Savivaldybės administracija vėl nustebino teisine nekompetencija

Baseiną „paskandinę“ kaip įstaigą, rajono vadovai, įtariama, diskriminavo buvusį šios įstaigos direktorių ir plaukimo instruktorių Vytautą Apavičių.

Ne pirmą kartą Širvintų rajono savivaldybės administracija skaudžiai užmina ant grėblio. Galimas dalykas, politiškai motyvuoti, taigi – su įstatymais prasilenkiantys, sprendimai, kurių padariniai – pralaimėti teismai ir nemaži materialiniai nuostoliai, mūsų rajone tampa tradicija. Bet tai – tik smulkmenos, palyginti su neteisybe, viešais pažeminimais, prarasta sveikata, patirtomis moralinėmis nuoskaudomis ir pamintais žmonių likimais… Liūdniausia, kad tokių savivalių kaltininkai vis lieka nenubausti, toliau šeimininkauja rajone ir daro vis naujas klaidas.

Kol kas naujausias rajono valdančiųjų savivalės įrodymas – pergalė Vilniaus apygardos teisme, kurią prieš Širvintų rajono savivaldybę ir Širvintų sporto mokyklą pasiekė dabar jau likviduotos VšĮ „Širvintų laisvalaikio centras“ (baseino) direktorius Vytautas Apavičius.

Nuo pat pradžios ne vienas rajono gyventojas laikėsi nuomonės, kad su Vytautu Apavičiumi rajono va(l)dovai susidorojo prisidengę Širvintų laisvalaikio centro struktūriniais pertvarkymais. Pastarąjį prijungus prie jo pastate įnamės teisėmis veikusios Sporto mokyklos, Vytautas Apavičius buvo atleistas iš užimamų pareigų.

– Buvo motyvuojama, kad Širvintų laisvalaikio centras dirba neūkiškai, taigi toliau egzistuoti nebegali, – prisimena Vytautas Apavičius. – Tačiau šiam struktūriniam pertvarkymui vadovavusi Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė nutylėjo, kad į finansinę duobę įstaiga įpuolė tik todėl, kad administracija centrui skyrė tris kartus mažiau lėšų, nei Savivaldybė savo įstaigai skirdavo iki tol. Aš neneigiu, kad centrą pertvarkyti reikėjo, tačiau ar taip, kaip buvo padaryta?

Teisybės ieškojęs ir savo pasiūlymų, kaip pertvarkyti įstaigą turėjęs vadovas greitai užsitraukė valdančiųjų nemalonę. Restruktūrizacijos planas buvo parengtas jam už nugaros. Šiame plane vadovui ir plaukimo instruktoriui vietos neatsirado.

Kai struktūrinių pertvarkymų mechanizmas įsisuko, valdantieji susigriebė, kad pridarė akivaizdžių teisinių spragų ir jas bandė lopyti keisdami savo sprendimų formuluotes, tačiau dalyko esmė nuo to nepasikeitė – viešosios įstaigos neliko, o Vytautas Apavičius neteko savo pareigų. Prastūmus savivaldybės parengtą planą, naujoje įstaigoje Vytautui Apavičiui buvo pasiūlytos … tik valytojos pareigos. Nemažai širvintiškių tada tokį pasiūlymą prilygino atviram pasityčiojimui iš rajono politikams galimai neįtikusio žmogaus.

Tuo neabejoja ir pats Vytautas:

– Galima sakyti, Širvintų sporto mokyklą aš ir sukūriau, pradėjęs dirbti vos ne pirmaisiais jos gyvavimo metais. Ir dabartinis jos vadovas Algimantas Kmitas, ir nemažai trenerių kažkada buvo mano auklėtiniai ar pavaldiniai. Ir štai man buvo pasiūlyta čiupti šluotelę ir šlavinėti po jų kojomis. Man, ilgamečiam sporto specialistui, toks pasiūlymas buvo nepriimtinas.

Nesutikdamas su skriauda, buvęs Laisvalaikio centro vadovas kreipėsi į teismą ir paprašė panaikinti 2012 metų rugsėjo 27 dienos Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimus dėl jo atleidimo iš Širvintų laisvalaikio centro direktoriaus ir plaukimo instruktoriaus pareigų ir 2012 metų spalio 16 dieną tarybos priimtus šių sprendimų pakeitimus, taip pat 2013 metų sausio 10 dienos Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės įsakymus dėl jo atleidimo iš plaukimo instruktoriaus ir Laisvalaikio centro direktoriaus pareigų. Vytautas Apavičius teismo prašė jį grąžinti į pirmesnį darbą, priteisti solidariai iš atsakovų darbo užmokesčio skirtumą už visą laikotarpį iki atleidimo dienos, iš Širvintų rajono savivaldybės priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, priteisti teismo išlaidas ir vidutinį darbo užmokestį už nesuteiktas atostogas.

