Savanorių atminimo įamžinimo iškilmės Musninkuose

Musninkų parapijos klebonas Virginijus Balnys pašventino paminklą.

Rugpjūčio 19 dieną, Musninkuose vyko iškilmės, kurių metu buvo atidengtas paminklas su savanorių pavardėmis. Renginys skirtas šio valsčiaus Nepriklausomybės kovų savanoriams pagerbti. Ant paminklo granitinių lentų iškaltos 52 pavardės tų mūsų krašto žmonių, kurie pirmieji stojo ginti tik ką nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, kurie kūrė Lietuvos kariuomenę. 

Po Šv. Mišių Musninkų Švč. Trejybės bažnyčioje žmonės rinkosi į šalia esantį skverą, kuriame buvo atidengtas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 1919-1920 metų kovų Musninkų valsčiaus savanoriams. Po visuotinai sugiedoto Lietuvos himno mintimis apie tai, kaip gimė idėja pastatyti paminklą svanoriams, pasidalijo Musninkų bendruomenės „Spindulys“ pirmininkas Alvydas Rolis. Pasak bendruomenės pirmininko, pačią idėją pasiūlė žurnalistas Vilius Kavaliauskas. „Kadangi, artėjant 100 metų Lietuvos Nepriklausomybės metinėms, šalyje įamžinami savanoriai, mes pagaminome lentas, kurioms ieškojome garbingos vietos. Pasitarę su klebonu, su seniūne bei bendruomenės nariais, nutarėme pasirinkti būtent šią vietą. Čia kažkada stovėjo pirmoji Musninkų miestelio medinė bažnyčia, iš kurios rąstų dabar pastatyta varpinė. Šioje vietoje yra bažnyčios šventorius. Pradžioje manėme pastatyti labai kuklų paminklėlį, po to kreipėmės į skulptorių Algirdą Kuzmą, kuris mielai sutiko sukurti šiems šventiems žmonėms šioje šventoje vietoje paminklą. Tada – į architektą Tumą Mazurą, kuris mums padovanojo projektą. Šio viso skverelio archeologinius kasinėjimus atliko Birutė Lisauskaitė. Visa bendruomenė, visi musninkiečiai įdėjo daug darbo, kad ši šventa vieta primintų ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms apie tuos žmones, kurie prieš 100 metų patys pirmieji stojo ginti Lietuvą, kurių dėka šiandien mes gyvename laisvoje šalyje“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

Skulptorius Algirdas Kuzma, Musninkų bendruomenės „Spindulys“ pirmininkas Alvydas Rolis ir projekto „Atminimo lentų Lietuvos miesteliuose programa“ iniciatorius Vilius Kavaliauskas.

Po sukalbėtos maldos Musninkų parapijos klebonas Virginijus Balnys pašventino paminklą. Pasak renginio vedėjų, visų svanorių likimai skirtingi, vieni gimė Musninkų valsčiuje, kiti čia tarnavo ir pasiliko gyventi, tačiau juos visus vienijo meilė Lietuvai, noras ją matyti nepriklausomą ir laisvą. Prieš šimtmetį siekdami atkurti savo valstybę į kovą stojo ne vienas lietuvis. Jų tarpe buvo ir Musninkų valsčiaus savanorių.

Į Musninkų valsčiaus savanorių paminklo atidengimo šventę atvyko jų giminės, 1990-ųjų metų savanoriai, jaunimas, tarnaujantis krašto apsaugos pajėgose ir didelis būrys svečių: idėjos autorius Vilius Kavaliauskas, skulptorius Algirdas Kuzma, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Karaliaus Mindaugo 10-osios šaulių rinktinės vadas majoras Mindaugas Milius, buvęs KASP vadas pulkininkas Antanas Pleskys, NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Jakob Sogard Larsen, atsargos majoras savanorio anūkas Vidmantas Leščius, Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė, savivaldybės administracijos direktore Ingrida Baltušytė-Četrauskienė.

