“Gyvatukai” šildo ne tik patalpas, bet ir šaltą vandenį?

Temą pasiūlė skaitytojai

Birželį Širvintų daugiabučių namų gyventojai telefonų skambučiais atakuoja ne tik UAB “Širvintų šiluma” darbuotojus, bet ir prašo “Širvintų kraštą” išsiaiškinti, kas tokio ypatingo nutiko, kad už “gyvatukus” jau reikia mokėti net 70 ar 80 litų per mėnesį. Žmonės įsitikinę, kad imdami tokį didelį mokestį šilumininkai savivaliauja, taip lopo savo finansų “skyles”.

Prieš kelerius metus aiškindamasis šią problemą, buvau padaręs išvadą, kad labiausiai “gyvatukų” mokestis vasarą padidėja dėl to, kad gyventojai neteisingai deklaruoja karšto vandens suvartojimą. Kurio nors buto šeimininkams deklaravus mažiau vandens, negu suvartota iš tikrųjų, už likutį pagal skaičiavimo metodiką turi sumokėti kiti, nes “gyvatuko” mokestis priklauso tik nuo šilumos skaitiklio namo šilumos punkte rodmenų. Po patikrinimo arba prabudus sąžinei ir pažeidėjui ištaisius deklaravimo klaidą, tą mėnesį kiti namo gyventojai už “gyvatukus” atitinkamai sumoka mažiau. Ir nieko čia nepadarysi – tokią skaičiavimo metodiką esą sumanė ne Širvintų, Molėtų ar Ukmergės šilumininkai. Pasak šilumininkų, taip yra visoje Lietuvoje. Įrengti elektroninę sistemą, pagal kurią centre bet kuriuo metu matytųsi kiekvieno buto skaitiklių rodmenys, yra labai brangu, ir bent jau artimiausiu metu, kaip teigia UAB “Širvintų šiluma” direktorius Sigitas Jozonis, Širvintose to nebus. Belieka pasikliauti gyventojų ir tikrintojų sąžine.

Šilumos įmonės Klientų aptarnavimo skyriaus buhalterės tikina, kad šiemet, palyginti su praėjusiais ar užpraėjusiais metais, karšto vandens apskaitos sukčiavimų labai sumažėjo. Nors sunku tuo patikėti, bet esą absoliuti dauguma žmonių suprato, kad taip elgdamasis tikrai nepraturtėsi, o tik gali užsitraukti kaimynų nemalonę, todėl karšto vandens skaitiklių rodmenų neklastoja. Pasak “Širvintų šiluma” apskaitos darbuotojų, bėda tik ta, kad vieni už šilumą moka mėnesio pradžioje, kiti – pabaigoje, todėl nemaža dalis šilumos, panaudotos karštam vandeniui šildyti, patenka į “gyvatukų” mokesčio apskaitą. Kitą mėnesį tokia neteisybė išsilygina, ir atseit gyventojams jokios žalos nepadaroma. UAB “Širvintų šiluma” specialistai ir vadovai prašo gyventojus pačius kontroliuoti nesąžiningųjų elgesį. Tik ar žmonės turi tam įgaliojimus, juk jiems net neleidžiama susipažinti su kaimynų mokėjimų duomenimis? Esą tai privati apskaita, su kuria neturi teisės susipažinti net žurnalistai.

Nesuprantu, kodėl apskritai žmonės turi mokėti už nesąžiningus kaimynus, kodėl jie turi laukti kelis mėnesius, o gal metus, kol tas kaimynas sumokės už suvartotą karštą vandenį. O jeigu teismas iš jo nepriteis pinigų ,arba tas “nenaudėlis” emigruos iš Lietuvos? Šilumininkai jokio nuostolio neturi, jiems tas pats, bet namo, kuriame tas žmogus gyveno ir nemokėjo, gyventojams taip niekas sumokėtų pinigų ir negrąžins.

Jeigu patikėsime, kad “gyvatukų” mokesčio svyravimai nedaug priklauso nuo nesąžiningų gyventojų elgesio (pasak Širvintų šilumininkų, tai praeitis), tai kas tada lėmė tokį didelį “gyvatukų” mokesčio šuolį šią vasarą?

