Atsisakė partnerystės sutarties

Situacija

Šiemet kaip niekada daug diskutuojama apie daugiabučių namų renovavimą, o reikalai į priekį nejuda: visoje Lietuvoje tai pasiryžusios daryti vos pora dešimčių namų bendrijų. Ne kartą rašėme, kad pirmąjį daugiabutį gyvenamąjį namą šiemet renovuos ir širvintiškiai. Prieš kelerius metus Vilniaus gatvės 45-ojo namo gyventojai pasirašė partnerystės (jungtinės veiklos) sutartį, išsirinko įgaliotą asmenį (Petrą Opanovičių) visiems dokumentams tvarkyti. Ne kartą vyko susirinkimai, žmones konsultavo investicinio projekto inžinieriai, ekspertai, Būsto urbanistinės plėtros agentūros specialistai. Kaip sakoma, išeita į darbų tiesiąją, liko tik parengti techninį projektą ir pradėti vykdyti darbus…

Besiruošiant renovuoti namą pasikeitė rėmimo tvarka, užklupo sunkmetis. Gyventojai ėmė vis dažniau kalbėti, kad tokiomis sąlygomis jie neims iš banko paskolų, lauks geresnių laikų. Namo įgaliotinis P. Opanovičius buvo įsitikinęs – pagal įstatymą mažuma privalės paklusti daugumai, atseit pagal įstatymus užtenka, kad renovuoti namą norėtų 26 šeimos (name gyvena 50). “Širvintų kraštas” (2010-05-12) rašė, kad gegužės 6 dieną vykusiame susirinkime P. Opanovičiui buvo įteikti 27 butų atstovų parašai, kad žmonės atsisako renovuoti daugiabutį namą. Įgaliotinis tokio dokumento nepriėmė. Žmonėms buvo pasakyta: “Ar jūs rinksite parašus, ar ne – namo renovacija vis tiek vyks!” Susirinkimo dalyviai skirstėsi supykę – kaipgi taip?

Aprašydami susirinkimą iškėlėme mintį: negi viskas žlugs Investicinio projekto rengimo stadijoje?

Nuogąstavimai pasitvirtino. Iki gegužės 20 dienos buvo surinkti 31 buto atstovo parašai (62 procentai). Žmonės rajono merui Kęstučiui Pakalniui, įgaliotajam asmeniui Petrui Opanovičiui ir visiems jungtinės veiklos sutarties partneriams prieš tris mėnesius praneša, kad nuo rugpjūčio mėnesio 25 dienos jie ATSISAKO JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIES, ir P. Opanovičiaus įgaliojimai jų ir jų turto atžvilgiu pagal sudarytą sutartį pasibaigia. Gyventojai prašo įgaliotą asmenį sustabdyti visus veiksmus dėl namo renovacijos: projektų rengimus, kreditorių paiešką, užsakymų sudarymą, rangovų paiešką ir kitų bendrų reikalų tvarkymą. Perspėjama, kad priešingu atveju, gyventojai bus priversti pasinaudoti teise išreikalauti patirtus nuostolius įstatymo numatyta tvarka per teismą (Civilinio kodekso 6.230 straipsnis draudžia tvarkyti kito asmens reikalus prieš pastarojo valią). Gyventojai bijojo, kad P. Opanovičius ir šio rašto nepriims, todėl išsiuntė registruotu laišku, ėjo kasdien į Paštą ir klausė, ar paėmė? Labai nudžiugo sužinoję – gegužės 27 dieną įgaliotinis gyventojų daugumos raštą tikrai gavo…

Mąstau, kas pasuko gyventojų apsisprendimą renovuoti daugiabutį namą kita linkme? Viena svarbiausių priežasčių, manau, yra ta, kad žmonėms visą laiką buvo aiškinama, jog namo renovavimas labai greitai atsiperka, nes atlikus darbus gyventojams reikės perpus mažiau mokėti už butų šildymą. Žmonės ėmė skaičiuoti. Jei dabar per šildymo sezoną už buto šildymą sumoka vidutiniškai 1500 litų (Vilniaus gatvės 45-asis namas nėra pats brangiausias mieste), visas namas per metus sutaupys geriausiu atveju 750×50=37 500 Lt. Investuotas milijonas atsipirks per 27 metus.

