Prekiauti nori, o investuoti – ne
Širvintų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnai už prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą 20 litų nubaudė vieną Musninkų seniūnijos gyventoją. Ūkininko pažymėjimą turintis žmogus buvo nubaustas už tai, kad Širvintų mieste, viename Vilniaus gatvės kiemų, pardavinėjo pieną ir jo produktus.
Apie galimybę Širvintose įrengti ūkininkų turgų, reikalavimus “Širvintų krašto” apžvalgininkas Steponas Liktoravičius kalbasi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų filialo viršininku Ričardu Putrimu.
- Ar žinote, kad policijos pareigūnai nubaudė ūkininką už prekybą pieno produktais nenumatytose vietose?
- Žinau. Ūkininkas nubaustas teisingai, nes jis neturi mūsų tarnybos leidimo prekiauti savo produkcija, Savivaldybė nėra nustačiusi vietų, kur tai galima daryti.
- Bet juk apie ūkininkų turgų Širvintose jau kalbama beveik metus. Kuo ūkininkas kaltas, kad Savivaldybė lig šiol delsia ir nepatvirtina prekybai skirtų vietų?
- Savivaldybės administracija buvo pakvietusi visų suinteresuotų įstaigų vadovus į pasitarimą. Išsiaiškinome, ką reikėtų padaryti, kad ūkininkai galėtų nebaudžiami prekiauti pieno ir mėsos produktais. Rajono meras prašė Žemės ūkio skyriaus vedėjos išsiaiškinti, kiek ūkininkų norėtų prekiauti savo produkcija, bet ši paaiškino, kad darbymetyje sukviesti ūkininkus į pasitarimą ir gauti tokią informaciją nėra lengva, todėl reikėtų palaukti rudens. Mano žiniomis, prekiauti Širvintose norės tik keletas rimtų ūkininkų, o bobulytėms ekonomiškai neapsimoka ir jos niekada neįvykdys net minimalių reikalavimų (jos net nesupranta, apie ką kalbama). Iš pokalbių su ūkininkais galima daryti išvadą, kad Širvintose parduoti pieno produktus yra nenaudinga, nes pirkėjų atsirastų labai nedaug, o investuoti į prekybą reikėtų nemažai.
- Ką turite mintyse sakydamas “investuoti”?
- Bet kuriuo atveju, norinčiam prekiauti maisto produktais ūkininkui reikės nusipirkti tegul ir nenaują automobilį, kurį būtų galima pertvarkyti į tinkamą pienui, mėsai, sūriui, sviestui vežti. Automobilyje reikės sumontuoti šaldytuvą, nuolat jame palaikyti švarą. Nemanau, kad maisto kokybės priežiūros specialistai yra perdėtai reiklūs, bet kai matome, jog pieno bidonai vežami lengvojo automobilio bagažinėje kartu su mėšlinais ūkininko batais, kai ūkininkas pilsto pieną purvinais nekarpytais nagais, be spec. drabužių, negalime nereaguoti.
- Gal reikėtų suprasti, kad įvykdęs nesudėtingus jūsų tarnybos keliamus reikalavimus norintis prekiauti ūkininkas gautų leidimą ir jam nereikėtų prekiauti nelegaliai, nereikėtų mokėti baudų?
- Būtent. Bet visa bėda ir yra ta, kad ūkininkai nenori investuoti į savo verslą, nesupranta, kad norėdami prekiauti jie privalo laikytis elementarių higienos normų. Perkantis produktus žmogus juk turi būti garantuotas, kad perka tikrai sveikų karvių pieną, iš jo pagamintus sveikus produktus. O iš kur jis žinos, jei tas ūkininkas net neketina patikrinti savo karvių (atseit, už tikrinimą reikia brangiai mokėti), nesuranda laiko pasitikrinti savo sveikatos, gauti pažymėjimą, kad neserga užkrečiamomis ligomis.
- Negi taip jau visi ir nepaiso jūsų tarnybos specialistų nurodymų?
