Daugiau nei mėnuo Savivaldybei – per mažas laiko tarpas?

Gruodžio 15 dieną Širvintų rajono apylinkės teisme įvyko parengiamasis posėdis civilinėje byloje, kurioje Širvintų miesto Kalnalaukio gatvės gyventoja Regina Matijošienė siekia prisiteisti beveik 100 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Širvintų rajono savivaldybės ir atsakovės Olgos Adamkevičienės.

Priminsime, kad širvintiškė ieškovė yra įsitikinusi, jog Savivaldybė tinkamai neprižiūrėjo buvusio Gamybinio susivienijimo, paskui – Širvintų agroserviso teritorijoje esančių valymo įrenginių, į kuriuos 2008 metų rugsėjo 8 dieną atsakovės Olgos Adamkevičienės mažamečio sūnaus pastumtas įkrito ir žuvo 2002 metais gimęs ieškovės mažametis sūnus.

Pirmajame posėdyje Širvintų rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Maleckaitė teigė, kad yra rastas keliolikos metų senumo rajono mero potvarkis pripažinti šio (o gal kito?) objekto nuosavybės teisę vienam iš gamybininkų. Tačiau paaiškėjo, kad nėra turto perdavimo akto, o aptariamojo objekto nuosavybės teisės, kaip reikalauja įstatymas, per tris mėnesius nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. “Vien potvarkio dėl kažkokios vandenvietės nepakanka teigti, jog statinys yra kažkieno nuosavybė,” – tada teigė Reginos Matijošienės advokatas Juozas Kunca.

Anot advokato, to nepadarius, valstybinis turtas, kaip numato įstatymas, yra laikomas perduotu jį valdyti Savivaldybei patikėjimo teise. Su tuo nesutiko Savivaldybės atstovė: jos manymu, minėtieji valymo įrenginiai, matyt, yra kurio nors šioje teritorijoje esančio gamybinio objekto priklausinys, taigi – privatus turtas. Kieno? Tai ir reikėtų išsiaiškinti.

Bylą nagrinėjanti Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkė Danguolė Šuminaitė dar tada pareikalavo, kad Širvintų rajono savivaldybė pateiktų dokumentus, galinčius įrodyti šių įrenginių priklausomybę. Nors prabėgo beveik pusantro mėnesio, paaiškėjo, kad Savivaldybė nepateikė nieko naujo, tik tai, kas teismui buvo žinoma iki tol, – šio objekto savininkas, jei tik toks yra, ir toliau slypi miglose. Tai pagaliau pripažino ir Dalia Maleckaitė. “Visi viską – kažkaip aptakiai, ir niekas – nieko…”, – apie savo bandymus nerišliai aiškino Savivaldybės atstovė.

Į daugelį klausimų Dalia Maleckaitė atsakė tyla. Galima buvo suprasti, kad Savivaldybė negali pateikti jai naudingų įrodymų, o mestų kaltinimų – nelinkusi pripažinti.

- Kas tai? Gal bylos vilkinimas? – galų gale Savivaldybės atstovės pasiteiravo ir Teismo pirmininkė, nurodžiusi iki sausio 5-osios pateikti dokumentus, kuriais būtų patvirtinta šių įrenginių nuosavybė, jos perdavimas, nuoma ar kita turtinės teisės perleidimo forma.

- Ir kad tai būtų raštiška, o ne kokie bandymai teisme liudyti žodžiu, – teisėjos nurodymui pritarė ieškovės advokatas pridūręs, kad priešingu atveju iš Savivaldybės pusės kyla grėsmė bylą įklampinti teorinių samprotavimų ir prielaidų liūne.

Antrąjį tvarkomąjį posėdį ketinama sušaukti kitąmet – vasario 2-ąją.

Gintaras Bielskis