Metai nauji, bet “smegenų pudrinimo” praktika sena

Mūsų gyvenimo grimasos

Naujų metų pradžioje vėl spustelėjo žiemiškas šaltukas. Žmonės džiūgauja – seniai Naujųjų metų naktį nebuvo taip gražu. Prisižiūrėjęs visą pusvalandį dangų plieskusių “krizinių” fejerverkų, grįždamas į savo “narvelį” pakeliui užėjau į rūsyje esantį šilumos punktą. Skaitiklis rodė momentinį 20 kilovatvalandžių šilumos energijos suvartojimą. Suskaičiavau: jei toks nedidelis šaltukas spaustų nuolat, per parą 400 kvadratinių metrų naudingojo ploto mūsų daugiabutis namas suvartotų 500, o per mėnesį – 15 tūkstančių kilovatvalandžių šilumos energijos. Namo gyventojams reikėtų pakloti daugiau kaip 3 tūkstančius litų, arba apytiksliai po 8 litus už kiekvieną kvadratinį metrą gyvenamojo ploto. Kaipmat išgaravo šventinė nuotaika – geriau jau braidyti po balas ir purvą, negu už dviejų kambarių šildymą per mėnesį suploti keturis šimtus litų. O jei visą mėnesį paspaustų 20-25 laipsnių šaltis?!

Savivaldybės tinklalapyje vėl klykaujama: nuo sausio pirmosios dienos šilumos energija Širvintose atpigo (esą atpigo kuras, būkite dėkingi valdžiai). Žiūrėk, vienas kitas neįsigilinęs į situaciją ir patikės, pasidžiaugs ir bus akimirką laimingas… O juk čia pat parašyta: šilumos energijos tarifas atpigs 0,31 procentu. Tai reiškia, kad tas, kuris mokėdavo 300 litų, dabar turės mokėti 299. Tai bent įvykis, dėl kurio reikia girtis!..

Skaitau Energetikos ministerijos išplatintą Naujametį pranešimą:

“…sąskaitas galima sumažinti bent 15 procentų… Tereikia tinkamai sureguliuoti šilumos punkto elektroninį reguliatorių… nakties metu į radiatorius tiekti mažiau šilumos, sumažinti karšto vandens temperatūrą, dieną tuos parametrus padidinti…”

Iš tikrųjų, protingos mintys. Modernūs automatizuoti šilumos punktai tai leidžia daryti. Bet kas gali ir turi tai padaryti?

Visiška teisybė, kad pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojus Šilumos tiekimo ir vartojimo teisyklės įpareigoja sąžiningai ir kompetentingai atlikti privalomuosius darbus, siekti, kad būtų išnaudotos visos turimos techninės ir organizacinės galimybės (Taisyklių 245.15 punktas).

Energetikos ministerija primena, kad šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas gali būti pakeičiamas, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia pusė gyvenamojo namo butų savininkų. Tai irgi teisybė…

Žvilgtelėjau į termometrą bute. Dvidešimt du laipsniai šilumos. “Krizinis” komfortas!

Ką gali padaryti širvintiškiai, kai ir šilumos energiją, ir karštą vandenį tiekia, ir visas sistemas, elektroninius reguliatorius prižiūri ta pati Savivaldybės įmonė “Širvintų šiluma”. Nieko tu, žmogau, nepakeisi. Gali raštus rašyti ne tik pusę namo gyventojų, bet ir visas miestas ar net rajonas. Monopolininkai visada yra ir bus monopolininkai. Jie visiškai nesuinteresuoti, kad gyventojai mažiau mokėtų. Priešingai, kuo gyventojai suvartos daugiau šilumos energijos, tuo daugiau lėšų suplauks į šilumininkų sąskaitą. Tik kvailiai gali reguliuoti sistemas taip, kad naktimis karštas vanduo būtų šaltesnis, radiatoriai ne taip labai šilumą skleistų. Priešingai, kiekvienas didesnio šaltuko spustelėjimas šilumininkams yra didelis džiaugsmas. Kitaip ir būti negali. O juk pats Infrastruktūros skyriaus vedėjas R. Bartulis lapkričio mėnesio rajono tarybos posėdyje pasakojo, kad Plungėje toje pačioje katilinėje sutelpa du šilumos tiekėjai ir jie sąžiningai tarp savęs konkuruoja, žmonės gali pasirinkti vieną arba kitą. Kodėl apie tai Širvintose niekas nemąsto? Gal karšto vandens tiekimą, bent jau sistemų priežiūrą ir prietaisų reguliavimą reikėtų patikėti kitai įmonei?

Kyla klausimas: jei nieko iš esmės nesirengiama keisti, kam rašinėti, kam klaidinti žmones, kam jiems “smegenis pudrinti”?

Steponas Liktoravičius