Dėl valdžios neveiklumo keliams greideriuoti reikalingos lėšos keliauja į sąvartynus

Dienos tema

VĮ “Vilniaus regiono keliai” direktoriaus pavaduotojas Antanas Pletas bei Širvintų kelių tarnybos viršininkas Vygantas Adomavičius įsitikinę, kad kelių priežiūros problemos turi rūpėti ir vietos valdžiai. Niekas neragina rajono mero ar Savivaldybės administracijos darbuotojų imti į rankas kastuvų ir eiti lyginti duobių keliuose. Tačiau vietos valdžia galėtų daug nuveikti, kad kelių priežiūrai būtų skirta daugiau lėšų, kad Savivaldybėje, kuriai jie vadovauja, žmonės važinėtų geresniais keliais. Nereikia sėdėti sudėjus rankų. Reikia minti Kelių direkcijos, Susisiekimo ministerijos, Vyriausybės slenksčius, ten – prašyti, reikalauti, kad būtų apginti žmonių, iš kurių jau surinkti mokesčiai kelių priežiūrai, interesai.

Tačiau mūsų vadovai, matyt, yra įsitikinę, kad rajono žmonės važinėja gerais keliais, o gal – kad kelių priežiūra, kaip ir skęstančiųjų gelbėjimas, yra dėl to kenčiančiųjų reikalas? Kai antradienį į VĮ “Regiono keliai” būstinę Vilniuje rinkosi regiono kelių tarnybų vadovai, Kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos, apskrities savivaldybių atstovai, Širvintų savivaldybės vadovai ir specialistai net nepasivargino nuvykti į susirinkimą, kuriame svarstytos aktualios problemos, tartasi dėl paramos, ieškota būdų toms problemoms spręsti. Vygantas Adomavičius sako pasijutęs nejaukiai prieš kitus dėl to, kad mūsų rajono išrinktiesiems kelių būklė nerūpi.

Antanas Pletas mano, kad kritinė situacija visų pirma susidarė dėl to, kad Seimas leido kelių priežiūrai surinktas lėšas naudoti kitiems reikalams. Reikia Valdovų rūmams atstatyti? Šekit gabalėlį. Norite remontuoti Prezidentūrą? Imkite, kiek reikia. Jei paimi iš puodo, jame lieka mažiau. Matyt, šio gamtos dėsnio išrinktieji dar neperprato.

Dėl tokio sprendimo visų pirma nukentėjo tie, kurie metų pradžioje nelaukė patvirtinant biudžeto ir dirbo skolon. Patvirtinus daug mažesnį Kelių priežiūros ir plėtros programos fondą paaiškėjo, kad didelė dalis atliktų darbų liks neapmokėta. Vien tik “Vilniaus regiono keliai” dėl to patyrė per 1 mln., mūsų rajono Kelių tarnyba – 204 tūkst. litų nuostolių.

Sumažinus finansavimą, kelininkams iki 25 proc. sumažėjo atlyginimai. Dėl krizės “Vilniaus regiono keliuose” apie 30 žmonių buvo atleista iš darbo. Širvintų kelių tarnyba atsisveikino su 4 darbuotojais. Sako, kol kas rastas mažiau skausmingas variantas: atleisti dirbantys pensininkai. Tačiau jau svarstomos naujos taupymo ir etatų mažinimo galimybės. Kol kas dirbama keturias dienas per savaitę. Vygantas Adomavičius neatmeta, kad gali tekti pereiti ir prie 3 darbo dienų savaitės.

VĮ “Vilniaus regiono keliai” jau praranda techniką, pirktą išsimokėtinai. Pavyzdžiui, dėl atsiskaitymo problemų iš švenčioniškių buvo paimtas išsimokėtinai pirktas ekskavatorius. Širvintiškiai technikos dar neprarado, tačiau baiminamasi, kad gali iškilti problemų išsimokant už įsigytą ekskavatorių ir savivartį sunkvežimį.