Apie 1918-20-ųjų metu savanorius papasakojo buvęs Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas ryšiams su visuomene, projekto „Atminimo lentų Lietuvos miesteliuose programa“ iniciatorius Vilius Kavaliauskas. Pasak žurnalisto, būtent iš šios vietos, netoli nuo bažnyčios, 1918-1919 metais į Lietuvos kariuomenę ėjo vyrai. „Musninkai buvo Lietuvos pakraščio miestelis, netoliese ėjo siena su Lenkija. Būtent savanorių dėka šiandien Musninkai yra ne pasienio miestelis, o vos ne geografinis Lietuvos centras. Tada žmonės kovojo nežinodami kovos baigties. Šitie 52 savanorių vardai, iškalti akmenyje yra labai svarbūs, nes tokiu būdu mes juos įtraukėme į istoriją. Oficialiai Lietuvos savanoriais buvo pripažinti 10 254 žmonės. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąrašas buvo suformuotas specialios nuo 1928 metų veikusios Savanorių komisijos, kuri kūrėjo savanorio statuso suteikimą svarstė pagal žmonių arba šeimų (žūties ar mirties atveju) prašymus. Kai kurie faktiškai buvę savanoriai į sąrašą galėjo būti neįtraukti, nes, galbūt, ne visi savanoriai ar jų šeimos į Komisiją ir kreipėsi. Iš tikro savanoriais kariavo gal tris kartus daugiau lietuvių, gali būti, kad daugelio iš čia esančių seneliai dalyvavo kovose, o jų šiuose sąrašuose nėra. Tai yra neteisybė, tačiau kitų sąrašų nėra… Man teko rašyti knygą apie visos Lietuvos Vyčio kryžiaus kavalierius, todėl man ir šios pavardės gerai pažįstamos. Pavyzdžiui, Jonas Meškėla buvo Širvintų partizanas. Šiandien galima apie tai kalbėti viešai, tačiau ilgą laiką tai buvo karinė paslaptis. Lietuvos kariai, perrengti civilių drabužiais dalyvavo mūšiuose su lenkų husarais, kurie taip pat vilkėjo civilių drabužiais. Taip susiklostė įvykiai, kad viešai kariauti nebebuvo galima – buvo pasirašytos paliaubos, todėl neoficialus karas vyko naktimis, jis buvo baisus, – į nelaisvę neimdavo, sušaudydavo vietoje, buvo griežtai uždrausta apie tai kalbėti. Ir lietuviai šaudė lenkus, ir lenkai – lietuvius. Šis slaptas karas buvo labai svarbus, nes buvo sprendžiamas Širvintų ir viso pasienio ruožo likimas. Nemažai šio paminklo lentose iškaltų pavardžių turėtojai taip pat pasižymėjo tose kovose, tačiau buvo mįslingai sakoma, kad Vyčio kryžiumi apdovanojamas savanoris „už specialios užduoties įvykdymą“. Lietuvoje vyksta daug diskusijų apie tai, kaip paminėti Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį. Musninkams to daryti jau nebereikia, jie šią datą paminėjo pačiu geriausiu būdu“, – kalbėjo Vilius Kavaliauskas.

Nuotrauka atminimui. Iš kairės į dešinę skulptorius Algirdas Kuzma, Musninkų bendruomenės „Spindulys“ pirmininkas Alvydas Rolis, už Lietuvos karininko ištekėjusi etiopė Eskedar Tiluhan - Maštavičienė ir NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Jakob Sogard Larsen.

Keliomis mintimis apie paminklo kūrimą pasidalijo skulptorius Algirdas Kuzma: „Prieš metus netoliese gyvenantis restauratorius Juozas Kalinauskas kreipėsi su pasiūlymu prisijungti prie Musninkų bendruomenės iniciatyvos sukurti paminklą Musninkų valsčiaus savanoriams. Bendruomenės ir bažnyčios sutarimu paskirta vieta tapo pamatu šiam atminimo ženklui. Pradžioje labai nustebau, kad jau buvo iškaltos granito plokštės su savanorių vardais, supratau, kad kūrybos procesas vyks reversiniu būdu, – nuo pabaigos pradžios link. Ryžtingą darbą atliko architektas Tomas Mazuras, gražiai išcentravęs paminklo vietą architektūrinio ansamblio atžvilgiu bei pasiūlęs paminklo pastatymo sprendimą. Dėkoju konstruktoriui Tomui Gužui už techninį sprendimą metalo konstrukcijai. Firmoje „Baltoji savingė“ buvo atlikti sudėtingi akmens pjaustymo darbai. Sąmoningai ant paminklo stulpų briaunų palikau technologines pjūklo žymes, kad suprastume, jog paminklas padarytas 21-ame amžiuje. Paskutiniai paminklo gimtieji namai buvo kaimynystėje, Ulšiškių kaimelyje, Juozo ir Mildos Kalinauskų sodyboje. Šie žmonės suteikė nakvynę ir maistą, mainais gaudami įrankių keliamą triukšmą ir dulkes.“

