Juozas Šiaučiūnas – gyventa Kernavei ir Lietuvai

Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė - Garbonienė ir brolis Juozapas Eugenijus

Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė - Garbonienė ir brolis Juozapas Eugenijus

Pasitinkant Lietuvos valstybės šimtmetį, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų salėje vasario 15 dieną buvo atidaryta paroda, skirta Juozui Šiaučiūnui – tarpukario šviesuoliui, mokytojui, kraštotyrininkui, Kernavės muziejaus įkūrėjui, sovietinių lagerių kaliniui. 

Parodoje eksponuojami asmeniniai Juozo Šiaučiūno daiktai, knygos, mokyklinės veiklos reikmenys, muziejaus įkūrimo liudijimai, kasdienį gyvenimą atskleidžiantys dienoraščiai, nuotraukos, represinių struktūrų dokumentai, nušviečiantys šio tarpukario inteligento darbus valstybės stiprinimui ir tragišką likimą sovietams okupavus Lietuvą.

Parodą parengė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, bendradarbiaudama su Lietuvos ypatinguoju archyvu.

Prieš parodos atidarymą skambėjo Kernavės filialo folkloro ansamblio „Medgrinda“ (vadovė Kristina Stankevičienė) merginų atliekamos melodijos kanklėmis, smuiku bei vokalu – apie šalelę, brolelį karan jojantį, kovas ir tremtį.

Vicemerė Irena Vasiliauskienė perduoda Širvintų rajono savivaldybės merės siųstas dovanas ir sveikina su parodos atidarymu Juozo Šiaučiūno vaikus.

Vicemerė Irena Vasiliauskienė perduoda Širvintų rajono savivaldybės merės siųstas dovanas ir sveikina su parodos atidarymu Juozo Šiaučiūno vaikus.

Kernavės filialo folkloro ansamblio „Medgrinda“ atlikėjų grupė drauge su Jonu Vitkūnu.

Kernavės filialo folkloro ansamblio „Medgrinda“ atlikėjų grupė drauge su Jonu Vitkūnu.

Parodos aktualumą, susirinkusius svečius ir viso to svarbą pristatė ir su Vasario 16-ąja pasveikino Jonas Vitkūnas, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas. Sveikinimo kalbą tarė viena iš parodos rengėjų, rinkinių saugotoja, per sovietmetį išsaugojusi ir dalį šios parodos relikvijų, – Jadvyga Purvaneckienė.

Ypatingos reikšmės parodos atidarymui suteikė tai, kad jame dalyvavo Juozo Šiaučiūno vaikai – dukra Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė – Garbonienė ir sūnus Juozapas Eugenijus. Būtent jų dėka pavyko išgirsti didžiąją dalį prisiminimų, atkurti faktus bei gauti daiktų, liudijančių Juozo Šiaučiūno nuopelnus Kernavei ir Lietuvai.

Artėjančia vasario 16 d. ir parodos atidarymu džiaugėsi mažieji svečiai.

Artėjančia vasario 16 d. ir parodos atidarymu džiaugėsi mažieji svečiai.

J. Šiaučiūno dukra Emilija Pajauta ir muziejaus direktorius Saulius Vadišis kerpa juostelę ir skelbia parodos atidarymą.

J. Šiaučiūno dukra Emilija Pajauta ir muziejaus direktorius Saulius Vadišis kerpa juostelę ir skelbia parodos atidarymą.

Parodos atidarymo vakarą buvo puiki proga artimiau pabendrauti su mokytojo dukra ir sūnumi, išgirsti vaikystės istoriją ir šiltus prisiminimus apie tėtį, kuriais Emilija skaudama širdimi ir su didžiuliu jauduliu dalijosi su susirinkusiais. Ji netgi yra išsaugojusi paskutinį tėčio rašytą laišką jos broliui Juozapui Eugenijui:

„Brangutis Genuti, Tavo malonų – gražų laiškutį – gavau. Labai džiaugiuos, kad Tu jau pats rašai. Tai man miela. Tu, jau aišku, rašytum daug gražiau, jei būtume likę Tėvynėj. Būtum lankęs mokyklą, būtum turėjęs daug knygų, būtum turėjęs daug draugų, būtum stiprus mokinys… tačiau dabar tu toli nuo mokyklos, mokais tik iš stipriai stipriai nuvargintos Mamytės. Pats rašei man, kad Mamytė labai daug dirba. O kai daug dirba – tai labai ir pavargsta – sunku Mamytei. Man malonu, kad tu Pats supranti tą sunkumą. Tikiu, kad Tu Mamytei palengvini vargelį vargt, padedi jai dirbti. Už tai aš Tave sveikinu Genuti ir džiaugiuos tavo darbštumu. Dar daugiau džiaugčiaus Tavo gerumu, Tavo paklusnumu, Tavo teisingumu, Tavo tikrumu. O Tu toks esi ir toks būsi. Vadinasi tu užaugsi tikru didvyriu – herojum. Tai man linksma ir malonu.

Mylimas Genuti, pabandyk parašyti man laiškutį lietuviškai. Manau ir tikiu, kad jis ateis ir pasieks mane. Tu man rašei, kad Mamytė man daug laiškų ir gana dažnai rašanti, ir siunčianti. Tačiau aš jų negaunu. Aš taip pat gana dažnai rašau ir siunčiu, tačiau Jūs irgi negaunate. Nieko nepadarysi – taip yra. Rašykimės, kaip ir rašę, galimai dažniau – sužinosime.

Aš sveikutėlis – darbuojuos sanitaru. Mano pareigos – naktį. Laikaus gerai. Maloniai tave bučiuoju. Tėvelis.“

Šis laiškas rašytas iš tremties Rešiotų lagerio Nr. 7 devynerių metų sūnui į Altajaus kraštą 1943 metų birželio 28 dieną. Paskutinis tėvo laiškas sūnui, nes iki žūties lageryje buvo likę trys mėnesiai.

Širvintų savivaldybės merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė pasidžiaugė, kad turi galimybę dalyvauti šiame dvasingame renginyje ir susipažinti su Juozo Šiaučiūno vaikais, įteikė Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės siųstas dovanas.

Juozo Šiaučiūno vaikai ir buvusi mokinė Aldona Kazlauskaitė - Lugauskienė.

Juozo Šiaučiūno vaikai ir buvusi mokinė Aldona Kazlauskaitė - Lugauskienė.

Susirinkusieji įdėmiai apžiūrinėjo eksponuojamus Juozo Šiaučiūno daiktus.

Susirinkusieji įdėmiai apžiūrinėjo eksponuojamus Juozo Šiaučiūno daiktus.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktorius Saulius Vadišis tarė sveikinimo žodį ir drauge su Juozo Šiaučiūno vaikais Emilija ir Eugenijumi perkirpo Lietuvos trispalvės spalvas atkartojančią juostelę į salę, kurioje eksponuojami Juozo Šiaučiūno atminimą liudijantys daiktai. Skambant smuiko melodijai, svečiai būriavosi parodų salėje ir įdėmiai apžiūrinėjo ekspozicijas.

Parodą galima aplankyti muziejaus darbo laiku. Ji veiks iki 2018 m. lapkričio 1 dienos.

APIE JUOZĄ ŠIAUČIŪNĄ

Juozas Šiaučiūnas

Juozas Šiaučiūnas

Juozas Šiaučiūnas gimė 1906 m. birželio 9 d. Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiuje, Mackeliškių kaime. 1922-1926 m. baigė Ukmergės gimnaziją. 1926 m. Ukmergės dvimečiuose mokytojų kursuose įgijo pradžios mokyklos mokytojo kvalifikaciją. Paskirtas 1926 m. rugsėjo 1 d., 1926-1928 m. J. Šiaučiūnas dirbo Zanėnų (Molėtų r.) pradžios mokyklos vedėju. Nuo 1928 m. rugsėjo jis – Kernavės pradinės mokyklos mokytojas ir vedėjas.