Pasirodo, jog didžiausią įtaką turėjo tai, kad Širvintų rajono taryba nuo gegužės mėnesio net trečdaliu padidino šilumos tarifus. Šildymo sezonas buvo pasibaigęs, todėl pabrangimą žmonės pajuto būtent mokėdami už karštą vandenį ir “gyvatukus”. Paprasčiausias pavyzdėlis. Suskaičiavau. Vidutiniškai Širvintų miesto gyventojai per gegužę už “gyvatuką” turės sumokėti 65 litus. Jei rajono taryba nebūtų padidinusi šilumos tarifo, būtų reikėję mokėti 48 litus. Kaip matome, kainų šuolis – didžiulis. Nuo rudens, kai nebebus taikoma PVM mokesčio šildymui lengvata, kaina padidės dar 14 ar net daugiau procentų. Taigi už “gyvatuką” vidutiniškai mokėsime jau beveik 80 litų per mėnesį. Žinoma, kūrenimo sezono metu žmonės už “gyvatukus” mokės pagal nustatytus normatyvus (pigiai), bet visa jų suvartota šilumos energija bus įskaičiuota į mokestį už butų šildymą. Kils dar didesnis gyventojų nepasitenkinimas.

Kita labai svarbi aplinkybė – psichologinė. Tiek užpernai, tiek pernai karštas vanduo apskritai dėl trasų rekonstrukcijos nebuvo tiekiamas. Taigi šiemet pirmą kartą žmonėms, kaip sakoma, ant savo sprando tenka išbandyti ketvirtojo šilumos apskaitos būdo, apie kurį “Širvintų krašte” buvo labai daug diskutuota prieš trejus metus, padarinius. O kas yra neįprasta, nauja, tas visada sulaukia didžiausio pasipriešinimo. Kalnalaukio gatvėje, kur karštas vanduo vasaromis buvo tiekiamas, žmonės triukšmauja daug mažiau, nes jie (išskyrus bendrabučio tipo namuose gyvenančius) jau yra pripratę, kad vasarą už “gyvatukus” reikia mokėti daug daugiau negu žiemą.

Trečia aplinkybė, daranti nemažą įtaką, “gyvatukų” mokesčiui, – specifinė galbūt tik šią vasarą. Nei gegužę, nei birželį beveik neturėjome nė vienos vasariškos dienos. Šalta, drėgna. Kambariuose – taip pat. “Gyvatukai” atlieka ir radiatorių vaidmenį, juose tekantis karštas vanduo tokiomis sąlygomis atvėsta daug greičiau negu karštuose, tvankiuose kambariuose, kokie būdavo karštomis vasaromis. Ne paslaptis, kad atsiranda “gudručių”, kurie norėdami patirti kuo didesnį komfortą, atidaro vonių kambarių duris, ir “gyvatuko” skleidžiama šiluma šildo visą butą. Nors specialistai sako, kad dėl tokios “pasišildymo” priemonės naudos nėra daug, nes daug daugiau šilumos ne įeina į buto gyvenamąsias patalpas, o išeina per vonioje esančią ventiliaciją lauk. Atidarę duris, tik paspartiname šilto oro judėjimą ventiliacijos kanalo link.

Na, ir paskutinė, gal net svarbesnė už mokesčio tarifų didinimo padarinius, aplinkybė – netinkama inžinerinė įranga namų bendrojo naudojimo patalpose. Specialistų teigimu, daugiausiai šilumos prarandama būtent dėl šios priežasties. Ir ne todėl, kad karšto vandens vamzdžiai nuo šilumos punkto iki butų blogai izoliuoti (jie izoliuoti pakenčiamai, nebent kuriame nors rūsyje izoliacija nudraskyta), bet todėl, kad ta pačia izoliacine medžiaga (į vieną gumulą) susukti tiek karšto, tiek šalto vandens vamzdžiai. Tai padaryta tada, kai apie šilumos taupymą niekas nė nediskutavo, kai buvome “turtingi” “turtingoje” plačiojoje tėvynėje. Po ta izoliacine medžiaga nuo nuolat vamzdžiais tekančio 55 – 60 laipsnių vandens kaip termose karšta. Ta šiluma esą šildo ne ką nors kita, o šaltą vandenį. Specialiu prietaisu paprašiau specialisto pamatuoti šalto vandens temperatūrą namo įvade ir kambario čiaupe. Iš tikrųjų, rezultatas daugiau negu stulbinantis: įvade šalto vandens temperatūra buvo plius 7 laipsniai, o viename buto čiaupe – plius 20 laipsnių.

