Rajono taryboje

Antradienį vyko rajono tarybos posėdis, kuriame apsvarstyta 20 iš anksto į darbotvarkę įrašytų ir 6 papildomi reikalai. Posėdyje dalyvavo 20 rajono tarybos narių (nedalyvavo Algirdas Meško). Dauguma sprendimų buvo priimta vienbalsiai. Pasak teikėjų, dėl kiekvieno svarstomo reikalo daug diskutuota tarybos komitetuose, todėl sprendimus belieka tik formaliai patvirtinti. Manau, kad tokia darbo praktika susiformavo neatsitiktinai. Taip norima kuo labiau paslėpti savo sprendimų užkulisius nuo viešumo, nes bent jau iki šiol komitetų posėdžiuose žurnalistai buvo nepageidaujami. Beje, ir šį sykį, pasibaigus tarybos posėdžiui, rajono meras K. Pakalnis paprašė tarybos narių pasilikti, o visus kitus (tarp jų ir žurnalistus) paprašė iš salės išeiti. Dirbti slaptai patogiau.

Kam reikalingos seniūnaitijos?

Prieš svarstant seniūnaičių sueigos nuostatų projektą, rajono meras K. Pakalnis pranešė, kad šį reikalą pristatys teisės ir personalo skyriaus vedėja Vaida Baltaduonienė. Administracijos direktorė Elena Davidavičienė paaiškino, kad V.Baltaduonienė yra komandiruotėje, todėl nuostatų projektą tarybai pateiks ji. Keista, rajono meras net nežino, kur yra Savivaldybės administracijos darbuotojai. V. Šimonėlis klausė, kieno iniciatyva kuriasi seniūnaitijos, ar žmonės to nori, ar kas nors norės dirbti už dyką, pagaliau, juk yra kaimo bendruomenių pirmininkai, valdybos. Kam dar reikalingi kažkokie seniūnaičiai? Meras paaiškino, kad įstatymą reikia vykdyti, todėl nieko pakeisti negalima, toks esą yra Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje nurodymas. 18 balsų dauguma seniūnaitijų nuostatai buvo patvirtinti. 

Buvo teikiamas svarstyti ir seniūnaitijų sudarymo reikalas. Nepaisant to, kad nuostatai buvo patvirtinti beveik vienbalsiai, už tai, kad būtų patvirtintos seniūnaitijų teritorijos, balsavo tik 5 rajono tarybos nariai. Iš esmės reikalas liko neišspręstas.

Didės žemės nuomos mokestis?

Svarstant valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašą, atsitiktinai buvo išsiaiškinta, kad žemė dabar bus suskirstyta jau ne į 27 zonas (kaip buvo iki šiol), o tik į 24. Todėl kai kam pasikeis žemės nuomos mokesčio dydis. Ir ne į mažesnę pusę. Nors Finansų skyriaus vedėja Vilija Ramaškevičienė tikino, kad stengsis daryti viską, jog nuomotojai labai nenukentėtų, visiems buvo aišku – tokia priemonė įgyvendinama tik tam, kad Savivaldybė surinktų daugiau pinigų.

Penki procentai “iš lubų”

Diskusijų kilo svarstant mokinio krepšelio lėšų paskirstymo, perskirstymo, naudojimo ir perdavimo tvarkos aprašo pakeitimą. V. Šimonėlio siūlymu, daroma labai negerai, kad viename posėdyje pasitikima mokyklų direktoriais, įgyvendinamas mokyklų finansinis savarankiškumas, o kitame numatoma galimybė mokinio krepšelio lėšas perskirstyti “iš aukščiau”. Su tokia nuomone sutiko absoliuti dauguma tarybos narių, todėl projektas pataisytas mokyklų naudai (iš mokinio krepšelio lėšų išgyvenančioms mokykloms bus perskirstomos tik tos lėšos, kurios viršys 105 procentus būtinų joms lėšų). O kodėl atsirado būtent tie papildomi 5 procentai? Gal turėjo būti 3 ar 10? Kas skaičiavo? Jei neišsilaikančioms iš savo lėšų mokykloms užteks to likučio nuo 105 procentų, kam reikėjo rengti projektą, pagal kurį būtų nusavinama nuo didelių mokyklų daugiau lėšų?

