“Kažkam juk reikia…” (foto)

Šeštadienio vidurdienis džiugino miestiečių ir svečių širdis: gaivus oras, lengvas vėjelis ir pro debesėlius mirkčiojanti saulė laisvalaikį hipodrome padarė ypač malonų. Gaila tik, kad tądien mūsų mieste vykusios žirgų lenktynės sudomino vos kelias dešimtis žiūrovų. Matyt, šios sporto šakos atgaivinimui ir propagavimui nepakaks vien entuziastų pastangų. Juo labiau, kad Širvintos yra viena iš dviejų vietų, kur liepos viduryje planuojama rengti Baltijos šalių taurės varžybas. Mūsų miesto konkurentas – Utena. Deja, labai rimtas ir, matyt, sėkmingesnis.

“Širvintų krašto” pakalbinti žirginio sporto gerbėjai sakė, kad pakaktų miesto centre, prie stoties, pakabinti didelį transparantą, kaip būdavo anksčiau, ir daug žiūrovų sužinotų apie varžybas. Labai padėtų, jei prieš varžybas į hipodromą ir po varžybų atgal per miestą važiuotų autobusas, kuris už simbolinį mokestį ar nemokamai vežtų visus norinčius žiūrovus. Nors šiandien žmonės ratuoti, vyresniojo amžiaus žiūrovams patekti į nuošalų Širvintų hipodromą sunkoka. Savivaldybės biudžetui tai kainuotų nedaug, o žirgininkams būtų didelis paskatinimas.

Jei tokios iniciatyvos nerodo Respublikinė lenktyninių žirgų lyga, reikėtų ranką ištiesti patiems.

Apie Širvintų žirginio sporto krizę užsiminėme ne atsitiktinai. Šeštadienį lenktynių trasoje mūsų rajono garbę gynė tik tėvas ir dukra Kvakšiai. Laikai, kai į hipodromą išvažiuodavo keturi-penki vietos vadeliotojai, jau praeitis.

Širvintų žirginio sporto veteranas Pranas Navalinskas šeštadienio varžybas stebėjo tarp žiūrovų. Žirgininkas pasiguodė, kad sėsti į vežimaitį negali dėl ligos. Vis dėlto atsiliepia sportui atiduoti 46 gyvenimo metai. Per juos buvo daug emocijų, aistrų, nervų ir nusivylimų. Dabar Pranas sakosi pajutęs tuos padarinius.

Pranas Navalinskas apgailestavo, kad dėl gyvenimo realybės į kitą veiklos sritį pasinėrė ne vienas žirgininkas. Nors nuo žirgininkystės jie neatitrūko, šiandien buvę lenktyninkai ir žirgų treneriai gyvenimui užsidirba lenkdami nugaras arklius mėsai superkantiems italams. Galima smerkti, galima moralizuoti, bet tai – ne iš gero gyvenimo.

Situacija liūdina ir Juozą Kvakšį. Žmogus pasiguodė, kad, išsibėgiojus ankstesniems bendraminčiams, dabar beveik vienas pluša prie žirgų. Gerai, kad dukrai baigėsi sesija, dabar yra kas padeda.

- Kalbinau kelis “italus” dalyvauti, – pasakoja Juozas Kvakšys. – Sako, kad užsiėmę: vienam – reikalai, kitam – savi daržai… Žinoma, leisk be pasirengimo atsisėsti į vežimaitį, kiekvienas su malonumu “perlėks” per varžybas. Bet prieš tai reikia dar ir padirbėti prie žirgų, o šito jie – nenori.

Nors per sėkmingus važiavimus sportininkai laimi piniginių prizų, Juozas tai vadina trupiniais. Piniginiai prizai tokie, kad retam vos atsiperka kelionės į varžybas išlaidos. O ir tų pinigų dar reikia palaukti – pervedami pavėluotai, atskaičius mokesčius… Pinigų reikia ne tik atvažiuoti, bet ir žirgams paruošti, vežimaičiams sutvarkyti, patiems apsirengti. Širvintiškis, parodęs nutrintą savo kombinezoną, lyg sovietinės armijos karys pajuokavo sparnuotąja fraze, kurią į lietuvių kalbą išversti ne taip ir lengva: “Naša forma – nomer vosem, što ukrali – to i nosim…” (”Mūsų uniforma – numeris aštuoni, ką pavogėme – tą ir dėvime”).