2013 metų gegužės 20-ąją Širvintų rajono apylinkės teismas Vytauto Apavičiaus ieškinį tenkino iš dalies, jam priteisdamas šiek tiek nesumokėtų pinigų, tačiau faktiškai palaikė Širvintų rajono savivaldybės ir Sporto mokyklos poziciją, kad ieškovas iš užimamų pareigų buvo atleistas teisėtai.

Tada Vytautas Apavičius nutarė tiesos ieškoti Vilniaus apygardos teisme.

Širvintų rajono savivaldybės administracija bandė įtikinti, kad bylinėtis turėtų ne ji, o Širvintų rajono savivaldybės taryba, kuriai pavestas biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas. Ir ji, ir centro funkcijas perėmusi Širvintų sporto mokykla neabejojo Vytautą Apavičių iš užimamų pareigų atleidę teisėtai.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas manė kitaip ir patenkino pagrindinius Vytauto Apavičiaus reikalavimus!

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad struktūrinių pakeitimų metu Širvintų laisvalaikio centro veikla, priešingai, nei manė Savivaldybė, nesibaigė – turtas, pareigos ir funkcijos buvo perduotos Sporto mokyklai, jai buvo perduoti ir etatai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai įmonė reorganizuojama, darbuotojų, dirbančių tame padalinyje, kuris perduodamas iš reorganizuojamos naujai įsteigtai įmonei, reorganizavimo metu egzistuojantys darbo santykiai nenutrūksta, o iš jų kylančios teisės ir pareigos pereina naujajam darbdaviui nepriklausomai nuo to, yra ar nėra sudarytas darbdavių susitarimas dėl darbuotojų perkėlimo. Naujasis darbdavys neturi teisės atsisakyti perimti iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas.

Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad tuometinis Širvintų laisvalaikio centro vadovas ir plaukimo treneris Vytautas Apavičius turėjo būti perkeltas į Širvintų sporto mokyklą, kuri perėmė to centro teises ir pareigas.

Tiesa, esant sąlygai, kai darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas savo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos nutraukė su Vytautu Apavičiumi sudarytą darbo sutartį. Buvusiam vadovui ir plaukimo instruktoriui priteista Darbo kodekse nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Konkrečiai – iš Savivaldybės buvo priteista sumokėti Vytautui Apavičiui darbo užmokesčio skirtumą maždaug už 4,5 mėnesio, taip pat vidutinį darbo užmokestį beveik už 9 mėnesius. Neskaičiuosime svetimų pinigų, tik pastebėsime, kad tai – kelios dešimtys tūkstančių litų. Tuo metu, kai valdininkai skundžiasi skurdžiame biudžete nesurandantys lėšų net neatidėliotiniems dalykams.

Ir tai dar ne vienintelis skaudus smūgis rajono biudžetui. Teismas atsižvelgė ir į Vytauto Apavičiaus prašymą priteisti neturtinę žalą, kadangi atleidimas iš darbo jam sukėlė nestabilumo jausmą, tapo susirgimo priežastimi, dėl iki atleidimo patirtos nuolatinės psichologinės įtampos darbe jis prarado dalį darbingumo. Vytautą Apavičių ir Širvintų rajono savivaldybę aštuonerius metus siejo darbo santykiai, kurie buvo nutraukti pažeidžiant įstatymus. Prieš neteisėtą atleidimą Vytautas Apavičius turėjo rašyti įvairaus pobūdžio paaiškinimus, tai sukeldavo nuolatinę įtampą.

Beje, Vytauto Apavičiaus spėjimai, kad su juo buvo galimai susidorota, nėra laužti iš piršto. Anot Vilniaus apygardos teismo, po reorganizacijos visi Širvintų laisvalaikio centro darbuotojai, išskyrus Vytautą Apavičių, buvo pervesti dirbti į Širvintų sporto mokyklą, taigi ši aplinkybė pagrįstai leidžia kilti įtarimams dėl ieškovo diskriminavimo prieš kitus darbuotojus. Pripažinęs tai, Vilniaus apygardos teismas Vytautui Apavičiui iš Širvintų rajono savivaldybės priteisė 2000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl neteisėto atleidimo į Vilniaus apygardos teismą kreipęsis Vytautas Apavičius sako pasiekęs nemažą pergalę – patenkinta didesnė dalis jo reikalavimų (trys – visiškai, du – iš dalies), atmesta tik trečdalis prašymų, kurie, jo manymu, šiuo atveju yra neesminiai.

– Galiu pasidžiaugti, kad pagaliau triumfavo teisingumas, – „Širvintų kraštui“ sakė Vytautas Apavičius. – Bet būtų dar teisingiau, jei šie pinigai, kuriuos teismas priteisė man, būtų išskaičiuoti iš neteisėto atleidimo kaltininkų. Manau, kad labiausiai dėl to atsakinga yra neteisėtus įsakymus dėl atleidimo pasirašiusi Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė.

Beje, Vytautas Apavičius prasitarė, kad bent iki praėjusio penktadienio Savivaldybė su juo dar nebuvo atsiskaičiusi, nors nuo nutarimo paskelbimo prabėgo beveik mėnuo.

Gintaras Bielskis