Neseniai DELFI tinklalapyje buvo spausdinamas straipsnis “Gyvenimas renovuotame name – šiltesnis ir pigesnis”. Bendrijos pirmininkas taip pat bando įtikinti žmones, kad renovacijos naudą namo gyventojai pajuto jau po pirmojo šildymo sezono.

Esą 1978 metais pastatyto 108 butų namo renovacija kainavo šio namo gyventojams 2,4 mln. Lt ir jau per pirmąjį šildymo sezoną jie neva pajuto apčiuopiamą renovacijos naudą – palyginti su šalia esančiu namu, sutaupė 70 tūkstančių litų.

Europarlamentaras Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich išplatino pranešimą spaudai, kuriame su visa pagarba paskolas suteikiantiems bankams ir šias paskolas imantiems gyventojams atkreipia dėmesį į tai, kas slypi už šių skaičių, ir kokia yra tikroji renovacijos vertė, kad vieni neapgaudinėtų, o kiti neapsigautų.

Jis tokiu pat būdu suskaičiavo, kad faktiškai šio namo renovacija atsipirks po 34 metų, t.y. maždaug tuo metu, kai šį namą vėl reikės renovuoti. Tačiau net ir tai yra labai optimistiškas scenarijus, juk renovacija dažniausiai vykdoma už skolintus pinigus, tad prie nurodytos sumos dar reikėtų pridėti palūkanas už paimtus kreditus ir, suskaičiavus bendrą sumą, galima pamatyti, kad jokios naudos šio namo gyventojai apskritai neturėtų pajusti. Pasak europarlamentaro, daugiabučio namo gyventojai nieko nelaimėjo, o tik išleido daugiau pinigų, nei būtų išleidę nerenovuodami savo namo.

Deja, tokia yra reali šios Vyriausybės aktyviai propaguojamos būsto renovacijos kaina – nauda su minuso ženklu. Tad nenuostabu, kad per metus ši programa nė per žingsnį nepajudėjo į priekį – mąstantys ir skaičiuojantys žmonės supranta, kad tokia renovacija jiem nenaudinga.

Viktoras Uspaskich mato tik vieną išeitį iš šios situacijos. Jeigu tai būtų padovanotos Europos Sąjungos tikslinių investicijų lėšos, būtų suprantama, kad niekur kitur jų negalima panaudoti, ir pinigus būtina investuoti į renovaciją. Tada, kai prie renovacijos prisideda ir valstybė, apie šių pinigų panaudojimą reikia galvoti protingiau, nes Vyriausybė skolinasi pinigus net ne už 5 procentus palūkanų, o už 7 procentus, todėl valstybės pinigus būtina investuoti naudingiau ir efektyviau. Tol, kol Vyriausybė šito nesupras ir bejėgiškai trypčios vietoje, tokia akiplėšiška ir melaginga propaganda vis labiau stums mūsų valstybę į pražūtį, o žmones – į bankrotą.

Iš tikrųjų, gyventojams reikėtų aiškinti ne apie kokią nors finansinę naudą atpigus šildymo išlaidoms, bet apie būtinybę prižiūrėti daugiabučius namus, kad jie nesugriūtų, taip, kaip tai daro visi nuosavų namų savininkai. Perdengdamas stogą, tverdamas tvorą, tinkuodamas lauko sienas, dažydamas, tvirtindamas pamatus juk niekas neskaičiuoja, per kiek laiko visa tai atsipirks. Daroma sau. Taigi, Savivaldybės specialistai gal taip ir turėtų žmonėms aiškinti, remti bendrijas lėšomis, kad renovavus namus miestas gražiau atrodytų, žmonės gyventų šilčiau, patogiau, butai nenuvertėtų. Deja, kol kas remontuodami stogus, pamatus, dažydami laiptines daugiabučių namų gyventojai nesulaukia jokios nei valstybės, nei Europos Sąjungos, nei Savivaldybės paramos. Žmonės nėra kvailiai – supranta.

Steponas Liktoravičius