Fotografija atsiminimui. Loreta Džiužaitė su dukryte prie Ipolito Užkurnio medinės skulptūros Bagaslaviškio pagrindinės mokyklos kieme.

Apie nelengvą lietuvių emigrantų gyvenimą yra nemažai prirašyta… Tikiu, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias, nuvedęs jį į svetimą šalį, buvo įdomus ir nepakartojamas. Beje, daugelis lietuvių mano, kad ten gyvenimas rožėmis klotas… Mintimis apie emigracijos kainą, apie jos pliusus ir minusus, apie tėvynės ilgesį su “Širvintų krašto” skaitytojais sutiko pasidalyti buvusi bagaslaviškietė Loreta Džiužaitė. Loreta – paskutinės Bagaslaviškio vidurinės mokyklos laidos abiturientė. Nuo to laiko praėjo nemažai laiko, tačiau kaip ir anksčiau, taip ir dabar jos veide beveik niekada neužgęsta šypsena – tokia pat šilta ir atvira, tokios pat atviros jos mintys apie…

…gyvenimo sėkmę ir jo vingius…

- Niekada neįsivaizdavau savo gyvenimo užsienyje, bet… Juk niekada, žmogau, nežinai, kaip ir į kurią pusę gali pasisukti tavo gyvenimo kelias. Kiek save prisimenu, visada norėjau gyvenime kažko pasiekti – ir ne pinigai buvo svarbiausia. Norėjau, daryti tai, kas man patinka, ir viską pasiekti savo jegomis. Nelaukiau kažko nukrintant iš dangaus. Tikėjau ir dabar tikiu tik savo jėgomis ir kažkodėl žinau, kad sėkmė manęs niekada neapleis. Turbūt tai ir padeda judėti į priekį. Patys gražiausi mano gyvenimo metai prabėgo mokykloje ir gimtajame Bagaslaviškio miestelyje. Problemos, su kuriomis tuo laiku susidurdavau, šiandien atrodo tokios juokingos. Tada norėjau, kad mane pagirtų tėvai, kad mokytojai parašytų geresnį pažymį, o draugų būryje norėjau būti “kiečiausia”. Ir sekėsi visai neblogai.  Skaityti daugiau »

Dar birželio mėnesį Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktai Švietimo įstatymo pataisai, kuri reglamentuoja asmens teisę dirbti mokytoju.

Trečiadienį šiam Švietimo įstatymo pataisų projektui pritarė ir Seimas. Taigi nuo šio rugsėjo mokyklose pagal bendrojo lavinimo programas nebegalės dirbti mokytojai, turintys tik vidurinį išsilavinimą. Po vieną mokytoją, turintį tik vidurinį išsilavinimą, iki šiol dirbo Alionių ir Zibalų pagrindinėse mokyklose. Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė sakė, kad šiuo sunkmečiu anglų ir rusų (viena mokytoja dėstė du dalykus) bei kūno kultūros mokytojus nebus sunku pakeisti, nes į jų vietas laukia jau mažiausiai po 5 žmones su aukštoju pedagoginiu išsilavinimu. Taigi savo mokyklai tinkamiausią mokytoją turės išsirinkti direktoriai.

Turintieji tik vidurinį išsilavinimą, galės dirbti neformaliojo ugdymo mokytojais bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo įstaigose, išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

Šiuo metu tokių mokytojų, neįgijusių aukštojo išsilavinimo, yra apie 700. Iš jų 340 šiuo metu studijuoja. Mokytojams, kurie studijuoja ir jiems iki mokslų baigimo likę metai, bus daroma išimtis. Skaityti daugiau »

Įspūdingas Kvakšių dueto finišas.

Net vienuolika važiavimų buvo surengta šeštadienį Utenos Rašės hipodrome vykusiose ristūnų žirgų lenktynėse-bandymuose, skirtuose Baltijos taurei laimėti. Be mūsų šalies vadeliotojų, Utenoje taip pat varžėsi latviai ir estai.

Pernai komandinę Baltijos taurę iškovojo estai, taigi lietuvių, surinkusių bene visus šiuo metu geriausius vadeliotojus ir jų žirgus, noras susigrąžinti stipriausiųjų titulą buvo suprantamas. Utenoje mūsų šalies garbę gynė ir du širvintiškiai – Juozas Kvakšys ir Diana Kvakšytė.

Širvintiškiai į Rašės hipodromą nusivežė keturis žirgus. Ketinta vežtis ir penktąjį, tačiau prieš kelias dienas apsigalvota.

