Kam rūpi vaikų žaidimų aikštelės?

Augant mažiems vaikams, viena svarbiausių suaugusiųjų užduočių – sudaryti saugias žaidimų sąlygas. Tai ypač aktualu miestuose, kur vietos vaikų pramogoms ir žaidimams  labai maža. Dažnai ten, kur turėtų būti vaikų žaidimo aikštelės, dabar statomi daugiabučių  gyventojų automobiliai, šiukšlių konteineriai, vedžiojami šunys, vakarais susirinkę iškylauja paaugliai. Jei aikštelės yra išlikusios, tai žole apžėlusios, jose esantys įrenginiai nusilupusiais  dažais, sugadintos vandalų  ar kitu būdu pažeistos, žodžiu – nėra tinkamos naudoti.

Žvalgantis po Širvintų miesto daugiabučių namų teritorijas ir ieškant aikštelių, kuriose galėtų žaisti mažieji širvintiškiai, tektų gerokai pavargti. Mat vienuose kiemuose kiurkso tik sūpuoklių likučiai, kituose – kažkada buvusių puošnių karkasų dalys, dar kituose – kačių ir šunų WC paverstos smėlio dėžių liekanos su nenusakomos spalvos smėlio likučiais. Daugiabučių namų kiemuose yra ir sporto aikštelių, kuriose stovi krepšinio stovai. Jų priežiūra -  sudėtingas darbas, nes nėra lėšų ir garantijų, jog aikštelių įrenginiai nebus sulaužyti. Bene gražiausiai įrengta vaikų žaidimų aikštelė tėra Kalnalaukio gatvėje.

Kiek teko girdėti, vaikų žaidimo aikštelėmis Savivaldybei rūpintis neprivalu. Reikia manyti, kad tam nėra nei pinigų, nei galimybių. Vaikų žaidimo aikštelėmis privalo rūpintis daugiabučių namų bendrijos arba bendrovės, kurioms skirtos šios funkcijos. O ir patys gyventojai galėtų rodyti iniciatyvą. Deja, dažniausiai tarpusavyje nesutariama: vieniems reikia vaikų žaidimų aikštelių, nes jose žaidžia jų mažyliai, kiti mažų vaikų neturi, todėl nenori ir aikštelių po langais. Juolab kad ne paslaptis, jog vakarais jas okupuoja paaugliai, kurie triukšmauja, laužo įrenginius.

Ką gali namo bendrija? Iniciatyvaus bendrijos pirmininko apsukrumo dėka galima suorganizuoti ir privežti smėlio į aikštelėse esančias dėžes. Vaikų pramogoms to mažoka. Naujoms žaidimų aikštelėms įrengti reikia didelių pinigų, o jų nei savivaldybės, nei namo bendrijos biudžete nėra.

Sveikintina iniciatyva, kad susipratę daugiabučių namų gyventojai stengiasi patys tvarkyti ir saugoti kiemuose esančias žaidimų aikšteles. Deja, tokių mažai. Iniciatyvą parodė Upelio gatvės 22 namo gyventojai Alina ir Kęstutis Skebėrai. Keletą vakarų pasidarbavę, jie pastelinėmis spalvomis perdažė vaikų žaidimų aikštelėje buvusias senas karstynes, čiuožyklą. Dabar vaikų, gyvenančių aplinkiniuose namuose ir norinčių išbandyti spalvotas atrakcijas, netrūksta.

Būtų gražu, jeigu, atliekant Širvintų miesto teritorijų planavimą bei pertvarkant daugiabučių namų kiemus, nebūtų numota ranka į vaikų poreikius džiaugtis žaidimų aikštelėmis. Kas jomis pasirūpins? Klausimas lieka atviras.

Romas Zibalas