Ir vėl nugalėjo brangintojai

Diskusijų kilo dėl būtinybės didinti užmokestį už vaikų išlaikymą rajono ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Švietimo skyriaus vedėja R. Jagminienė įrodinėjo, kad vadinamasis 13 litų abonentinis mokestis per mėnesį už vaiko priežiūrą lopšelyje-darželyje yra per mažas, todėl jį būtina padidinti bent iki 20 litų. Jai pritarė tarybos narys Vytas Šimonėlis. Pridėjus mokestį už maitinimą, dabar tėvams už vaiko išlaikymą darželyje tektų mokėti 182 litus per mėnesį. Kai kurie tarybos nariai sakė, kad tokia suma yra juokingai maža, kiti tikino, kad sunkmečiu praradusiems darbą tėvams tai bus nebepakeliama, nes ir taip viskas kasdien brangsta. Galiausiai buvo balsuojama. Nugalėjo nusiteikusieji viską branginti. Net 15 rajono tarybos narių pakėlė mandatus už tai, kad mokestis už vaikų išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų padidintas.

Diskusijos buvo beįsiplieskiančios ir svarstant šių metų Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonių pakeitimus. Rajono tarybos narė Marija Gudonienė teigė, kad skirti net 4 tūkstančius litų už informaciją spaudoje yra per daug. Galima daug pigiau išleisti lankstinukus, kurie pasiektų kiekvieną šeimą. Gal taip yra todėl, kad rajono vadovai giminystės ryšiais yra susietiti su rajono laikraščių leidėjais? Ar neužtektų skirti pusę tiek? Kodėl valstybė turi finansuoti kažkieno biznį?
Ar Savivaldybė išgelbės “Vasmangą”?

Bene daugiausiai diskusijų sukėlė rajono tarybos nario Alfredo Astiko ir jo žmonos Jurgitos Pukaitės siūlymas Savivaldybei pirkti UAB “Vasmangas” (laikraščio “Širvinta” redakcija) patalpas. UAB “Vasmangas” už komunalines paslaugas įsiskolino daugiau kaip 16 tūkstančių 630 litų. Didesnė dalis patalpų areštuota. Patikimi šaltiniai sako, kad bendrovę slegia didelės skolos ir už laikraščio spausdinimą. Savivaldybės administracija birželio 17 dieną išsiuntė “Vasmangui” raštą su raginimu kuo skubiau likviduoti visas skolas, nes, priešingu atveju, bus priversta kreiptis į teismą. Astiko šeima, nematydama kitos išeities, nutarė parduoti redakcijos patalpas ir garažą J. Janonio gatvėje. Siūloma pirkti patalpas už 350 tūkstančių litų. Tarybos nariai diskutavo: “Gal tas patalpas ir būtų galima pirkti, nes būti viso pastato savininku yra daug patogiau, bet kuo pagrįsta tokia didelė kaina? Pasak V. Šimonėlio, šiuolaikiškai suremontuotų patalpų Širvintų mieste rinkos kaina šiuo metu neviršija 2,3 tūkstančių litų už kv. metrą. Taigi, 112 kv. metrų patalpos turėtų kainuoti ne daugiau kaip 257 tūkstančio litų. Atsižvelgiant į tai, kad sunkmečiu nekilnojamasis turtas nuolat pinga, į patalpų nusidėvėjimo laipsnį, į tai, kad daugiau kaip pusei jų apribota disponavimo teisė, į tai, kad jos yra viršutiniame pastato aukšte, mokėti reikėtų gal tik pusę tiek ar dar mažiau. V. Jasiukevičius teigė, kad pirkti šias patalpas Savivaldybei yra nenaudinga.

Nors “Širvintos” redaktorė N. Tuškevičienė patikino, kad visos skolos iki pirkinio juridinio įforminimo bus likviduotos, visi areštai panaikinti ir pagąsdino, kad, Savivaldybei atsisakius pirkti, redakcija bus parduota kitam pirkėjui, reikalo svarstymas atidėtas. Tarybos nariai atkirto: “Parduoti galite tik ne už mažesnę kainą, negu siūlote mums, nes Savivaldybė turi į šias patalpas pirmumo teisę.”

***

Toliau skaitykite laikraštyje

Steponas Liktoravičius