- Kodėl? Yra ir labai tvarkingų ūkininkų. Bet jie Širvintose neprekiauja ir, manau, kad neprekiaus. Gyvename netoli Vilniaus, kuriame pieno produktų paklausa yra šimtus kartų didesnė negu Širvintose. Vilniuje jau veikia ūkininkų turgeliai. Mano žiniomis, šeši ar septyni mūsų rajono ūkininkai juose prekiauja ir jiems labai gerai sekasi. Tai stiprūs, gana daug karvių laikantys ūkininkai. Tokiems į Vilnių kasdien nuvežti šimtą ar daugiau kilogramų pieno ir jį parduoti dvigubai trigubai brangiau, negu jiems moka pieno supirkėjai, tikrai apsimoka. Vienas vileikiškietis ūkininkas nusipirko pieno pilstymo automatą (panašų į sovietmečiu buvusius gazuoto vandens automatus). Susitarė su “Rimi” prekybos centru, išsinuomojo jame vietą. Rytą nuveža 50 kilogramų pieno, supila. Automate yra šaldytuvas, kuris palaiko reikalaujamą pieno temperatūrą. Pirkėjas įmeta litą, ir jam pripilamas butelis natūralaus pieno. Automatui sugedus arba jame likus nedaug pieno, ūkininkas mobiliuoju ryšiu gauna SMS žinutę. Bet kur būdamas jis sužino apie iškilusią problemą, priima geriausią sprendimą. Niekas taip dirbti ūkininkui netrukdo, priešingai – visi skatina ir kitus panašiai elgtis.
- O gal ir Širvintose vis dėl to Savivaldybė galėtų įrengti ūkininkų turgų, kuriame būtų pastatyti prekystaliai, įvesta elektra, kad būtų kur įjungti šaldytuvą?
- Nenoriu veltis į ekonominius pamąstymus. Gal vienas kitas ūkininkas ir galėtų taip įsitvirtinti, reikia kooperuoti Savivaldybės, “uabų” ir ūkinkų lėšas. Manau, kad išvežiojamoji prekyba Širvintose būtų efektyvesnė. Savivaldybė galėtų patvirtinti keletą vietų, kuriose ji galėtų vykti (kiekviename kieme pilstyti pieną būtų tikrai nehigieniška). Minėjau, kad pasitikrinęs savo sveikatą, laikantis sveikas karves ir vykdantis higienos reikalavimus ūkininkas be jokių trukdymų gali gauti mūsų tarnybos leidimą prekiauti. Jei tokią paslaugą teiktų keli ūkininkai, atsirastų konkurencija, žmonės atsirinktų, kuris pardavinėja skanesnius produktus, kuris laikosi didesnės švaros, kurio produktų kaina yra mažesnė. Žmonėms būtų tik į naudą.
- Bet Savivaldybės administracija juk turėtų kuo greičiau apsispręsti, kur, kaip ir kurie ūkininkai galėtų prekiauti Širvintose? Delsimas nieko gero neduoda.
- Tikrai taip.
- Ačiū.
Loading ...
Juokinga skaityti:)
Maximos ir kiti gigantai investuoja į patalpų nuomą, ar statybą, reklamą, bet kokios kokybės maisto produktus parduoda? Kokiomis sąlygomis laiko? Apie mišrainių plovėjų profesiją didžiosiuose prekybos tinkluos irgi negirdėjote? Net mišrainės išėjusios iš galiojimo yra plaunamos ir vėl tampa šviežiomis. O silkę kibirėlyje su daržovėmis kada nors bandėte patikrinti?
Kiek ten silkės yra likę ir kodėl ji tokia beforme mase pavirtusi? Atsakau – nes į kibirėlius sudedamos pasenusios, išmirkytos chemikaluose silkės. O kokiuose chemikaluose mirko ir kuo purškia mėsą, kad ji visą dieną guli ant prekystalio ir spalvos nekeičia ir aš norėčiau žinoti.
Kokį šlamštą valgom ir sergam, nes maisto be E, puriklių, standiklių, skonio, kvapo “pagerintojų” neįmanoma rasti arba jie žiauriai brangūs.
Mailių gaudote, kai banginiai panosėje plaukioja.
Ir viduriuoja dažniausiai ne pas smulkų verslininką ar ūkininką produkciją pirkę žmonės, o būtent iš didžiųjų prekybos tinklų.
Norėtume, kad Širvintose galima būtų legaliai nusipirkti mūsų ūkininkų produkcijos: ne tik pieno, bet ir skerdienos, rūkytų mėsos produktų ir t. t.
Turgus vos gyvas, nes atmušate norą prekiauti visokiais, kartais absurdiškais reikalavimais. Produkcijos kokybė turi būti tikrinama, o ne žiūrima, ar namie yra sąlygos, reikalaujama žemės tyrimų, nitratų tyrimų ir t. t.
Ne pas jus turi ūkininkai lakstyti dėl įvairių leidimų, o jūsų darbuotojai turėtų eiti į parduotuves, imti parduodamų produktų pavyzdžius, juos tikrinti ir žiūrėti kokį maistą valgo širvintiškiai.
Dėl sąlygų prekybai suteikimo – čia savivaldybė ir kitos kol kas tik žodžiais ūkininkus remiančios organizacijos galėtų nedidelį pavilijonėlį pastatyti – prekiauti pieno ir mėsos produktais po atviru dangumi tikrai netinka.