Bepigu tiems, kur į žirgų sportą investavo užsieniečiai. Ten ir lėšos kitokios, ir žirgai geresni. Jau vien pažiūrėjus į tai, kaip atvykstama į varžybas, kyla pasigėrėjimo ir sveiko pavydo jausmas. Tačiau Juozas Kvakšys nepeikia ir savų žirgų. Nors Grūtas šiose varžybose nesivaržė su A reitingo suaugusiais žirgais, tai padaryti jis galės jau artimiausiose varžybose.

Yra perspektyvių jaunų žirgų. Vienas tokių – pirmajame važiavime tarp 2007 metais gimusių žirgų bėgusi Pirėnė. Vos antrą kartą varžybose lenktyniavusi kumelaitė atbėgo ketvirta, tačiau Juozas Kvakšys sako, kad jai pergalės – prieš akis. Šiame važiavime debiutavo du jauni žirgai, o nugalėjo Stasys Kėrys, vadeliojęs Istoriją. Eimantas Klebauskas su Čile buvo antras, Jonas Tamulionis su Adrenalinu – trečias. Pirėnė Adrenalinui nusileido mažiau kaip sekundę.

Antrajame važiavime, kuriame lenktyniavo 2006 metais gimę žirgai, Juozas Kvakšys su Vėtra užėmė antrąją vietą, puse sekundės nusileidęs Stasiui Kėriui, vadeliojusiam Simaron Ollo. Trečiąją vietą iškovojo Monika Vinskutė, vadeliojusi Gotiką.

Beje, Monika – garsaus vadeliotojo Edvardo Vinskaus dukra. Kaip ir ji, žirginio sporto tradicijas šiandien taip pat tęsia Diana Kvakšytė, trečiajame važiavime vadeliojusi Gajų.

Juozas Kvakšys anksčiau yra sakęs, kad žirgų sporto ateitis priklausys nuo to, kaip patirtį perims jaunimas. Nors jaunųjų vadeliotojų rezultatai vis labiau pastebimi, dėl jų ateities šiandien niekas nėra tikras – sunku pasakyti, kokiu keliu rytoj pasuks jaunimas, ar neatitrūks nuo šio sporto? Štai prieš kelerius metus blykstelėjusi jaunoji širvintiškė Gedvilė Vinslauskaitė, beje, Sartų lenktynėse netgi apdovanota specialiuoju perspektyviausios vadeliotojos prizu, Prano Navalinsko žodžiais, dabar dirba Norvegijoje.

Na, o trečiajame važiavime Dianai sekėsi puikiai – tarp 2005 metais gimusių žirgų jos vadeliojamas Gajus finišo liniją kirto pirmas. Puse sekundės atsiliko Juozo Kvakšio vadeliojamas Granatas. Trečia – Stasio Kėrio Senjorita.

Pelnęs dvi antrąsias vietas, Juozas pergalę iškovojo ketvirtajame važiavime, kuriame lenktyniavo suaugę B reitingo žirgai. Širvintiškio vadeliojamas Grūtas keliomis sekundės dalimis aplenkė Algio Vilkinio Undinėlę Ollo. Trečias – Alfredo Žarnausko vadeliojamas Ikaras.

Penktajame važiavime, kuriame bėgo suaugę A reitingo žirgai, geriausią lenktynių laiką (1800 m nubėgo per 2:20,36) pasiekė Stasio Kėrio vadeliojamas Sakalas – naujasis Sartų lenktynių rekordininkas. Antrasis – Eimantas Klebauskas su Gigolo Hiorda, Sartuose vos akimirka nusileidusiu Sakalui. Trečias – Edvardas Vinskus su Nut Augustinu.

Savo ir dukros pasirodymą varžybose Juozas Kvakšys įvertino taip: “Manau, kad dvi pirmosios ir dvi antrosios vietos – visai gerai…” Paklausus, ar ne per sunku buvo lenktyniauti iš eilės keturiuose važiavimuose, širvintiškis skėstelėjo rankomis:

- O ką daryti? Kažkam juk reikia…

Gintaras Bielskis