Kieno rankos paleido tiksėti ekologinę bombą?

Širvintų nuotėkų valymo įrenginiai buvo per plauką nuo ekologinės katastrofos.

Mūsų laikraštis rašė, kad neseniai paaiškėjo, jog pernai rajono vos neištiko ekologinė katastrofa, kai į Širvintų nuotėkų valymo įrenginius (NVĮ) “Širvintų pieninė” išleido didelį kiekį kazeino gamybos metu susidariusių išrūgų atliekų. Tai buvo pastebėta valymo įrenginius eksploatuojančios UAB “Širvintų vandenys” reguliarios žinybinės kontrolės metu. Iš pieninės atitekančiose gamybinėse nuotėkose buvo viršyti nustatyti normatyvai, dėl to sutriko valymo procesas.

- Manau, kad situacija buvo labai rimta, – “Širvintų kraštui” sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Jonas Pinskus. – Rajonui grėsė ekologinė katastrofa: išėjus iš rikiuotės valymo įrenginiams, visos nuotėkos būtų plūdusios į Širvintos upę. Apie tai, kad būtų žuvusi upės fauna ir flora, manau, aiškinti nereikėtų. Šio gedimo Širvintose padarinius būtų pajutęs ne tik rajonas, bet ir didelė šalies dalis, kadangi neišvalytos nuotėkos būtų keliavusios tolyn, Baltijos link.

Paaiškėjo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra žinojo apie nutikusią situaciją. Buvo sukviesti trys pasitarimai, kuriuose dalyvavo Savivaldybės, “Širvintų vandenų”, “Širvintų pieninės”, pastarąją valdančios UAB “Marijampolės konservai” vadovai ar atsakingi asmenys. Buvo pakviesta ir kitų specialistų, pavyzdžiui, – ekspertas iš Slovakijos.

Vilniaus RAAD direktoriaus Rolando Masilevičiaus ir Širvintų RA vedėjo Romualdo Sližausko šių metų spalio 28 dieną pasirašytoje pažymoje teigiama, kad “tiktai šių posėdžių metu priimtų sprendimų dėka pavyko išvengti visiško NVĮ darbo sužlugdymo”. Taigi tuo atvirai pripažįstama, kad tada rajonui iš tiesų grėsė didelė nelaimė.

Mūsų žiniomis, galimai dėl išleistų kazeino gamybos atliekų buvo sunaikintos valymo procesui naudingos bakterijos, kurias vandenininkams teko brangiai pirkti ir taip atstatyti šį procesą.

Deja, apie tada iškilusią grėsmę viešai prabilta tik dabar, kai spalio 6 dieną įvykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje buvo svarstomas UAB “Širvintų pieninė” skolos nurašymo teisėtumas. UAB “Širvintų vandenys” vadovas Kęstutis Vaškevičius prasitarė apie pernai nutikusį įvykį. Jis teigė, kad dėl to pienininkams už suteiktas paslaugas buvo pateikta 278 tūkst. litų sąskaita, tačiau ji dėl kol kas nežinomų priežasčių sumažėjo.

Kęstutis Vaškevičius leido suprasti, kad tai padaryti esą jį spaudę kai kurie mūsų Savivaldybės vadovai.

Išgirdusi tai, tarybos narė Marija Gudonienė apie precedento neturintį atvejį informavo “Širvintų kraštą”, kreipėsi į Seimą, Generalinę prokuratūrą.

Minėtoje RAAD pažymoje taip pat yra teigiama, kad nuo pastatymo Širvintų nuotėkų valymo įrenginiai dirbo tvarkingai, tačiau po to teršiančių medžiagų normatyvų viršijimo birželį aplinkos teršimas bei normatyvų viršijimas iš valymo įrenginių į aplinką  buvo užfiksuotas pernykštę liepą.

Priduriama, kad už nuotėkų į aplinką išleidimą viršijant leidime nustatytą koncentraciją atsakingiems UAB “Širvintų vandenys” darbuotojams buvo taikytos administracinės nuobaudos (mūsų žiniomis, 2008 metų rugpjūčio 14 dieną buvo skirta 300 litų bauda). Bendrovė šių metų vasario 9 dieną deklaravo mokesčius už viršnormatyvinę taršą – 34 366 litus. Teigiama: jei nuotėkų valymo įrenginiai nebūtų viršiję nustatytų aplinkosauginių normatyvų, šie mokesčiai būtų tesudarę 6244 litus.

