Juridinis pagrindas – pavogti?

Dabar remontuojamoje I. Šeiniaus gatvėje šaligatvio plytelių liko tik tiek. Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės, jų panaudojimas teisės aktais nereglamentuotas.

Temą pasiūlė skaitytojai

Į redakciją kreipėsi žmonės ir prašė išsiaiškinti, kas leidžia mašinomis vežtis namo I. Šeiniaus gatvės išardytas šaligatvio plyteles. Minėjo konkrečias pavardes, konkrečius automobilių numerius…

Kreipėmės į UAB “Širvintų komunalinis ūkis”, prižiūrinčios miesto gatves, direktorių Dangerą Pečiulį. Negi įmonei nereikia tų plytelių, juk sunkmetis, dauguma daugiabučių namų kiemų takelių jau nebegalima praeiti, miesto pakraščių gatvelių šaligatviai taip pat suskilinėję, išvartyti, gal galima būtų pasinaudoti puikia proga atnaujinti ne tik centrinę miesto gatvę?

Direktorius paaiškino, kad tuo reikalu reikėtų kreiptis į Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoją Algį Vilčinską. Esą jis rūpinasi tais dalykais, o į UAB “Širvintų komunalinis ūkis” panaudotos šaligatvio plytelės tikrai nepatenka. Įmonės direktoriaus pavaduotojas Algis Gudonis patikslino, kad pačioje darbų pradžioje į Komunalinį ūkį buvo atvežta labai nedaug šių plytelių, bet prisakyta jas naudoti griežtai pagal tikslinę paskirtį, t.y. remontuojant problemines visuomeninės paskirties teritorijas. Apie galimybę jas panaudoti daugiabučių namų kiemų takams remontuoti, pardavimą ar panašiai net nekalbėta.

Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Vilčinskas neneigia, kad dalis šaligatvio plytelių galėjo būti “ištampyta”. Daug jų esą buvo sutrūkusios, suskilusios, nebetinkamos naudoti. Pačios geriausios nuvežtos į UAB “Širvintų komunalinis ūkis”. Ten nuvežti ir kelio atitvarai, asfalto drožlės, kita.

Paprašėme Savivaldybės administraciją atsakyti “Širvintų kraštui” oficialiai: “Kur vis dėlto bus panaudotos senosios šaligatvių plytelės, kelio atitvarai?

Štai oficiali Savivaldybės pozicija:

“Širvintų miesto gatvėse ardomi tik Igno Šeiniaus gatvės šaligatviai. Gatvės rekonstrukcijos projekto tikslas įrengti trinkelių dangas su šaligatviais, apšvietimą, išspręsti paviršinio vandens surinkimą ir nuvedimą bei pakloti vandentiekio tinklus, rekonstruoti šilumos trasą, pagerinti neįgaliųjų judėjimo sąlygas. Parenkant gatvės techninius parametrus atsižvelgta į Širvintų miesto bendrojo ir detaliojo plano sprendinius. Techninio projekto rengimo metu Igno Šeiniaus gatvės danga buvo pripažinta netinkama naudoti, todėl suprojektuota nauja. Kapitalinio remonto, rekonstravimo, paprastojo remonto metu darbai vykdomi užtikrinant kokybiškų medžiagų naudojimą; tai reglamentuoja statybos techniniai dokumentai. Naudotų šaligatvio plytelių, asfalto drožlių, kitų statybinių medžiagų laužo panaudojimas teisės aktais nereglamentuotas. Rangovas turi sutartis dėl statybinio laužo priėmimo. Esant sunkmečiui dalis ardomos dangos (atrinktos šaligatvio plytelės, borteliai, asfalto drožlės) bus naudojamos Širvintų miesto probleminių gatvių, aikštelių remontui, t. y. laikinam problemos sprendimui.”

Štai taip. Nepaisant to, kad Širvintų gatvėmis, daugiabučių namų kiemais nebegali bėgioti be baimės nugriūti ir susižeisti ne tik vaikai, bet ir vaikščioti suaugusieji (apie neįgaliuosius apskritai nekalbame), senosios I. Šeiniaus gatvės šaligatvių plytelės, pasirodo, nėra jokia vertybė, nes jų “panaudojimas teisės aktais nereglamentuotas”. Kalbantis su Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoju į kabinetą užėjo Kabaldos gyventojas Česlovas Surgėla. Tuo pačiu reikalu. Gal Savivaldybė galėtų jam parduoti senų šaligatvio plytelių?

Atsakymas buvo paprastas: “Negalime. Nei parduoti, nei pajamuoti, nei kažkam atiduoti, perduoti. Mes visus reikalus tvarkome tik juridiškai.”

Žmogus, suprantama, išėjo. Išeis ir antras, ir trečias – visi sąžiningieji, kurie norės galbūt pigiau įsigyti vadinamojo “statybinio laužo”. O nesąžiningieji, pripratę kombinuoti, vogti, ko gero, susitars su gatvėje dirbančiais rangovais, be jokios baimės vidury dienos atvažiuos mašina ir už butelį baltosios prisikraus visiškai gerų plytelių – gal patys panaudos, o gal perparduos. Jiems juridiškai viskas reglamentuota ir viskas leidžiama. Nei Savivaldybės tarnautojai, nei policija jiems neturi jokių priekaištų – tai žmonės, nesukantys dėl tokio menkniekio galvos Savivaldybės darbuotojams, mokantys gyventi.

Jei jau pabijota kalbų, kad vienų daugiabučių namų kiemai tvarkomi, o kitų – ne, kad nebūtų visa tai siejama su ten gyvenančiais didesnę ar mažesnę įtaką turinčiais gyventojais, ar negalima buvo tų “pripažintų netinkamomis naudoti” šaligatvio plytelių (koks gudrutis jas tokiomis pripažino?), sakykime, nuvežti prie miesto kapinių tvoros. Atvežti smėlio, suorganizuoti statybininkų, neturinčių darbo, talką ir už visuomeniniams darbams skirtas lėšas pakloti naujus takus, kad nešdami karstą žmonės neklupinėtų, neslidinėtų? Širvintiškiai ilgam būtų geruoju minėję esamą rajono valdžią, parodžiusią gražų pavyzdį, kaip reikia tvarkytis. Bet reikėjo nesėdėti apsikasus popieriais, o šiek tiek pajudėti. Netikiu, kad valdžioje esančius vyrus ar moteris būtų kas nors nubaudęs už tai, kad neišmetė ar neleido pavogti “statybinio laužo”. O dabar? Baudžiamosios bylos gal ir neiškelsi – gal nėra to juridinio pagrindo, bet ir valdžios nepagirsi. Nebent už mokėjimą gyventi.

Steponas Liktoravičius