Politiniam elitui – kasmet po asfaltuotą gatvę

Statybos vyksta visose Širvintose. Tiesiami vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai, tuoj, sako, prasidės dar viena šilumos trasų rekonstrukcija. Nebegalima pereiti ne tik miesto centre, pietiniame kvartale, tuoj griovių grioviai bus iškasti net atokiausiuose užkampiuose. Keista, bet šitaip susizgribta veikti per pačią ekonominę krizę, kai pinigų, kaip teigiama, nėra atlyginimams, net gatvėms naktį apšviesti, kad į tas iškastas giliausias duobes žmogus neįkristų. Žmonės kalba: ne kitaip, kaip prieš savivaldybių rinkimus imta stengtis, o ir “Širvintų kraštas” tikriausiai nagus prikišo – neleidžia rajono vadovams snausti, nors tu ką. O iš tikrųjų, viskas daug paprasčiau – tokie darbai per vieną kitą dieną, mėnesį ar metus nesidaro. Viskas padaryta dar 2007-aisiais, tuoj pat po anų rinkimų į Savivaldybės tarybą: išsiaiškintos buvusios rajono valdžios ir specialistų klaidos, įdarbinti gabūs specialistai, pajėgiantys tas klaidas ištaisyti, parengti naujus projektus, galinčius sėkmingai konkuruoti su kitų rajonų analogiškais projektais. I. Šeiniaus gatvės ir Širvintų miesto pietinio kvartalo projektavimo užduotį patvirtino (nėra tvirtinimo datos) 2006-aisiais metais Savivaldybės administracijos direktoriumi dirbęs Kazys Visackas. 2006-ųjų metų balandžio 1 dieną rajono architektė išdavė projektavimo sąlygų sąvadą techniniam projektui rengti. Bet dėl Savivaldybės specialistų padarytų klaidų šis techninis projektas negalėjo būti derinamas. 2006 metais Savivaldybės administracija šio techninio projekto tikslinimo nė nepateikė, todėl jokios kalbos apie lėšų skyrimą ir darbų pradžią negalėjo būti (štai kaip dirbo ankstesnioji V. Šimonėlio valdžia ir jo vadovaujami Savivaldybės specialistai). I. Šeiniaus ir Širvintų pietinio kvartalo projektavimo sąlygų sąvadas projektui koreguoti išduotas pagal buvusios administracijos direktorės Živilės Pinskuvienės patvirtintą projektavimo užduotį 2007-ųjų metų liepos 13 dieną. Nuo tada prasidėjo dokumentų tvarkymas, gauta Europos Sąjungos lėšų darbams vykdyti.

Jei dabartiniai rajono vadovai būtų veiklesni, I. Šeiniaus gatvę tikrai buvo galima rekonstruoti jau pernai, o gal ir užpernai, o apie vandentiekio ir kanalizacijos rekonstrukciją mieste ir Kabaldoje kalbama jau bene dešimtmetį, net projektą teko dėl klaidų gausos taisyti.

Bet šiandien – ne apie tai. Tegul stengiasi, tegul giriasi, tegul kraunasi politinį kapitalą. Kad tik miestas būtų gražesnis, gyventojams būtų patogiau. Kas nori, supranta, kaip yra iš tikrųjų, atsirinks.

Pažiūrėkime į šios dienos miesto gatvių kasinėjimus kitu kampu. Pietiniame Širvintų miesto kvartale yra tokia Ramunių gatvė. Pakankamai ilga, graži, joje gyvena beveik visas Širvintų vadinamasis elitas. Ar reikėjo ją asfaltuoti 2008-aisiais, juk tuomet tikrai buvo žinoma (minėjome, kad projektavimo sąlygų sąvadas išduotas 2007-07-13), kad po metų reikės viską išgriauti? Sutikti šioje gatvėje visi keturi širvintiškiai, kaip vienas, korespondentams sakė, kad tikrai taip elgtis K. Pakalnio valdžiai nereikėjo, juk išmesta kaip į balą per 200 tūkstančių litų. Už tiek pinigų buvo galima ilgam sutvarkyti kurio nors rajono miestelio, ar kaimo, kuriame gyvena paprasti žmonės, o ne  politikai, visas duobėtas gatves.

- Gal dėl to ir paklotas asfaltas būtent ten, kur gyvena daugiausiai rajono tarybos narių, – svarsto žmonės. – Gaila žiūrėti, kaip dabar, praėjus vos metams, visa tai yra laužoma, juk taip gražiai Širvintų kelių tarnyba buvo išasfaltavusi.

Žmonės mato ir dar vieną didelį galimą valdžios aplaidumą. Jei jau buvo rasta galimybė padaryti darbų už milijonus litų, kodėl nebuvo galima tuo pačiu suprojektuoti taip, kad tame kvartale neliktų miestą tikrai nepuošiančios elektros laidų raizgalynės. Stovi kreivi stulpai ir stovės dar kelis dešimtmečius, nes, sako, taip esą nori Rytų skirstomieji tinklai. Tai jų turtas. Žmonės tikrai nesupranta, kam tada reikalinga jų išrinkta rajono valdžia, rajono architektai? Pavažinėkite po Lietuvą, daugybėje miestų nė su žiburiu nerasi seno betoninio elektros stulpo, ypač ten, kur gatvės jau rekonstruotos naujoviškai, už Europos Sąjungos pinigus. Ten taip pat stulpai buvo arba Rytų, arba Vakarų skirstomųjų tinklų nuosavybė. Vadovai kažkaip susitarė. O Širvintų – nesugebėjo. Taigi, po metų kitų visos šiandien naujai tvarkomos gatvės vėl, tikriausiai, bus iškasinėtos, kas dabar daroma, bus naikinama. Argi pirmas kartas, ar už savus pinigus remontuojama? O juk reikėtų dabar nors vamzdžius nuo šulinio iki šulinio nutiesti, kad per juos ateityje elektros kabelius būtų galima tempti, kad gatvių nereikėtų griauti. Reikėtų, bet nėra kam Širvintose tuo pasirūpinti.

“Širvintų krašto” informacija