- Technika – tai dar niekis, – prisipažįsta kelininkas. – Man labiau skauda širdį, kai ateinu į darbą ir pro langą matau ją išrikiuotą, paruoštą, bet žmonės negali ja dirbti – nėra darbo.

O rajono gyventojai vadovui skundžiasi dėl, jų manymu, prastos kelių būklės. Širvintų kelių tarnybos viršininkas sutinka, kad kai kurios pretenzijos yra pagrįstos, bet mano, kad mūsų žmonės kartais reikalauja išties daug. Nemažai pretenzijų sulaukiama dėl negreideriuojamų žvyrkelių.

- Laukiančius šių darbų teks nuvilti, – sako Vygantas Adomavičius. – Tiems darbams šįmet numatyta labai mažai lėšų, tad keliai tik blogės.

Pasak rajono kelininkų vadovo, išgreideriuoti vieną kilometrą žvyrkelio atsieina apie 150 litų. Dar papildomai kainuoja technikos nuvažiavimas į darbų vietą. Taigi išgreideriuoti, sakykime, apie 20 km ilgio kelią Jauniūnai-Pajuodžiai įmonei kainuoja per 3000 litų. Kadangi pagal Kelių priežiūros programą žvyrkeliai turėtų būti greideriuojami tris kartus per metus (pavasarinio polaidžio, vasaros ir vėlyvo rudens metu), tik kosmetinei šio kelio priežiūrai per metus reikėtų skirti 10 tūkst. litų. Žinant, kad iš rajone prižiūrimų 425 km kelių žvyrkeliai sudaro ne vieną dešimtį, galima numanyti, kiek šimtų tūkstančių litų kasmet suryja greideriavimas.

Situacija iš dalies pagerėtų, jei kelininkams netektų daryti tų darbų, kurie pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra vietos valdžios institucijų kompetencija. Įstatymo 25 str. numato, kad “savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą”. Nepaisant to, kasmet kelininkai pakelėse, autobusų sustojimo vietų paviljonuose surenka tūkstančius tonų buitinių atliekų, kuriomis atsikrato gyventojai. Kodėl savivaldybių vadovai nesugeba pareikalauti, kad šias atliekas sutvarkytų įmonės, su kuriomis pasirašytos atliekų tvarkymo sutartys?

Antanas Pletas pateikė įspūdingus skaičius. 2006 metais VĮ “Vilniaus regiono keliams” pakelėse surinktos ir sąvartynams perduotos šiukšlės atsiėjo 1,375 mln., 2007 metais – 1,134 mln., 2008 metais – 1,23 mln. litų. Širvintų kelininkams vidutiniškai tenka šeštadalis tos sumos. Pavyzdžiui, pernai mūsų rajone surinktos ir sąvartynams perduotos atliekos kelininkams kainavo apie 180 tūkst. litų.

Nuostoliai skaičiuojami ir dėl vandalų. 2007 metais dėl išlaužytų kelių ženklų, stulpelių, sugadintų sustojimo vietų paviljonų Vilniaus regione patirta 682 tūkst. litų, pernai – 690 tūkst. litų žalos. Per penkis šių metų mėnesius dėl vandalų nuostoliai jau viršijo 326 tūkst. litų. Žinant taikomą formulę, nesunku suskaičiuoti, kad mūsų rajone ši žala jau viršija 50 tūkst. litų.

Jeigi kelininkams netektų daryti to, kas priklauso konkursus laimėjusioms atliekų tvarkymo įmonėms, jei policijai pavyktų išaiškinti vandalus, o teismai išreikalautų jų padarytą žalą, kasmet milijonus litų kelininkai galėtų skirti kelių priežiūrai. Pašnekovai sutinka, kad Širvintų rajonui tie 300 tūkst. litų būtų apčiuopiama parama, juk vien iš šių sutaupytų lėšų būtų galima 100 kartų išgreideriuoti minėtą kelią Jauniūnai-Pajuodžiai. Taigi rajono vadovai, nevykdydami įstatymo prievolių, kasmet nuskriaudžia ir kelių naudotojus.