Žodžiu, dėl kazeino gamintojų galimai aplaidžių veiksmų pernai ne tik buvo iškilusi grėsmė aplinkai bei žmonių sveikatai, bet ir patirta didelių nuostolių.

Kokia iš tiesų buvo susiklosčiusi situacija, ar jos buvo galima išvengti, kas dėl to kaltas, lapkričio 4 dieną bandyta aiškintis Lietuvos Respublikos Seime vykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Posėdyje dalyvavo Aplinkos apsaugos komiteto nariai, Vilniaus RAAD direktorius Rolandas Masilevičius, keli rajono tarybos nariai, viena jų – prašymo Seimui ištirti šį atvejį iniciatorė “darbietė” Marija Gudonienė.

Aiškėja naujų dalykų, kyla klausimų, į kuriuos norėtųsi sulaukti išsamesnio paaiškinimo. Ir ne tik dėl praėjusių metų įvykio, bet ir apskritai dėl šios pienininkų įmonės veiklos, dėl aplinkos sargų veiksmų. Štai 2007 metų lapkričio 19 dieną Rolandas Masilevičius interneto portalui DELFI teigė, kad “Širvintų pieninė” 2007 metų rudenį aplinkosaugininkų paprašė perrašyti anksčiau pieninėje veikusios bendrovės “Žalmargės pienas” Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, bet jų prašymas buvo atmestas.

“Kadangi leidimas nebuvo atnaujintas, gamyba ketinančiai užsiimti “Širvintų pieninei” nurodyta atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras,” – 2007 metų lapkričio 19-ąją rašyta DELFI publikacijoje.

“Širvintų kraštas” gavo 2008 metų sausio 2 dienos Atrankos išvadą dėl pieno perdirbimo ir kazeino gamybos atnaujinimo poveikio aplinkai privalomojo vertinimo, kurią pasirašė tas pats Rolandas Masilevičius. Keista, kad šios Atrankos išvadoje vis dėlto teigiama, jog “planuojamai UAB “Širvintų pieninė” pieno perdirbimo ir kazeino gamybos atnaujinimo ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas”. Kas tai? Anksčiau paminėto DELFI teiginio klaida ar dalykai, kuriuos papildomai paaiškinti galėtų tik pats Rolandas Masilevičius?

“Širvintų kraštas” netrukus po šio Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio kreipėsi į Vilniaus RAAD direktorių, prašydamas paaiškinti jo poziciją dėl šios situacijos. Tačiau vadovas, išgirdęs jau pirmąjį klausimą apie posėdyje tariamai nuskambėjusią jo griežtą kritiką Širvintų savivaldybės adresu dėl itin blogos situacijos aplinkosaugos srityje, slidžiai išvengė tiesaus atsakymo pasiūlydamas “suformuluoti klausimus raštu ir pateikti faksu, kurio numerį galima rasti internete”.

Tikėkimės, kad atsakymų į daugelį šių klausimų vis dėlto nereikės ilgai laukti. Seime sudaryta komisija šiems įvykiams tirti, o jos vadovu paskirtas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Jonas Pinskus. Žinant tai, kad Seimo narys Jonas Pinskus vadovavo “Alitos” privatizavimo tyrimo komisijai ir jos darbo rezultatus bei vadovo principingumą įvertino netgi vienas didžiausių Darbo partijos kritikų Vytautas Landsbergis, šio tyrimo išvadų pagrįstumu, matyt, neteks suabejoti. Taigi aplaidūnams, dėl kurių veiksmų buvo kilusi didelė grėsmė visuomenei ir galimai nukentėjo Savivaldybės įmonė, tikrai artėja sunkios dienelės – anot Jono Pinskaus, bus siekiama nustatyti šios nuo visuomenės nuslėptos ekologinės katastrofos grėsmės susidarymo priežastis, dėl to kaltus asmenis.

Aplaidūnams neramu turėtų būti ir dėl kitko – savo tyrimą pradėjo ir Generalinė prokuratūra.

Gintaras Bielskis