Meras išsaugojo patarėjos pragyvenimo šaltinį!?

Ko dar reikia šiam keliukui į Savivaldybės rūmus? Nebent kilimo už 25 tūkstančius?

Rajono taryboje

Paskutinę gegužės mėnesio dieną (pirmadienį), sulaukus iš Norvegijos grįžusio mero, įvyko rajono tarybos posėdis, kuriame buvo apsvarstyta 20 iš anksto į darbotvarkę įrašytų reikalų, 4 reikalai, neprieštaraujant tarybai, įrašyti papildomai ir vienas – skubos tvarka. Posėdyje iš pradžių dalyvavo 17, o vėliau 18 rajono tarybos narių. Visų svarstomų reikalų sprendimo projektai buvo patvirtinti vienbalsiai arba tik vienam kitam (dažniausiai Darbo partijos atstovei Marijai Gudonienei) balsavus prieš arba susilaikius.

“Todėl, kad, aš manau, nėra reikalo…”

Gegužės 11 dieną rajono tarybos narė Marija Gudonienė įregistravo savo parengtą sprendimo projektą “Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-19 “Dėl mero patarėjo pareigybės steigimo” pripažinimo netekusiu galios”. Aiškinamajame rašte tokio sprendimo būtinumas motyvuojamas tuo, kad 2009 m. liepos 8 d. įsteigus Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę (lygis – A, kategorija – 9), mero patarėjo pareigybės efektyvumas ir reikalingumas išnyko. Sunkmečiu išlaikyti visiškai nereikalingą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją ir jam mokėti 2648 litų atlyginimą (per metus iš biudžeto išleisti apie 50 tūkstančių Lt) yra per didelė prabanga ir neūkiškumas.

Jei įvažiavimą į Savivaldybės rūmus nuspręsta perasfaltuoti, kam tada dabar reikia lopyti ant jo atsiradusias duobes?

Sprendimo projektą pasirašė kalbos tvarkytoja R. Nainienė, jis derintas su Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurga Kuzmaite, bet ši, nors valstybės tarnautojai privalu pasirašyti rajono tarybos narės teikiamą dokumentą, matyt, pataikaudama merui, tą daryti atsisakė.

Pažeisdamas rajono tarybos darbo reglamentą rajono meras Kęstutis Pakalnis šio sprendimo projekto ne tik neteikė svarstyti, bet neįrašė net į darbotvarkę (paprasčiausiai nuo rajono tarybos narių nuslėpė). Projekto autorė M. Gudonienė apie tai paklausė mero prieš tvirtinant darbotvarkę. Rajono vadovas nieko neaiškindamas atkirto:

- Neįrašiau į darbotvarkę šio klausimo todėl, kad, AŠ MANAU, KAD NĖRA TIKSLINGA IR NĖRA REIKALO.

Ką čia daugiau bepridursi?

Uzurpavo sklypą penkeriems metams

Širvintiškiai nuolat skundžiasi kabelinės televizijos paslaugų, kurias teikia J. Varno Vilniaus radijo studija, kokybe. Gyventojai priversti mokėti po 16-20 litų kas mėnesį už visiškai negautas arba prastos kokybės paslaugas. Kabelinė televizija Širvintose, Vilniaus g. Nr. 11 (buvusiame gaisrinės pastate). Šiomis dienomis baigiasi patalpų nuomos sutartis, ir reikėjo spręsti, ar ją pratęsti, ar ne. Širvintiškiai tikėjosi, kad Savivaldybė, atstovaujanti gyventojams, bent pasiderės dėl didesnio nuomos mokesčio – dabar paslaugos teikėjai moka už patalpų nuomą tik 240 litų per mėnesį. Aritmetika paprasta: sakykime, kabelinės televizijos paslaugomis naudojasi apie 1000 širvintiškių. Pasak rajono tarybos narės M. Gudonienės žodžių rajono tarybos posėdyje, tokiu atveju, už šias paslaugas kabelinės televizijos vartotojai sumoka apie 20 tūkstančių litų. Taigi, 20 000 -  240 = 19 760 litų, tiek pelno lieka bendrovei. Gal buvo galima sumažinti bendrovės apetitą ne Širvintų gyventojų sąskaita? Gyventojai tikėjosi, kad rajono valdžia bent perspės kabelinės televizijos paslaugos teikėją, kad sutartis bus nutraukta, jei toliau tęsis tokios nesąmonės. Deja, J. Varno radijos atstovų nuomonės posėdyje niekas nė neišklausė. Meras K. Pakalnis pranešė, kad tas namas yra nepaklausus, todėl esą geriau, tegu jis turi laikiną šeimininką. Jam talkino tarybos narys V. Šimonėlis. “Darbietės” Marijos Gudonienės pastabos, kad vilniečiai daro “biznį”, skriausdami tiek gyventojus, tiek Savivaldybės biudžetą, nepasiekė tikslo. O juk M. Gudonienės siūlymai buvo tikrai konstruktyvūs: tarybos narė siūlė derėtis dėl didesnės nuomos kainos nedidinant paslaugos mokesčio, geresnės paslaugų kokybės, todėl, galbūt, pratęsti nuomos sutartį tik metams, kad, nepavykus susitarti, būtų galima kardinaliai spręsti to pastato likimą ne po 5 metų, o daug greičiau. Per metus būtų galima parengti detalųjį planą (lėšų tam reikalui kasmet skiriama) ir paskelbti pastato bei aplink jį esančio sklypo privatizavimą.

