Savivaldybės pozicija primena skęstančio laivo dažymą

Neveiklumo adresais

Į redakciją kreipėsi Mindaugo gatvės 13-ojo namo gyventojų atstovė Saulė Šermukšnienė. Ji teigia suskaičiavusi, kad tik per praėjusių metų vieną pusmetį iš dešimties pirmojoje laiptinėje esančių butų buvo surinkta 904,13 lito eksploatacijos mokesčio. Pasak namo gyventojos, per metus tik vienos laiptinės gyventojai sumokėjo Širvintų komunaliniam ūkiui beveik 2 tūkstančius litų. Name – penkios laiptinės. Susidaro nemaža suma. O kas padaryta? Tiesa, prieš keletą metų Komunalinio ūkio įmonė remontavo laiptines, keitė apšvietimą, prisidėjo renovuojant stogą. Bet pernai, pasak gyventojos, bent jau pirmojoje laiptinėje niekas nieko nedarė. Šiemet skelbimo lentoje komunalininkai, administruojantys daugiabučius namus, pakabino skelbimą, kad laiptinės bendrojo naudojimo konstrukcijų bei patalpų priežiūrai ir remontui nepanaudotų kaupiamųjų lėšų likutis 2009-ųjų metų sausio 1 dieną yra tik 194,93 lito. Gyventojai niekaip negali suprasti, kur dingo jų pinigai. Kelis kartus S. Šermukšnienė ėjo į pastatą administruojančią įmonę, klausė, bet konkretaus atsakymo negavo. Kreipėsi raštu. Ir vėl kaip į sieną… O juk administratorius privalo gyventojams pateikti išsamias lėšų panaudojimo ataskaitas, ne tik parašyti, kiek pinigų liko. Tai daryti jį įpareigoja įstatymai. Pagaliau yra elementari tvarka, kad kiekviena įstaiga privalo per nustatytą laiką atsakyti žmonėms, jeigu jie kreipiasi raštu.

S. Šermukšnienė pasakojo, kad komunalininkai ne tik pernai neatliko jokių jų gyvenamojo namo remonto darbų, bet nė karto net kiemo nepašlavė, nors jis juk nėra privatizuotas. Po Pradinės mokyklos rekonstrukcijos sunkiasvorės mašinos išvažinėjo namo teritoriją, prinešė visokių šiukšlių. Kiek kartų gyventojai kreipėsi, kad nors tai sutvarkytų. “Kalbėkite su rangovais, mes niekuo dėti”, – atseit pasiūlydavo Komunalinio ūkio įmonės vadovaujantys darbuotojai. Teko surengti talką ir patiems sutvarkyti. Net ištrupėjusių laiptų aikštelių komunalininkai metų metus nesuremontuoja.

Dabar laiptinės gyventojai nori įstatyti patikimas ir rakinamas laukujas duris, kad pašaliniai žmonės dieną naktį nevaikščiotų, rimties netrikdytų. Pasirodo, tam komunalininkai neturi pinigų, reikės dėtis po keletą šimtų litų, kaip jau ne kartą buvo. “Už ką mokame?” – nedviprasmiškai klausia Mindaugo gatvės 13-ojo namo pirmosios laiptinės gyventojų atstovė.

“Širvintų kraštas” kalbino daugiabučius namus administruojančios įmonės inžinierių Steponą Vilčinską. Specialistas paaiškino, kad Mindaugo gatvės 13-asis namas – vienas tvarkingiausių Širvintų mieste. Administruojanti įmonė iš sukauptų lėšų pirko statybinių medžiagų stogui renovuoti, laiptinėms dažyti, elektros instaliacijai pertvarkyti. Pasak S. Vilčinsko, kas jau kas, bet pinigai yra skaičiuojami. Kiekvieno daugiabučio namo, kiekvienos laiptinės. Mindaugo gatvės 13-ojo namo pirmojoje laiptinėje sausio 1 dieną buvo likę 194,93 lito, antrojoje – 550,98 lito, trečiojoje – 89,11 lito, ketvirtojoje – 423,07 lito… Kas domisi, tas tikrai žino, kur panaudotas kiekvienas surinktas centas. Bėda ta, kad esą tų pinigų surenkama tik zuikio ašaros. Už tokias “kapeikas” atseit nieko doro nepadarysi.

S. Vilčinskas aiškina, kad eksploatacijos mokestį kiekvienoje savivaldybėje tvirtina rajono taryba. Lietuvoje jis labai svyruoja – nuo 20 centų už kvadratinį metrą iki lito. Širvintų mieste žmonės moka po 26 centus. Kaupiamosioms lėšoms iš to tarifo skiriami tik 3 centai. 23 centai panaudojami darbuotojų (ne tik administracijos, buhalterio, bet ir darbininkų – elektrikų, skardininkų, kitų statybininkų, vairuotojų) atlyginimams, mašinų eksploatacijai, kurui, tepalams… Už kaupiamąsias lėšas daugiabučius namus administruojanti įmonė, suderinusi su namo gyventojais, paprastai perka tik statybines medžiagas…

