Mero patarėja: brolį “už gerklės”, tėvą… iš karsto?

Mūsų gyvenimo grimasos

Pirmadienį Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja I. Serafin pradėjo iš esmės nagrinėti rajono mero patarėjos Jadvygos Barbaravičienės bei kitų jos brolių ir seserų ieškinį dėl 70 arų sklypo ir sodo namelio Grigaliūnų kaime dovanojimo sutarties (2007-10-30) pripažinimo negaliojančia.

Ieškinio esmė labai paprasta: amžiną atilsį Vaclovas Saveikis, gulėdamas Širvintų ligoninėje, tą dieną pasirašė dokumentus, pagal kuriuos 70 arų žemės, 4,2 ha savo sklype ir joje stovintį 26,3 kv.m sodo namelį padovanojo sūnui Broniui Saveikiui. Kiti šviesios atminties Vaclovo vaikai (tarp jų ir rajono mero patarėja Jadvyga Barbaravičienė) aiškina, kad tuo metu tėvas jau buvo psichinis ligonis, todėl dovanojimo sutartis neatspindi jo tikrosios valios.

Tikriausiai ne žiniasklaidos atstovų reikalas aiškintis, kas teisus, o kas – nevisiškai. Tai nustatys ekspertai, galutinį sprendimą priims teismas. Kadangi vienas ieškovų – viešas asmuo, manau, tikslinga pasamprotauti apie kitką, būtent apie artimųjų santykius, pagarbą gyviesiems ir mirusiesiems.

O buvo taip. Pasikvietė brolis Bronius 2007-ųjų metų spalio 30-ąją į Ligoninę pas sergantį tėvą notarę G. Zinkevičienę, kuri padėjusi ranką ant Konstitucijos ir pasirašiusi priesaikos sakyti teisybę tekstą, teismui aiškino, kad tokia iš tikrųjų buvusi tėvo valia, kad V. Saveikis tą dieną buvo visiškai sąmoningas, ją pažino, kalbėjo apie tokio sprendimo motyvus, paaiškino, kodėl tą namelį dovanoja vienam Broniui. Notarei nekilo jokių abejonių dėl tėvo apsisprendimo, todėl nekvietė į palatą jokių liudytojų. Bronius Saveikis pasodino senuką lovoje, notarė padavė jam rašiklį, Vaclovas pasirašė vienoje, kitoje vietoje. Kodėl 30 metų notare dirbanti G. Zinkevičienė turėtų sakyti neteisybę, juk kalbama ne apie milijonus vertą palikimą, o tik apie menką vertę turinčio sodo namelio dovanojimą?

Liudytoja gydytoja Danutė Burneikienė teismui aiškino, kad Vaclovą Saveikį labai gerai prisimena. Jis buvo gydomas labai gerais vaistais nuo Parkinsono ligos, buvo sąmoningas, vis kalbėdavo, kad jo dukra Jadvyga dirba aukštose pareigose – mero patarėja. Taigi, senukas, negalėdamas vaikščioti dėl kraujotakos ligų ir klubo sąnario lūžio, buvo aiškaus proto, didžiavosi savo vaikais, ypač Jadvyga.

Nieko tokio, kas tikrai patvirtintų Vaclovą Saveikį buvus psichiškai nesveiku žmogumi, negalėjo pasakyti nei šeimos gydytoja Jolanta Karalienė, nei ligonį konsultavusi gydytoja Nijolė Dimšienė (priešingai, jį įvardijo labai kultūringu žmogumi), nei vidaus ligų gydytoja Jūratė Šiukštienė. Kas be ko, tuo metu tai buvo sunkus ligonis, kai kada nekalbėdavo, kai kada būdavo susierzinęs… Bet ar moralu, užuot nuėjus prie kapelio ir uždegus žvakutę, sukalbėjus “amžiną atilsį” už jo vėlę, dėl mažyčio sodo namelio tampytis po teismus su tikru broliu, samdyti brangiai kainuojančius ekspertus (ekspertizės kainuos per 2300 litų) vien tam, kad jie nustatytų, jog tėvas buvo psichinis ligonis, neveiksnus? Ypač, kai visi ieškovai – garbingi žmonės, verslininkai, o Jadvyga Barbaravičienė – mero patarėja, rajono tarybos narė. Betrūksta tik to, kad ekspertai nuspręstų velionį ekshumuoti, tirtų smegenis ir panašiai. Tokių drastiškų priemonių žmonės nesiima dėl milijonų vertų palikimų. Baigiu gyvenimą nugyventi, bet negirdėjau, kad taip kas elgtųsi dėl tokio “turto” atokiame rajono kampe.

Pagaliau, ar yra dėl ko visam gyvenimui susipykti su broliu? Tegul jis ir visiškai neteisus būtų, tegul pasirodytų esąs didžiausias gobšuolis (bet juk jis savas žmogus), tegul ir notarės darbe būtų įžvelgta kokių nors techninių juridinių nesklandumų…

Per teismo posėdžio pertrauką vienas iš brolių pasakė: “Mūsų tėvas, tikriausiai, grabe apsivertė.” Auksiniai žodžiai. Tai kam jį verčiate, vaikai? Ar po tokių “teisybės” ieškojimų galės mero patarėja Jadvyga Barbaravičienė drąsiai žmonėms į akis žiūrėti ir kalbėti jiems apie tvarkingą gyvenimą, moralę, gražius santykius su artimaisiais, giminėmis ir kaimynais?..

Steponas Liktoravičius