Mero K. Pakalnio ir buvusio mero V. Šimonėlio kalbos apie tai, kad šis pastatas yra nepaklausus, kažin ar yra pagrįstos? Buvusi gaisrinė yra vos ne miesto centre, gražioje vietoje. Apie šį pastatą galima suformuoti sklypą net dviem daugiaaukščiams namams statyti. Sunku patikėti, kad iškiliais verslininkais save vadinantys rajono vadovai šito nesupranta. Tikriausiai žino ir supranta, bet, širvintiškiai kalba, kad yra prisipirkę mieste sklypų ir esą nori daugiabučius namus statyti būtent savo žemėje. Kam reikalinga konkurencija? O kur tada, leiskite paklausti, paprasčiausias ūkiškumas?

Ar važiuos rajono verslininkai prekiauti į Kernavę?

Rajono taryba 17 tarybos narių pritarus (prieš – viena M. Gudonienė) patvirtino naują rajono Savivaldybės vietinių rinkliavų objektų sąrašą ir rinkliavų dydžius. Apie tokio sprendimo būtinumą galima diskutuoti, galima – ne. Iš tikrųjų, gal mokestis už prekybą vaisvandeniais, maisto ir ne maisto produktais įvairių švenčių ir renginių dienomis buvo per mažas (nors kalbinti verslininkai dejavo, kad jis – per didelis). Gal teisus Kernavės seniūnas S. Gaidakauskas, sakydamas, kad po renginių Kernavėje seniūnija, turinti sutvarkyti teritoriją, patiria labai daug išlaidų. Bet ar ne per daug, sakysime, verslininkui, pardavinėjamčiam šašlykus, pasistačiusiam stalą, prie kurio klientas galėtų atsisėsti, sumokėti 450 litų už vieną dieną? Toks didelis mokestis neišvengiamai atsilieps parduodamų produktų kainai, taigi, mūsų rajono žmonės, tų švenčių ir renginių dalyviai, bus priversti papurtyti savo pinigines. Gal didinti rajono biudžetą daug protingiau būtų mažinant savo išlaidas, merui atradus REIKALĄ atsisakyti nereikalingų darbuotojų, o ne skriaudžiant pirkėjus ir verslininkus. Ypač savus. Juk, ne paslaptis, kiekvieną kartą ką nors organizuojant prašoma būtent jų pagalbos ir paramos. Rajono tarybos narė Marija Gudonienė siūlė diferencijuoti rinkliavos dydžius savo rajono ir iš kitur atvykusiems prekiautojams. Ar tai nebūtų racionaliau?

Partnerystės sutarties esmė – laikyti už pavadėlio įmonę

Rajono tarybai buvo pateiktas projektas “Dėl Širvintų rajono savivaldybės 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1-73 “Dėl pritarimo projektui “Vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros plėtra Širvintų rajone (Kernavėje, Širvintų mieste, Širvintų kaime) papildymo”. Svarstant šį reikalą tradiciškai kalbėjo tik “darbietė” Marija Gudonienė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad šie darbai yra būtini, dėl jų niekas nesiginčija, bet Savivaldybei reikėtų pagalvoti apie galimybę neužkrauti gyventojams UAB “Širvintų vandenys” banko paskolos naštos. Tarybos narė gilinosi į kitų rajonų praktiką. Ji sakė, kad kaimyniniame Ukmergės rajone Savivaldybė rado tokių galimybių, todėl ten šalto vandens kaina yra pigesnė. Ar protinga įpareigoti “Širvintų vandenis” imti milijoninę paskolą, iš anksto žinant, kad visa tai guls ant vandens vartotojų pečių. Juk aiškiai parašyta (sprendimo 1.5 p.) “Įpareigoti vandens tiekimo įmonę UAB “Širvintų vandenys”, baigus projekto “Vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros plėtra Širvintų rajone (Kernavėje, Širvintų m., Širvintų k.)” įgyvendinimą ir tvirtinant vandens paslaugų kainą (po projekto pabaigos praėjus ne ilgiau kaip 12 mėnesių), ĮSKAIČIUOTI Į PATIRIAMAS SĄNAUDAS PLANUOJAMŲ IR ŠIUO METU ĮGYVENDINAMŲ PROJEKTŲ KAŠTUS.” Kaip dar aiškiau galima pasakyti, kad šalto vandens kaina po metų pusantrų brangs? Su tuo sutiko ir rajono tarybos narys Vytas Šimonėlis: “Visos investicijos neišvengiamai guls ant gyventojų pečių, o vandens vartotojų Širvintų rajone mažai.” (Citata) Sutiko, bet balsavo kaip dauguma – “už”. Keisčiausia, kad rajono meras K. Pakalnis net keletą kartų viešai kartojo, kad rajono tarybos narės M. Gudonienės mintys apie šalto vandens kainos didinimo grėsmę yra netiesa ir reikalavo viešai atsiprašyti. Kyla abejonių, ar meras pats supranta šio sprendimo esmę, o gal tik eilinį kartą žmonių akyse nori pasirodyti geras?

