilių yra naujesni nei dešimties metų.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė sutinka, kad kai kurie dabartiniai rajono seniūnų tarnybiniai automobiliai ne visai tinkami keliams, kuriais jiems tenka važinėti, tačiau mano, kad seniūnų darbas – ne lankytis pas žmones ar juos vežioti, o palaikyti ryšį su rajono vadovais.

Po šių žodžių pradedi įtarti, kad Čiobiškio seniūnijai naujausias iš visų automobilis skirtas dar ir todėl, kad nuo rajono centro iki šios gyvenvietės – toliausiai. Juk kaip smagu asfaltuotu keliu skrieti su vėjeliu!

- Pavyzdžiui, Širvintų seniūnija, – savo logiką dėsto Elena Davidavičienė. – Juk jos administracija įsikūrusi čia pat, mieste, taigi važinėti nereikia, galima ateiti.

Na, reikėjo dar pridurti, kad net keturi iš aštuonių seniūnų gyvena mieste ar greta, tad automobiliai jiems iš viso nereikalingi. O į darbovietę seniūnai nuvažiuoja asmeniniu transportu, kaip ir daugelis valstybės tarnautojų.

Išeina, tai tik smulkmena, kad, sakykime, Širvintų seniūnijos plotas – beveik 16 tūkst. ha, yra 117 kaimų, o juose gyvena 3536 žmonės, kuriuos seniūnei tenka aplankyti?

Tiesa, mes jau citavome – anot Elenos Davidavičienės, lankymasis pas gyventojus nėra seniūnų darbas. Tad būtent tai tegul ir sužino per tūkstantį žmonių, kurie gyvena Alionių seniūnijoje (plotas – 15 tūkst. ha, 45 kaimai). Arba – per 1500 žmonių, kurie gyvena Zibalų seniūnijoje (plotas – 9788 ha, yra 58 kaimai). Turbūt labai neapsidžiaugs sužinoję, kad seniūnui pas juos nebūtina lankytis, ir per 2000 Jauniūnų seniūnijos gyventojų (plotas – 16,4 tūkst. ha, 51 kaimas).

O gal tokios frazės priežastis – kita? Kaip lankytis, jei to 100 litrų dujų per mėnesį vos pakanka “palaikyti ryšiui” su “veikliuoju” rajono centru.

Ir nė žodžio apie tai, kad šių dienų technologijos leistų seniūnams kuo rečiau mindyti mero ar direktorės “kilimėlį”. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas jau seniai rengia konferencinius pasitarimus kompiuterių tinklo garantuojamomis galimybėmis, tad kodėl to nedaryti Širvintų rajono savivaldybei? Sakysite, prastos ryšių sąlygos. Tai atnaujinkime jas, iš to žmonės tik laimės. O sutaupytą kurą galės skirti vietos reikalams tvarkyti.

Pokyčius žada po pergalės rinkimuose. O jei pralaimės?

Po pokalbio su Elena Davidavičienė tapo aišku, kad Širvintų rajono savivaldybė neturi nei vizijos, nei realaus veiksmų plano, kaip pagerinti tarnybinio transporto bazę seniūnijose. Į pavyzdį, kad panašią dar 2007 metais patvirtintą strategiją turi Plungės rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė atsako, kad tai nėra būtina, nes visi šie aptarti klausimai – administracijos vidaus reikalas. Juk seniūnijos yra tos administracijos padaliniai.

Visišką neveikimą ir perspektyvos neturėjimą direktorė teisina Vyriausybės draudimu šiuo krizės laikotarpiu pirkti pagrindines gamybos priemones. Tačiau leidžia suprasti, kad situacija gali pasikeisti, jei dabartiniai vadovai vėl pateks į valdžią.

- Turiu savo planą ir dėl seniūnijų tarnybinių automobilių, tačiau apie tai dabar nenoriu kalbėti, pristatysiu po rinkimų, – prisipažįsta Elena Davidavičienė ir užtikrina, kad bent iki rinkimų tikrai nebus daroma jokių žingsnių, kad seniūnijos būtų aprūpintos šiuolaikinėmis, ekonomiškomis transporto priemonėmis.

Man tai primena savotišką rinkėjų šantažą – gausite, jeigu mus vėl išrinksite. Ar tai nėra eilinė populistinė gudrybė tikintis, kad rinkėjai užkibs ant to paties neišpildomų rinkimų programų pažadų kabliuko?

Gintaras Bielskis