- Vėtra – labai pajėgi kumelaitė, tačiau jai reikia pertraukos apgydyti sužeistą koją. Galbūt išgis iki rugpjūčio 1-osios, kai ten pat, Rašės hipodrome, vyks respublikinės ristūnų žirgų lenktynės, – sakė Juozas Kvakšys. Skaityti daugiau »

"Atžalyno" pagrindinės mokyklos aikštelėje vienas lankų - sulaužytas, kitas - nusuktas.

Vasara ir moksleivių atostogos pasiekė patį įkarštį, taigi kalbos apie turiningą laisvalaikį itin aktualios. Deja, jaunimui pasirinkti nėra iš ko. Nei mieste, nei rajone nėra populiarių pramogų parkų, modernių sporto aikštynų. O ir tos kelios sporto aikštelės, švelniai tariant, jau labai “apipešiotos”. Štai miesto centre, J. Janonio gatvėje, esančios krepšinio aikštelės abu stovai – be lankų. Vieno lanko nėra ir prie “Atžalyno” pagrindinės mokyklos. Neseniai lankas “išgaravo” ir krepšinio aikštelėje, esančioje prie miesto stadiono.

Ir visa tai – šalyje, kuri krepšinį laiko antrąja religija. Tokios “išniekintos” lentos šiandien labiau tiktų žaisti smiginį, bet ir tai – nepatogu. Skaityti daugiau »

Liepos 16-19 dienos

Per šias dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo 8 asmenys: 5 jų neblaivūs šlitinėjo, o 1 – neblaivus gulėjo viešojoje vietoje, vienas – neblaivus triukšmavo namuose, o vilnietis Č. M. liepos 16 dieną neblaivus parduotuvėje MAXIMA kėsinose išsinešti butelį alaus už jį nesumokėjęs.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 17 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tarp jų – neblaivų vairuotoją: liepos 20-ąją, 0.30 val., Širvintų miesto Zibalų gatvėje neblaivi ir neturėdama teisės automobilį vairavo 1985 metais gimusi kaunietė V. R.

Pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, tarp jų – ir dėl plėšimo Kernavės seniūnijoje. Nors mūsų rajono policijos komisariatas apsiribojo tik pranešimu, kad liepos 19-ąją užregistruotas šios seniūnijos gyv. J. G. skundas dėl apiplėšimo įsibrovus į patalpas, Policijos departamentas vėl įsitikinęs, kad žmonės apie tokius įvykius TURI TEISĘ žinoti daugiau. Anot šios institucijos pateikiamos įvykių suvestinės, liepos 19-ąją, 0.30 val., į neužrakintą Klišabalės kaimo gyventojos J.G. namą užėjo du vyriškiai, kurie sumušė 1982 metais gimusią šeimininkę ir pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus bei dokumentus. Materialinis nuostolis nustatinėjamas. J.G. dėl krūtinės ir galvos sumušimų gydoma ambulatoriškai.
Skaityti daugiau »

“Širvintų kraštas” rašė, kad mobiliųjų telekomunikacijų bendrovė “Omnitel” ir Policijos departamentas įgyvendina projektą: beveik 2000 nutolusių vietovių gyventojų visoje Lietuvoje aprūpinami mobiliuoju ryšiu, kad nelaimės atveju galėtų išsikviesti pagalbą.

Tai padaryti ketinta prieš kelerius metus, tačiau įgyvendinti sumanymą pavyko tik šįmet. Širvintų rajonui buvo skirti 43 tokie mobilieji telefonai: 4 – Musninkų, po 5 – Alionių, Gelvonų, Jauniūnų, Kernavės, Zibalų, 6 – Čiobiškio, 8 – Širvintų seniūnijų vienkiemiuose gyvenantiems žmonėms.

Pareigūnų prašymu, seniūnijų darbuotojai savo nuožiūra parinko žmones, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neturi jokių ryšio priemonių, gyvena nuošaliai, taigi susiduria su sunkumais, kai prireikia pagalbos. Nors tarp tokių žmonių pasitaikė vienas kitas, kuris galbūt jau naudojosi mobiliuoju ryšiu, tai netapo priežastimi jiems atsakyti paramos.  Skaityti daugiau »

Aplaidumo adresais

Apie tai, kad Michalina ir Vincas Gumuliauskai 1993 metų balandžio 22 dieną atgavę tėvų žemę ties Pigonių kaimu kartu atgavo ir vadinamojo Napoleono kelio, einančio per jų kiemą, dalį ir iš to išplaukiančias pasekmes rašėme prieš gerą dešimtmetį. Vincas Gumuliauskas tada korespondentams aiškino, kad teisiškai to keliuko atkarpa yra jo, nenumatytas joks servitutas, leidžiantis kitiems važinėti per jo sklypą ir kiemą. Žmogus prie įvažiavimo į savo valdas buvo pastatęs ženklą “Privati valda”, bet niekas į tai nekreipė jokio dėmesio. Gumuliauskai ne sykį skundėsi teisėtvarkai, Savivaldybės specialistams – kaip nuo žąsies vanduo… Važinėja medžiotojai, važinėja miškavežiai, motociklininkai, Rytų skirstomųjų tinklų darbininkai, ryšininkai…, kas tik netingi. Rajono vadovai, užuot kokiu nors būdu sudrausminę važiuotojus, pabandžiusi apginti žmogaus nuosavybę, pasielgė priešingai – liepė Gumuliauskams panaikinti visus esą savavališkai pakabintus kelio ženklus.