Iškilmėse dalyvavusi merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė padėkojo visiems žmonėms, prisidėjusiems prie paminklo kūrimo ir statymo darbų, už jų meilę savo Tėvynei. Vicemerė kartu su Savivaldybės administracijos direktore Ingrida Baltušyte-Četrauskiene įteikė savivaldybės dovanas skulptoriui Algirdui Kuzmai, tautodailininkui Juozui Kalinauskui, architektui Tomui Mazurui už taurų ir menišką Lietuvos nepriklausomybės 1918-1920 metų savanorių atminimo įamžinimą, – šis paminklas svarbus istorinės Musninkų krašto praeities ženklas ateities kartoms. Įteikdama atminimo dovaną Musninkų bendruomenės „Spindulys“ pirmininkui Alvydui Roliui, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė pabrėžė, jog šiandien turime lenkti galvas ne tik prieš tuos, kurie kovojo už mūsų Tėvynės laisvę, tačiau ir už tuos, kurie įamžino šių žmonių atminimą.

Savanorio Dikčiaus Domininko sūnus papasakojo, kaip Kulniškių kaimo vienuolika vyrų su kaimo mokytoju 1918 metais susiruošė į Kauną registruotis į kuriamą kariuomenę ir eiti ginti Lietuvos nepriklausomybę. Kaune jie buvo apmokyti, paruošti koviniams veiksmams. Tėvui teko dalyvauti mūšiuose su bermontininkais, bolševikais, lenkais. Iš tų vienuolikos žmonių, išėjusių iš Kulniškių kaimo, namo sugrįžo devyni.

Prie Lietuvos kario Petro Augonio nuotraukos (kairėje) duktė Janina Sviderskienė ir anūkė Daiva Pečiukaitienė.

Fotomenininkas Jonas Lučiūnas fotografijose užfiksavo visus paminklo statybos momentus bei parengė Musninkų valsčiaus savanorių fotografijos parodą (ji vyko varpinėje) ir Alvydui Roliui įteikė savo naujausią knygą „Į Lapeles sugrįžta paukščiai“. Knyga pasakoja apie buvusio Musninkų valsčiaus Lapelių kaimą. „Rašydamas apie Lapeles, norom nenorom turėjau rašyti ir apie Musninkus. Musninkų ir Lapelių istorija yra tampriai susijusios. Musninkų kaime buvo atėjęs užkuriom Lietuvos savanoris Pranas Ligeika. Gaila, kad taip ir liko neįteisintas jo savanorio statusas, tikimės, kad jo vaikaičiai pasirūpins tuo“, – kalbėjo Jonas Lučiūnas.

Prie atidengto paminklo buvo perskaitytas Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymas. Už nuolatinę pagalbą ir glaudų bendradarbiavimą su Šaulių sąjunga, patriotizmą, tautiškumo bei pilietiškumo idėjų skleidimą, Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kovotojų atminimo įamžinimą III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu už nuopelnus Šaulių sąjungai apdovanotas visuomenės veikėjas Alvydas Rolis, o II laipsnio – Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Širvintų 10-osios kuopos vadas Leonas Vaicekauskas.

Paskui vyko iškilminga pasižadėjimo ir priesaikos Lietuvos Respublikai ceremonija. Skaityti pasižadėjimo tekstą ir pasižadėjusių vardu pabučiuoti 10-osios šaulių rinktinės kovinę vėliavą buvo pakviestas Justas Paulauskas, o priesaikos tekstą ir prisiekusiųjų šaulių vardu pabučiuoti 10-osios šaulių rinktinės kovinę vėliavą – Gintarė Gumbrevičiūtė. Šauliams buvo įteikti šaulio ženklai.

[nggallery id=421]

Renginio pabaigoje visi norintys buvo pakviesti prisijungti prie iškilmingos eisenos ir padėti gėles tėvynės gynėjams. Apie 1918-1920-ųjų metu savanorius informacinį stendą parengė savanorių sūnus rašytojas Petras Naraškevičius. Vilniaus gatvėje vyko Lietuvos kariuomenės ginkluotės paroda, gyventojai galėjo susipažinti su lengvuoju kulkosvaidžiu FN MAG, 40 mm automatiniu granatsvaidžiu HK GMG, taiklaus šaulio šautuvu FN SCAR-H PR, pistoletu „GLOCK-17“, automatiniu šautuvu G36 KA4.

Šventiniame pagarbos koncerte dalyvavo Musninkų miestelio liaudiškos muzikos jaunimo kapela ir Kauno sunkiojo metalo komanda „Thundertale“ (lietuviškai – „Perkūno sakmė“).

Remigijus Bonikatas