Na o as manau kad tai yra biurokratizmas,daroma viskas kad tik zmogui butu blogiau. Vietoj to kad skatinti-musu biurokratai ir klerkai priprate visur ir viska drausti. O dar kalba,kad reikia neverkslenti o daryti savo bizni. Neseniai girdejau per ziniu radija kaip vienas klerkas(is ukio min.) aiskino,kad zmogus gyvenantis ir vienkemyje gali pradeti savo bizniuka-spausti sulti. Tai matyt tas “didelis zmogus” nezino,kad sulciu spaudimas tai labai sezoninis ir trumpas darbas,kad ziems nieks sulcio nespaudzia. Ir kad vel bus 100 visokiausi reikalavimu,dar matyt nazino,kad tam reikalingas vandentekis, o ar vienkemyje tai yra? Taigi ir pamastykit apie valdzia.
Popieriaus skiautė reiškia, kad karvutės patikrintos, pats ūkininkas neserga užkrečiamomis ligomis ir namie turi sąlygas pienui supilstyti. Pas mus yra tik 1 inspektorius pienui ir mėsai, darbo jam užtenka ir niekur “įsiteisinti” nebūtina. Inspektoriai nepersekioja prekiautojų, iš pirkėjų gauname informacijos pakankamai… Per mažas miestelis, vieni kitus pažistame. O jei nuo to pieno suviduriuosite, tai ar tikrai ne apkaltinsite biurokratus aplaidumu?
Širvintietei,- principe buvo daug mėginimų prekiauti pieno produktais legaliai, tačiau … beveik nepirko. Šiaip Širvintose turgus dingo, kai jo vietoje atsirado Upelio ir Jaunimo gatvės. Kodėl kelios dešimtys Širvintų prekiautojų bizniauja Vilniuje, apie 10 Ukmergėje? Širvintose (~7000gyventojų) vienas turgus vos gyvas, o Ukmergėj (berods mieste 27000 gyventojų) bent keli išgyvena. Kedainių miestelių turgeliuose dešimtys prekiautojų… Ta prekyba nuo mūsų nepriklauso, netrukdome normaliems žmonėms dirbti ir gyventi. Daug ką lemia tradicijos, įpročiai.
Eilinis valstybinis bisnis: iskelti reikalavimus, paimti pinigus, nubausti. Nori pardavinet ir netuti ka investuot!? Tai ko dar nori!!! Kai turesi, galesi pardavinet!!!…
O gal turetu buti kitaip: pardavei, tada tik turi pinigu, ir gali juos investuot i tas visas masinas saldytuvus, leidimus ir t. t.
Kaip sako zinomas verslo treneris Algirdas Karalius pirma reikia buti, tada daryti (siuo atveju pardavineti), tada tik turesi.
Gal jis klysta, uztai jis turtingas. O mums visa zinantys pareigas uzimnatys vadai sako atvirksciai. Kazi kiek milijonu jie turi???
Keista pono Putrimo išankstinė nuostata, kad Širvintų ūkininkai nenorės prekiauti savo produkcija Širvintose ir kad pirkėjų nebus.
Manau kad klystate, ar nenorite, nes jums darbo padaugės, o širvintiškiai jau seniai sotūs chemizuotais, prastos kokybės maisto produktais atvežtais iš užsienio.
Laukiam , nesulaukiam, kad galėtume nusipirkti mūsų ūkininkų pagamintų pieno, mėsos produktų, kad nereikėtų lėkti jų pirkti į Ukmergę, ar Vilnių.
Tik , žinoma, norim būti tikri, kad perkam kokybišką, neužtrštą produkciją. Reikėtų ne tik leidimų ir sanitarinių knygelių reikalauti, bet tikrinti ir produktų kokybę – ar produktai neužteršti antibiotikais, pesticidais, ar neprikrauta maisto ‘ pagerintojų”.
jeigu perka piena, vadinasi svarus. Jei butu s…, niekas nepirktu.
jus zinot kiek tie automatai kainuoja?ir kas gali juos ipirkti
o kaip tures leidimus,tada jau bus galima ir su meslinais batais ir nekarpytais nagais?ka gali pakeisti popieriaus skiaute,o gi nieko,kas juos sugaudis jis svarus tas ukininkas ar ne,galu gale siandien gali buti svarus,o rytoj sudinas,cia ne europa ,kur zmones samoningi,tai tokia ir reziume,kad viskas tik nuo pacio ukininko priklauso,o ne nuo jusu leidimu,na suprantama,biurokratai turi save “iteisinti”