Neįsigilinus į problemą, o tik išklausius abi puses, atrodo, kad ir vieni, ir kiti teisūs. Bet taip juk neturėtų būti. Namus administruojanti įmonė privalo ne žodžiais, bet darbais prižiūrėti gyvenamuosius namus, kad jie nesugriūtų. Tokia jų misija. Ir ne gyventojų reikalas aiškintis įmonės finansinius reikalus, turi ar neturi ji apyvartinių lėšų. Tegul ima paskolą, tegul per teismą išieško skolas iš nemokančių už paslaugas gyventojų… Įstatymuose viskas numatyta. Gyventojai tas “kapeikas” (beje, tai nėra taip mažai) moka tam, kad administruojančios įmonės darbuotojai ne patys lemputes laiptinėse sukinėtų ar duris remontuotų, o apžiūrėtų, kur ką būtina padaryti, pildytų žurnalus, kuriuose nurodytų trūkumus ir priemones tiems trūkumams pašalinti. Administratorius turi kviesti specialistus, kurie sudarytų sąmatas, rengti konkursus rangovams remontui parinkti, prižiūrėti statybininkų darbą, išrašyti sąskaitas gyventojams už padarytus darbus, išieškoti skolas, agituoti gyventojus kurti daugiabučių namų bendrijas, nes tada savo namo priežiūra ir remontu ima rūpintis pati bendrija. Bendrijas gali remti tiek valstybė, tiek savivaldybės. Kol nėra įkurta bendrija arba nepasirašyta jungtinės veiklos sutartis, daugiabučio namo remonto niekas neturi teisės remti. Tokia priemonė patvirtinta tam, kad sparčiau kurtųsi daugiabučių namų bendrijos. Taigi, ne gyventojai turėtų reikalauti iš administratoriaus ką nors padaryti, o administratorius privalo organizuoti būtinus darbus ir priversti gyventojus sumokėti už paslaugą. Širvintose, deja, viskas apversta aukštyn kojom. Daugiabučius namus administruoja ta pati Komunalinio ūkio įmonė, administratoriais dirba tie patys Komunalinio ūkio įmonės inžinieriai, už eksploatacijos mokesčius mokami atlyginimai tos pačios įmonės darbuotojams, ir niekas negali susigaudyti, kiek pinigų kuriam elektrikui ar vairuotojui sumokėta iš gyventojų eksploatacijos mokesčio, kiek iš kitų Komunalinio ūkio lėšų. Komunalininkai visiškai nesuinteresuoti, kad sparčiau kurtųsi daugiabučių namų savininkų bendrijos, nes jie visus reikalingus remonto darbus atlieka patys be jokių konkursų, “lengva ranka” išleisdami gyventojų suneštus pinigus. Komunalinio ūkio įmonė visiškai nesuinteresuota, kad namų gyventojai žinotų savo teises, reikalautų ataskaitų ir kitaip juos kontroliuotų. Pasiskundę žiniasklaidai ar kam nors kitam, tuoj pat dedami į šuns dienas, jiems prisegamos skundikų etiketės.

O juk juodu ant balto parašyta:

“Administratorius privalo ne rečiau kaip kartą per metus šaukti patalpų savininkų susirinkimą dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo ar jungtinės veiklos sutarties sudarymo, teikti patalpų savininkams informaciją apie privalomąsias įmokas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu ir jų naudojimu, pasibaigus kalendoriniams metams viešai paskelbti savo veiklos ataskaitą patalpų savininkams.”

Ar kas nors Širvintose gali paliudyti, kad Komunalinis ūkis, kuris yra Savivaldybės skirtas daugiabučių namų administratorius, taip dirbtų? Ar skelbimo lentose iškabintos “špargalkės” apie kaupiamųjų lėšų likutį yra veiklos ataskaita?

O kas kontroliuoja daugiabučių namų administratorių? Suprantama, jis pats, kadangi gyventojai negali susigaudyti, ką administratorius turi daryti, o dažniausiai jo ir nemato. Savivaldybės administracija gero tono ženklu laiko nesikišti į šiuos reikalus. Ratas užsidaro. O juk galėtų būti Savivaldybėje sudaryta bent darbo grupė daugiabučių namų gyventojų skundams tirti? Taip yra Panevėžio rajone. Pas mus nėra net to.

- Jei savo iniciatyva imčiau organizuoti būtinus daugiabučių namų remonto darbus, o su gyventojais susitikčiau tik teismuose, kai jie nesumokėtų už stogų, laiptinių, durų remontą, per Širvintas negalėčiau pereiti, – sako Steponas Vilčinskas. – Gražiuoju ir tai neįmanoma susitarti.

Bet, palaukite, juk būtent tokia administratoriaus misija. Vienintelė administratoriaus paskirtis – kompensuoti šeimininko nebuvimą daugiabučiuose namuose, neįsteigusiuose bendrijų. Jis neturi vykdyti jokių gyventojų vardu užsakytų paslaugų. Žmonės visada gali (net pageidaujama) be jokio pykčio sukurti bendriją ir atsisakyti administratoriaus paslaugų. Ko jiems pykti?

Laimingų tokiu atveju nėra. Sudaroma iliuzija, kad kažkas vyksta, nors iš tikrųjų stovima vietoje. Tuo tarpu namai sensta, energija brangsta, problemų daugėja. Savivaldybės pozicija primena skęstančio laivo dažymą.

Steponas Liktoravičius