Svarstant šį jautrų reikalą buvo patvirtinta ir Partnerystės sutartis tarp Širvintų rajono savivaldybės administracijos ir UAB “Širvintų vandenys”. Širvintų rajono Savivaldybės administracija įvardyta partnere. Ką ji įsipareigoja daryti? Ogi nieko. Parašyta: “Partneris nefinansuoja jokių projektų išlaidų ir prie projekto finansiškai neprisideda”.  5 procentus visų išlaidų pagal šią sutartį įpareigojama atlyginti UAB “Širvintų vandenys”. UAB “Širvintų vandenims” užkraunami ir visi kiti darbai: gauti paramą, viešinti projektą ir pan. Savivaldybės administracija tik kontroliuos, teiks pastabas, rekomendacijas, ypač rengiant pirkimo konkursus. Nenorom kyla klausimas: kam toks partneris apskritai reikalingas? Ne kitaip – tik tam, kad už pavadėlio galima būtų laikyti UAB “Širvintų vandenys” vadovus ir specialistus, kad jie šoktų pagal Savivaldybės administracijos vadovų dūdelę, o vėliau, keliant vandens kainą, rajono vadai turėtų progą sakyti: “Kuo mes kalti, juk viską darė “Širvintų vandenys”, didinti tarifus prašo taip pat jie.”

Kilimas į Savivaldybės rūmus už 25 tūkstančius?

Rajono tarybos nariai priėmė sprendimą “Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašo 2010 metais”. Nors rajono meras Kęstutis Pakalnis, motyvuodamas tuo, kad Kernavės seniūnijoje turi nekilnojamojo turto ir gali būti suinteresuotas kelių šioje seniūnijoje gerinimu, nuo sprendimo priėmimo nusišalino, sprendimas buvo be didelių diskusijų priimtas. Marija Gudonienė atkreipė tarybos narių dėmesį į vieną detalę – net 25 tūkstančiai litų skiriama įvažiavimo keliukui į Savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelę (75 metrai) remontuoti. Keliukas visiškai neseniai suremontuotas klojant šaligatvius palei “Cento” parduotuvę. Ką ten už tokius didelius pinigus daryti? Infrastruktūros skyriaus vedėjas Robertas Bartulis bandė aiškinti, kad galutinė kaina bus aiški tik po konkursų, taigi 25 tūkstančiai – tik apytikslis skaičius. Tarybos nariai pritarė šiam siūlymui, o “Širvintų kraštas” imasi iniciatyvos “globoti” šį statybos objektą, nes turime įtarimų, kad visa tai kvepia neskaidriais dalykais. Palyginimui pateikiame faktą: visiems Jauniūnų seniūnijos keliams ir gatvėms (115 km) prižiūrėti (greideriuoti, žvyruoti, taisyti duobes) šiemet taip pat skirta tik 25 tūkstančiai litų.

Į skolas klimpstama toliau

Be jokių diskusijų rajono taryba nusprendė leisti Savivaldybės administracijai imti 165,9 tūkstančių litų ilgalaikę paskolą iš komercinių bankų investicijų projektams iš dalies finansuoti, o paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą garantuoti Savivaldybės biudžeto lėšomis. Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė įpareigota pasirašyti paskolos sutartį.

Rajono Savivaldybės kontrolierės išvadoje rašoma, kad 2010 m. balandžio 1 dieną Širvintų rajono savivaldybės kreditinis įsiskolinimas – 9 milijonai 494,8 tūkstančio litų (sausio 1 dieną buvo 8 milijonai 990,8 tūkstančio litų), biudžeto lėšų kreditinis įsiskolinimas 7 milijonai 681,4 tūkstančio litų (sausio mėnesio 1 dieną buvo 6 milijonai 86,7 tūkstančio litų). Kreditinį įsiskolinimą sudaro ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, ilgalaikio turto įsigijimas lizingo būdu ir jo kūrimas, įvairios kitos išlaidos (net 3,4 milijono litų). Ar kas nors gilinasi, kiek reikės sumokėti palūkanų ir kokio jos dydžio? Kodėl dabartiniai rajono vadovai, veikdami su jiems palankia rajono tarybos narių dauguma, visiškai negalvoja apie ateitį, o gyvena tik šia diena, skolinasi pinigus už gana dideles palūkanas?

“Širvintų krašto” informacija