Šį pavasarį, kovo 28 dieną, “Širvintų krašte” (Nr. 23 – 293) rašėme, jog Napoleono kelias ties Pigonių kaimu taip išmaknotas, kad juo nebegali išvažiuoti net mokyklinis autobusiukas, vežantis Pigonių kaimo vaikus į mokyklą. Savivaldybė į raginimus tvarkyti kelią visiškai nereagavo. Gumuliauskai nutarė nebeleisti maknoti savo kiemo, bent jau kol išdžius…

Tada ir kilo didžiausias triukšmas.  Skaityti daugiau »

Neveiklumo adresais

Liepos pradžioje Lietuvos kelių ir gatvių būklei gerinti, tiltams statyti ir rekonstruoti bei saugaus eismo priemonėms įrengti papildomai skirta beveik 38,8 mln. litų. “Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, buvo paskirstytas vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, kurio 3 punktas nustato, kad rezervo lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, atsižvelgiant į Susisiekimo ministerijos ar savivaldybių pasiūlymus, kai stokojama lėšų pradėtiems darbams užbaigti, taip pat nenumatytiems kelių tinklo plėtojimo, modernizavimo ir funkcionavimo darbams – finansavimui užtikrinti,” – sakė Vietinių kelių skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Kryževičienė.

Iš viso papildomai bus finansuojami 44 projektai. Tačiau ar nors vienas iš jų bus Širvintų rajone? Tikriausiai jau nereikia sakyti, kad ne. O koją tam eilinį kartą pakišo rajono vadovų neveiklumas… Skaityti daugiau »

Malonu užeiti į Igno Šeiniaus gatvėje esantį Knygyną. Jauki ir atnaujinta aplinka. Nuo lentynų žvelgia tūkstančiai knygų. Kiekvieną iš jų galima paimti į rankas, prisėdus patogiame krėsle ją pavartyti ir nusipirkti. Mintimis apie Knygyno darbo ypatumus sutiko pasidalyti UAB “Širvintų knygynas” direktorė Vaiva Daugėlienė.

- Ar tiesa, kad UAB “Širvintų knygynas” praėjusiais metais buvo bene vienintelė Savivaldybės įmonė, turėjusi pelno?

- Apie kitas įmones nieko negaliu pasakyti, tačiau mūsų Knygynui praėję metai buvo labai palankūs. Dirbome sėkmingai – gavome šiokio tokio pelno.

- Širvintiškiai pastebėjo, kad Knygynas išgražėjo ne tik iš išore, tačiau ir savo vidumi. Ar tik šis remontas “nesuvalgė” jūsų uždirbtų pinigėlių? Skaityti daugiau »

Skaitytojų laiškai

Gyvename daug metų Širvintose ir niekada neturėjome problemos, kur dėti seną daiktą nusipirkus naują. Išnešdavo žmonės televizorių, radijo imtuvą, lovą ar spintą arčiau gatvės, o komunalininkai, atvažiavę su traktoriaus priekaba, visa tai sukraudavo ir išveždavo tik jiems vieniems žinomu maršrutu ir kryptimi. Tuo rūpintis buvo ne žmonių reikalas, nes už atliekų išvežimą, butų eksploataciją mokėjome mokestį. Dabar pasidarė madinga sakyti, kad gyvename ne niūriais sovietmečio laikais, kad Europos Sąjungos šalyse taip niekas nesielgia, o už kiekvieną paslaugą reikia mokėti. Nesutinku. Daug tenka keliauti po tą pačią Europos Sąjungą. Ką jau ką, bet stambius atliekamus daiktus žmonės išneša arčiau gatvės, o juos kasdien surenka komunalininkai ir labdaros organizacijos, pasiima ir tie, kuriems tokių daiktų reikia. Italijoje žmonės net nesikuklina stambiagabarites atliekas išmesti per buto langą, ir niekas už tai žmonių nebaudžia. Kam kalbėti neteisybę, siekiant tik vieno – pasipelnyti, dirti paskutinį kailį vargšams.  Skaityti daugiau »