Janionių kaimo gyventojai Ona Kazlauskienė ir Albertas Gumbrevičius džiaugiasi šalia piliakalnio įrengta poilsiaviete.
VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Ūkio ministerija ir Širvintų rajono savivaldybė pasirašė trišalę sutartį projekto „Viešosios turizmo infrastruktūros prie Janionių piliakalnio įrengimas“ įgyvendinimui, kurio tikslas – šalia Janionių piliakalnio įrengti viešąją turizmo infrastruktūrą. Projekto vertė 118 473 Lt, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 104 087 Lt. Šiuo metu paties piliakalnio teritorija sutvarkyta. Iškirsti ant jo augę medžiai, išvalyta piliakalnio aikštelė. Nutiestas kelių šimtų metrų pėsčiųjų takas, įrengta poilsiavietė su suoliukais ir ugniakuras, pastatytas informacinis stendas.
Važiuojant iš Lapelių į Čiobiškį stovi kelio ženklas – rodyklė su užrašu: „Janionių piliakalnis 2,5“. Nuo Čiobiškio centro būtų trys kilometrai. Prie piliakalnio galima būtų patekti ir iš kitos pusės: iš kelio Burniškiai-Janionys pasukus į dešinę ir pavažiavus lauko keliuku apie vieną kilometrą, dar du šimtai metrų paėjėjus į kairę nuo sodybos, pagaliau rastume Janionių piliakalnį, dar kitaip vadinamą Pikuolio kalnu.
Taip atrodo Janionių piliakalnio pats viršutinis taškas - aikštelė...
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Musės dešiniajame krante, ties jos santaka su Kaimenos upeliu. Žmonės mena legendą, kad žiloje senovėje nuo upės ėję raudonų plytų mūriniai tuneliai, kad ten „trys bačkos pinigų“ užkastos.
Kalbama apie žmonių kaulų, kryželių, plytgalių radinius, todėl spėjama, kad naujaisiais laikais čia galėjo stovėti mūrinė koplyčia. Pavadinimas „Pikuolio kalnas“ kilmė nėra visiškai aiški, pavadinimas greičiausiai susijęs su Pikuoliu – požemio dievu. Archeologai ir istorikai piliakalnį tyrinėjo daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų. Yra nuomonė, kad prieš daugelį šimtmečių, siekdami apsiginti nuo priešų ir apsaugoti savo turtą, dviejų nedidelių upių santakoje gyventojai pastatė medinę pilį. Pasirinkta gerai pačios gamtos apsaugota vieta. Iš trijų pusių pilį saugojo upelių vanduo ir statūs, apie 20 metrų aukščio, šlaitai. Nuo sausumos pusės pilis buvo atkirsta iškasus dvylikos metrų pločio ir dviejų metrų gylio griovį. Ant pylimo paviršiaus ir šiandien galima rasti, matyt, puolimo metu nuo padegtos medinės pilies sukietėjusio molio gabaliukų.
Kadangi šalia piliakalnio jau įrengta sustojimo, poilsio ir laisvalaikio praleidimo vieta, todėl šiandien čia gali stabtelėti keliautojai, planuojantys tęsti maršrutą persikeldami per Musės upę į kitą krantą, keliaudami miško taku, kuris veda link vienintelio tokio tipo Čiobiškio (Padalių) kelto per Nerį į Kaišiadoris. Turistai, mėgstantys aktyvų poilsį, kelionės maršrutą gali tęsti vadinamuoju „Napoleonu taku“ Kernavės link, Musės upe plaukti baidarėmis.
Projektas „Viešosios turizmo infrastruktūros prie Janionių piliakalnio įrengimas“ turi būti užbaigtas šių metų pabaigoje. Iki to laiko planuojama įrengti nuorodas į Janionių piliakalnį, nutiesti kelią iki paties objekto, įrengti prieigose stendus su išdėstyta informacija apie lankytinas vietas, nurodytais konkrečiais pėsčiųjų ir dviračių maršrutais. Po šių darbų, jau kitais metais turistai, susiruošusieji aplankyti Janionių piliakalnį nebeklaidžios braidydami po pievas.
Remigijus Bonikatas
Pasak vietinių gyventojų, piliakalnio sutvarkymui panaudoti ąžuoliniai rąsteliai atkeliavo net iš Varėnos miškų...
Iki šios rodyklės nuo žvyrkelio bus nutiestas geras keliukas.