Situacija blogės. Bet ne todėl, kad žmonės taps aplaidesni, daugės chuliganų. Taupant lėšas kelininkai įspėti, kad atliktų tik tuos darbus, kurie turi įtakos eismo saugumui. Pasak Vyganto Adomavičiaus, nuo šiol bus atstatomi tik tie ženklai, kurių nebuvimas kels pavojų eismo dalyviams, pavyzdžiui, – draudžiamieji, pirmenybiniai. Kiti sugadinti ar nusiaubti kelio elementai, pavyzdžiui, – informaciniai ženklai, kelių rodyklės, kilometražo lentelės ir pan. nebebus atstatomi. Tas pats laukia ir siaubiamų autobusų sustojimo vietų paviljonų. Jei žmonės nesupras, kad siaubia tai, ko ilgai nebebus, visų mūsų lauks didelės problemos.

- Per ilgą laiką už milžiniškas lėšas sutvarkėme kelius, jie tapo saugesni, geresni. Liūdna pagalvoti, ką turėsime po kelerių metų. Bijau, kad tada mums netektų pradėti iš naujo, – dėl situacijos apgailestauja Vygantas Adomavičius.

Maždaug prieš penkerius metus pasirašytoje VĮ “Vilniaus regiono keliai” žvyrkelių asfaltavimo programoje 2005-2010 metams buvo numatyta, kad iki kitų metų pabaigos mūsų rajone turėtų būti išasfaltuoti penki žvyruoti kelių ruožai, iš viso – 27,48 km žvyrkelių. Tačiau iki šiol pavyko išasfaltuoti tik du ruožus keliuose Jauniūnai-Musninkai-Liukonėliai ir Pabaisko kryžkelė-Gelvonai-Čiobiškis.

Pagal darbų programą 2007-2008 metais turėjo būti išasfaltuotas kelio Paširvintys-Alionys 5,1 km ruožas, tačiau darbų pradžios nematyti. Ir Antanas Pletas, ir Vygantas Adomavičius sako, kad šiuo sunkmečiu naivu tikėtis, jog situacija pasikeis. Vis dėlto Širvintų kelių tarnybos viršininkas atsargiai prasitarė, kad teorinė galimybė, jog šių metų pabaigoje į šį kelią atvažiuos tiesimo technika, išlieka.

Tačiau atvirai sakoma, kad nebus asfaltuojamas kelio Paberžė-Barskūnai-Maišiagala 4,66 km ilgio ruožas, kuriame darbai numatyti 2008-2009 metais. Taip pat beveik nėra vilties, kad 2009-2010 metais būtų asfaltuojamas kelio Šešuolėliai II – Kiaukliai 6,88 km ilgio ruožas.

- Žmonės be reikalo mus burnoja dėl neatliktų darbų, – sako Antanas Pletas. – Mes norime dirbti, tik mums neduoda lėšų. Jei yra problemų, kaltinimus vertėtų adresuoti neveikliai vietos valdžiai, išrinktiems Seimo nariams, kuriems, kaip matome, nerūpi žmonių interesai.

Abu kelininkai pripažįsta, kad šios problemos – dar tik pradžia. Jau svarstoma, kaip reikės dirbti žiemą. Galimas dalykas, rajone budės tik keli barstytuvai, o darbuotojai bus atleisti iš darbo ar išleisti nemokamų atostogų. Antanas Pletas patarė žmonėms taupyti ir prieš žiemą įsigyti naujas padangas – didelė tikimybė, kad dėl lėšų stygiaus nebus valomi ne tik regiono, bet ir magistraliniai krašto keliai.

Gintaras Bielskis