Graužių “Černobylio” statybą palaiminusiųjų politikų sąžinės likučiai – sprogimo pelenuose

Dienos tema

Praėjusių metų liepą “Širvintų krašte” klausdami “Ar Graužių miške neišdygs antrasis Černobylis?” tikrai nenorėjome būti nelaimės pranašai, tačiau neabejotinai bene vieninteliai nuosekliai nušvietėme realią padėtį, įspėjome apie galimas grėsmes. Pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad Černobylį minėjome ne atsitiktinai.

Kai tik buvo pradėta kalbėti apie planus statyti naująją Dujų kompresorių stotį Graužių miške, iškilo ne tik daugybė su tuo susijusių įvairių klausimų, bet ir kilo nerimas. Ypač susirūpino Jauniūnų bendruomenės nariai. Ir visiškai suprantama: naujasis objektas – ne kokia sanatorija ar bent jau logistikos objektas. Žmonės teigė, kad Dujų kompresorių stotis sudrums įprastą gyvenimo ritmą ir bus kenksmingas aplinkai. Tačiau į gyventojų nuomonę niekas nekreipė dėmesio.

2008 metų liepos 15 dieną įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje vieno balso persvara (rezultatą lėmė Nepriklausomos frakcijos narių Jadvygos Barbaravičienės ir Algirdo Meško balsai) buvo pritarta AB “Lietuvos dujos” planuojamos ūkinės veiklos (Dujų kompresorių stoties Graužių miške) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai. Tiesa, spaudžiami į kampą rajono vadovai po poros mėnesių (2008-09-23, matyt, ketindami gyventojams parodyti savo “gerumą” ir “supratimą”) , atšaukė priimtą sprendimą, bet, pasirodo, šis sprendimas jau buvo “šaukštai po pietų” (tą vadovai, suprantama, puikiai žinojo, juk pritarus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai darbai nebesustabdomi), todėl Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius neteisėtą sprendimą dėl jau patvirtintos aplinkos vertinimo ataskaitos tuoj pat panaikino, o geručius vaidinę rajono vadovai “nusiplovė rankas”.

Jauniūnų bendruomenės žmonės buvo kelis kartus susirinkę į sueigas ir išsakę savo neigiamą požiūrį į Dujų kompresorių stoties statybas. Žmonės baiminosi, kad tas objektas yra labai pavojingas, nes dujų trasa gali sprogti, ypač kai joje labai padidės slėgis.

Į Bulgariją pasižiūrėti veikiančios tokios pačios kompresorių stoties buvo nuvažiavę rajono meras Kęstutis Pakalnis ir tuomet vicemeru dirbęs Alfredas Astikas. Parvažiavę jie kalbėjo tik apie perpumpavimo stoties keliamą triukšmą, kurį esą galima šiuolaikiškomis technologijomis labai sumažinti. Žodžiu, iš principo sutiko su naująja statyba. Tik buvusi Savivaldybės administracijos direktorė Živilė Pinskuvienė atkakliai tvirtino, kad šioje situacijoje, jei nebeįmanoma išvengti tokio objekto statybos rajone, būtina pasirūpinti, kad gyventojams būtų bent kokios nors naudos: tartis su dujininkais, kad įstatytų Jauniūnų gyventojų namuose naujus plastikinius langus, kompensuodami nepatogumus išasfaltuotų rajono kelius.

Šių metų gegužės 29 dieną rajono tarybos posėdyje buvo patvirtintas rajono Bendrasis planas, kuriame yra pažymėta ir Dujų kompresorių stotis. O štai visai neseniai, rugsėjo 4 dieną, nagrinėjant klausimą dėl žemės sklypo formavimo ir teritorijos tvarkymo režimo nustatymo Dujų kompresorių stoties statybai detaliojo plano patvirtinimo,  užuot atstovavę rajono gyventojams, kai kurie Savivaldybės tarybos nariai iš jų net pasityčiojo – konservatorius Rimantas Kadžys pasiūlė jauniūniškiams parūpinti… ausų kamštukus, kad triukšmas būtų mažesnis. Rajono vadovai, panašu, pamiršo net ankstesnės administracijos siūlymus tartis su UAB “Lietuvos dujos” dėl kompensacijų už pašonėje statomą pavojingą objektą.