Juozas Šiaučiūnas pasižymėjo aktyvia kraštotyrine, etnografine bei šviečiamąja veikla, energingai lietuvino sulenkėjusį kraštą, primindamas vietos žmonėms tūkstantmetę jų krašto istoriją, rinkdamas ir užrašinėdamas tautosaką. Ukmergės apskrities pradžios mokyklų inspektorių lankymo apyskaitose apie to meto Kernavės pradžios mokyklos darbą atsiliepta teigiamai, pabrėžiant, kad ši švietimo įstaiga kėlė bendrą krašto kultūrą ir kovojo prieš apylinkės gyventojų nutautinimą. Kernavės pradžios mokyklos mokiniai, vadovaujami Juozo Šiaučiūno, pavasarį ir rudenį organizuodavo ekskursijas, kurių tikslas buvo rinkti muziejui archeologijos radinius, stebėti apylinkės gamtą, buitį papročius. 1933 m. buvo surengtos 8 tokios ekskursijos, o 1938 – net 15.

Atminimo lenta

Atminimo lenta

J. Šiaučiūno iniciatyva 1930 m. Kernavės mokyklos pastate buvo įrengtas krašto muziejus – vienas pirmųjų regioninių muziejų Lietuvoje. Muziejuje buvo sukaupta akmens ir žalvario amžių radinių ekspozicija, unikalių senovinių pinigų, ginklų ir kovos priemonių. Daug jų pats J. Šiaučiūnas supirko iš vietos gyventojų, išleisdamas savo santaupas. Iki 1940 m. muziejuje buvo sukaupta 630 eksponatų.

Kernavės muziejus buvo garsus visoje Ukmergės apskrityje. 1931 m. birželio 16 d. Juozas Šiaučiūnas nusiuntė raštą Turizmo klubui prašydamas, kad muziejui būtų skirta knyga-albumas lankytojų parašams, įspūdžiams, pamokymams ir mini, kad muziejų aplankė dr. J. ir R. Šliūpai, estų turistai ir kt. 1935 m. sausio 7-8 dienomis apskrities mokytojų konferencijoje Juozas Šiaučiūnas netgi skaitė paskaitą apie mokyklos muziejaus organizavimą. Kad muziejus buvo lankomas ir labai vertinamas, liudija ir įrašai atsiliepimų knygoje: „Laiminga toji apylinkė, kuri turi tokį mokytoją, aukojantį savo jėgas visų gerovei – tegu būna jo įkurtas muziejus mokslo židiniu ateities kartoms.“

Mokytojo rūpesčiu Kernavėje buvo atidaryta pašto agentūra, meteorologijos stotis, vaikų darželis, mokykloje – amatų klasė.

Mokytojo iniciatyva Kernavėje buvo diegiamos tautinių švenčių bendruomeninio minėjimo tradicijos, jaunimui ir suaugusiems jis rengė įvairius mokymosi kursus, rašė sceninius vaizdelius, režisavo ir vaidino su mokiniais. 1940 m. vasarą jis surengė Kernavės 900-ųjų metinių teatralizuotą minėjimą ant piliakalnių.

Už nuopelnus Lietuvai J. Šiaučiūnas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu (1933 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1938 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1938 m.).

Kernavės pradžios mokykla. Iš J. Šiaučiūnui skirtos parodos

Kernavės pradžios mokykla. Iš J. Šiaučiūnui skirtos parodos

1941 m. birželio 14 d. Juozas Šiaučiūnas buvo sulaikytas ir etapuotas į Krasnojarsko pataisos darbų lagerį, nuteistas 10-čiai metų kalėti „už priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“. Jo šeima buvo ištremta iš Lietuvos kaip socialiai pavojingi asmenys ir iki 1956 metų gyveno Altajaus krašte. 1943 m. spalio 17 d. Juozas Šiaučiūnas žuvo taigoje, palaidotas pataisos darbų lagerio kapinėse Nižnij Ingašo rajone, Krasnojarsko krašte, Rusijoje.

Įamžinant Juozo Šiaučiūno atminimą, Kernavės pradinei mokyklai suteiktas Juozo Šiaučiūno vardas, atidengtas skulptoriaus K. Bogdano sukurtas bareljefas. Mokytojo vardu pavadinta viena iš Kernavės gatvių.

Odeta Kuročkina

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top