Galima samprotauti, kad gyventojai, vartodami tokį iš dalies pašiltintą vandenį, sunaudoja mažiau dujų virdami sriubą, sunaudoja mažiau elektros skalbdami skalbinius automatinėmis skalbyklėmis, jaučia didesnį komfortą prausdamiesi ne lediniu, bet kambario temperatūros vandeniu… Bet kodėl jiems reikia mokėti, sakysime, už tai, kad pašildytu vandeniu nuleidžiame fekalijas į kanalizaciją? Pagaliau, niekas gyventojų niekada neklausė, ar jie nori, kad jiems būtų tiekiamas ne septynių, bet dvidešimties laipsnių šaltas vanduo. Kodėl dabar jiems už tai tenka mokėti? Ir vėl niekas neklausia – mokėk, ir baigta, nes šilumos energija juk sunaudota.

Gyventojai, pasak Šilumos ūkio specialistų, į šią problemą nesigilina. Daugelis, darydami šiuolaikinius butų remontus, taip pat po gipso kartono plokštėmis paslepia šalia esančius tiek šalto, tiek karšto vandens vamzdynus, jų atskirai neizoliavę. Ten taip pat sukuriami jokios naudos neduodantys, o tik šaltą vandenį šildantys “termosai”, už kuriuose suvartotą šilumą tenka visiems mokėti.

Mažytis pavyzdys: P. Cvirkos g. Nr. 9 name, kuriame įrengti socialiniai butai, ši problema išspręsta šiuolaikiškai. Ir gyventojai už “gyvatukus” moka kelis kartus mažiau nei kitur. Toks šilumos specialistų reziumė.

Šios savaitės antradienį pas rajono merą rinkosi UAB “Širvintų šiluma” specialistai ir svarstė, ką tokiu atveju reikėtų daryti? Pasak “Širvintų šiluma” direktoriaus Sigito Jozonio, nuspręsta kalbinti gyventojus, kad jie susidėtų pinigų ir rekonstruotų savo vanzdynų izoliaciją. Esu giliai įsitikinęs, kad valdžiai taip elgtis nederėtų, nes rūpintis bendrojo naudojimo įrenginiais gyventojai turėtų tik tada, kai yra įkurtos daugiabučių namų bendrijos. Širvintose tėra viena tokia bendrija. Taigi, rūpintis ir vamzdynų rekonstrukcija turi daugiabučius namus administruojanti įmonė, o ne patys gyventojai. Tik administratorius turi samdyti kvalifikuotus nepriklausomus specialistus, kurie atliktų matavimus ir surašytų defektinį aktą. Kol kas daugiabučius namus administruojančios įmonės atstovas net nedalyvauja, kai “UAB “Širvintų šilumos” darbuotojai fiksuoja šilumos skaitiklių rodmenis daugiabučių namų šilumos punktuose. O juk turėtų, nes ir už tai jiems taip pat mokame! “Dovieriaj, no provieriaj”, – yra toks rusiškas posakis. Kitas dalykas – kodėl dabartiniai gyventojai (daugiabučiuose namuose gyvena vargingiausieji) turi mokėti pinigus už kažkada (prieš 30 ar daugiau metų) tų pačių Šilumos tinklų darbuotojų padarytą darbų broką? Gal lėšų tam reikalui turėtų ieškoti ne varguoliai savo pustuštėse piniginėse, o rajono vadovai, atstovaujantys žmonėms, ne skubėti susitvarkyti tik savo privačius reikalus, bet rašyti projektus, ginčytis, įrodinėti ir gauti lėšų iš Europos Sąjungos, Valstybės biudžetų, dar iš kur nors… Kaip sakoma, ne mūsų reikalas.

Steponas Liktoravičius