Netoli tos vietos gyvenantis Sergejus Rumiancevas buvo daug ryžtingesnis. Jis vienintelis žmogus, viešai prabilęs apie tai, kad šis objektas yra labai pavojingas, kad senos trasos jokiu būdu neatlaikys padidėjusio slėgio ir būtinai sprogs, kad ši statyba yra tik politikų pataikavimas Rusijos bendrovėms “Gazprom” ir “Rurgaz”, pasak S. Rumiancevo, valdančioms per 83 procentus “Lietuvos dujų” akcijų. Žmogus padavė UAB “Lietuvos dujos” į teismą. Pasak jo, kompresorių stoties statybos darbai vykdomi pažeidžiant daugybę įstatymų ir jo teises. Tiesą sakant, nedaug S. Rumiancevas prašė: apdrausti sodybą bendrovės lėšomis nuo galimų nelaimių. Reikalavimai nėra “išlaužti iš piršto”. S. Rumiancevas lankėsi panašiose kompresorių stotyse Vokietijoje, kitose Europos valstybėse. Pasak jo, triukšmas nuo jų sklinda kaip nuo orouosto. Antra, magistralinio dujotiekio vamzdynams – per 20 metų, jie tiesti sovietmečiu. Pakėlus dujų slėgį nuo 20 iki 48 atmosferų, vamzdžiai neišvengiamai kurioje nors vietoje sprogs. Kas gali paneigti, kad tai nebus prie jo sodybos? “Lietuvos dujos”, deklaruodamos, kad nelaimės tikimybė yra labai maža, kad triukšmas tikrai neviršys leistinų normų, su S. Rumiancevu į kalbas nesileido, jo reikalavimų nevykdė. Nepaisant to, kad gyventojo motyvai buvo pagrįsti, S. Rumiancevas bylą Širvintų rajono apylinkės teisme neseniai pralaimėjo.

UAB “Lietuvos dujos” atstovai net teismo posėdyje tikino, kad jokios baimės nėra, pasak jų, dujų magistralinė trasa yra patikima, taigi, padidinus joje slėgį net ir kelis kartus, ji tikrai nesprogs.

Liaudies išmintis byloja: “Žmonės planuoja, o Dievas juokiasi”. Ar ne taip atsitiko ir šį sykį? Praėjusį šeštadienį magistralinė dujų trasa sprogo. Kaip viena pagrindinių priežasčių įvardijamas techninis gedimas. Pagal garsųjį Merfio dėsnį, trasa sprogo ne kur nors Vilniuje, ne Medžiukuose (kaip pranešė visos radijo stotys ir televizija), o būtent Graužių miške, toje vietoje, kur turės būti pastatyta Dujų perpumpavimo stotis, dėl kurios jau keleri metai verda aistros. Ką po šio įvykio pasakys UAB “Lietuvos dujos” atstovai, tvirtinę, kad jauniūniškių kalbos apie pavojų yra tik be reikalo pučiamas muilo burbulas? Ką pasakys rajono tarybos nariai, leidę statyti tokį pavojingą objektą? Jei trasa sprogo jau dabar, nėra jokios abejonės, kad padidinus joje slėgį taip, kad dujos pasiektų net Klaipėdą ir Kaliningradą, ta pati sovietmečiu tiesta trasa sproginės ne tik Graužių miške, bet ir visoje Lietuvoje. Gal dujininkai turėtų pagaliau ateiti į protą ir atsisakyti savo planų, o mūsų politikai būtų ne už virvutės tampomi manekenai: jie juk turėtų dirbti ne didžiosios motušės Rusijos milijardierių interesams, o Lietuvos žmonių, pirmiausia – savo rajono gyventojų – labui? Jei dabar, turėdamas tokį neginčijamą motyvą dėl Dujų kompresorių stoties pavojingumo, rajono meras Kęstutis Pakalnis nesugebės apginti širvintiškių, tada toks jis ir vadovas?

Steponas Liktoravičius