Tapybos darbas "Lietuvaitė"
Štai ir vėl kernavietė Ilona Daujotaitė-Janulienė pasižymėjo per Lietuvą keliaujančia paroda. Rusnėje surengta jos tapybos darbų paroda.
Ilona Daujotaitė-Janulienė, savo kūrybą pašventųsi svarbioms mūsų protėvių paliktoms vertybėms, parengė parodą, skirtą Lietuvos tautinio kostiumo metams. Šis darbų ciklas yra neatsiejamas tapybos parodos „Budėjimas“, pernai apkeliavusios pusę Lietuvos nuo Šventosios upės Anykščiuose iki Baltijos jūros, tęsinys.
„Tautinis kostiumas – tai išeiginiai kaimiečių drabužiai, tokie, kokiais mūsų protėviai vilkėjo, kai dar kiekvienas kraštas, kiekviena parapija laikėsi savo mados, ne tokios, kaip jų kaimynai. Moterų kostiumai – vieni iš archaiškiausių, pasiūti iš ypač plonų ir kokybiškų audinių, kurie nuo seno buvo skiriamasis baltų genčių bruožas. Raudonų siūlų ornamentus drabužio pakraštyje Aukštaitijos regione dirbantys archeologai randa buvus prieš penkis tūkstančus metų,“ – prieš vienuolika metų DELFI portale rašė Diana Augūnaitė.
Dailininkę Iloną Daujotaitę-Janulienę jau seniai traukė, žavėjo ir jaudino skambi lietuvių tautinių rūbų ornamentika, lakoniškas krašto motyvų komponentų junginys, vidinė jų spalvų ir formų sąšauka bei ritmika. Tai skleidė meninę praeities buities tikrovę. Susidomėjimas tautodaile ir jos įsiterpimas į autorės meninio mąstymo erdves prie naujų plastinių idėjų ir impulsų nėra atsitiktinis. Ji visada vaidino žymų vaidmenį visoje ankstesnėje dailininkės kūryboje, aktyvindama ir atgaivindama nacionalinių tradicijų pojūtį ir aktualumą. Išreikšdama lietuvių istorinių tautinių kostiumų spalvų turtingumą, jų dekoratyvumą, dailininkė nuolat pabrėžia subjektyvų, asmeniškai individualų savo išgyvenimą senolių estetikai.
Tapydama tokio žanro paveikslus, Ilona neatsisako tiek piešinio, tiek spalvos detalizacijos, išryškindama praeities estetines vertybes pagal visus penkis etnografinius regionus. Nuo tiesioginių liaudies meno įvaizdžių bei motyvų dar pasuka į gilesnį liaudišką pasaulio vaizdą, suvokdama pagrindinį principą – laisvą, intuityvų improvizacinį nusiteikimą, traktuojant tapomą vieną ar kitą aprangos formą. Tapybos kūriniuose pavaizduodama dalį baltiškų apdarų, papuošalų bei tautinės aprangos fragmentų, dailininkė suteikia savo kūriniams ekspresyvumo, dinamiškumo ir įtaigumo. Ilona Daujotaitė-Janulienė, tapydama šį ciklą, laikosi tikslaus tautiškų kostiumų ir jų detalių autentiško atvaizdavimo, suvokia juos per įvairių etninių regionų spalvinę lyriką. Parodoje atsispindi dailininkės kūryba, galinti savo šviesia, labai jautria gama įsilieti į lietuviškų spalvų harmoningą ir dainingą ritmą. Kūrinių kompozicijos paprastumu ir lakoniškumu patraukia į skambų, šviesiai spindinčių spalvų planą, kuris iš esmės ir mulemia emocinę, tautiniais motyvais pagrįstą tapybos parodą, padeda išvengti buitiškumo ir teikia visai parodai pakilios nuotaikos. Jaučiama, kad autorė dirba nuoširdžiai, savęs nevaržydama, nesprausdama per daug į temos rėmus, tačiau siekdama tikslios etnografinės kostiumų motyvų charakteristikos. Ji taip pat išreiškia bendrą spalvų ir formų muziką, šviesos ir sutemų kontrastus. Dailininkė tapo lietuves moteris, apsigaubusias baltais apdangalais, pasipuošusias kepuraitėmis, spalvotais papuošimais, jų veidai kupini mįslingo ir švelnaus ilgesio. Ilonos kūrybos pilietiškumas, kūrinių vertybiškumas aktualia metų tematika atsispindi bet kuriame paveiksle ir susijungia į meniškai įtaigų kūrinį, visą parodą, mūsų tautinės atminties įamžinimą tapyboje, kuri paskiriama tautinio kostiumo metams Lietuvoje.
Tapybos darbas "Visų regionų etniniai kostiumai“
Parodos plakatas (Autorius Vilmantas Dambrauskas)
Autorė savo kūriniuose tautos paveldą įdėjo į šiuolaikinį kontekstą ir įtvirtino jį tapyboje visomis spalvinėmis prasmėmis ne šiaip sau, o pateikdama žinią apie tai, kokius turime lobius iš praeities.
Ilonos Daujotaitės-Janulienės kūrinių atskiras serijas yra įsigiję Raseinių krašto istorijos muziejus, Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilis, Lietuvos tautodailės fondai, Dailės parodų rūmai (dabar jie vadinasi Šiuolaikinio meno centru), Rusnės etnokultūros ir informacijos centras, privatūs užsienio ir Lietuvos kolekcininkai.
„Audiniai, juostos, tautiniai kostiumai, juvelyrika, senovės simboliai – visą tą žinojimą norisi pratęsti ir išreikšti jį ant drobės. Jeigu keliaučiau su paroda per pasaulio šalis, visur, kur tik bebūčiau, kitos šalies žmonėms pristatyčiau Lietuvą, jos savitumus, pažinimą, nes išreiškiu spalvomis dalykus, kurie istoriškai įdomūs, turintys kažką amžino. Tai tokia mano kūrybos meilė ir pagarba šimtmečių kultūrai,“ – kalba autorė apie savo tapybos parodą.
Ši paroda visus šiuos metus keliauja per Lietuvą nuo Molėtų krašto per Suvalkiją, Raseinius, Rusnę iki Nidos.
Birutė Liškauskienė
Ilonos Daujotaitės-Janulienės nuotraukos
