Širvintų sveikuolių rankose "taurės", pripildytos... "skanių" moliūgų sulčių.

Spaudoje rašoma, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės apie 12 metų… Ir iš tikrųjų spalio 7 dieną, pravėręs “Atžalyno” pagrindinės mokyklos aktų salės duris, iškart supratau, kodėl taip yra. Tą dieną vyko sveikuolių klubo “Žvalumas” ataskaitinis susirinkimas. Susirinkime dalyvavo 18 sveikuolių, tarp kurių nebuvo nė vieno vyro! Dauguma vyrų į sveikatingumo problemas nesigilina ir drąsinasi žinomu posakiu, kad nuo likimo nepabėgsi. Visi žino banalią tiesą – norint ilgiau gyventi, reikia mažiau gerti, rūkyti, nesivelti į muštynes ir atsargiau vairuoti. Tačiau visi taip pat žino, kad norint gyventi sveikai, reikia nemažai ir valios turėti. Būtent jos dažniausiai ir trūksta (nebūtinai vyrams!). Beje, Sveikuolių klubas savo veiklą atnaujino prieš porą metų. Tada “Širvintų kraštas” rašė, kad į klubą panoro įstoti 18 moterų. Vadinasi, sveikuolių skaičius nei didėjo, nei mažėjo. Ar tai gerai, ar blogai, – spręskite patys. Skaityti daugiau »

Puiki vietelė pailsėti...

Nemažai rajono gyventojų, su šeimomis ar savo svečiais išsirengę į Kernavę, pamiršta, kad vos 6 km už rajono ribos, Dūkštose, yra įsikūręs Neries regioninis parkas. Tiksliau, Dūkštose keliautojus svetingai priima šio parko lankytojų centras, šiais metais svečiams pasiūlęs atnaujintą ekspoziciją. Ją įrengiant panaudotos įvairių įstaigų, tarp jų – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato Archeologijos ir istorijos muziejaus – rinkiniuose saugomos nuotraukos. Išvykos pratęsimas Dūkštose galėtų būti ne tik puiki tokių kelionių į Kernavę tąsa, bet ir atskiros artimosios išvykos. Juo labiau, kad, pirmąsyk apsilankę Dūkštose, rajono gyventojai gali atrasti ir tai, ko pas mus rajone jau nebėra. Nors dar ir dabar daugelyje šaltinių minimas Skruzdėlių ąžuolas, iš tiesų jau keliolika metų jo nebėra. Ties kryžkele į Lapeles augęs gamtos paminklas, dar ir dabar per klaidą įtraukiamas į naujai rengiamus turistinius žemėlapius, nuvirto praūžus audrai. O štai Dūkštose ir šiandien tebeošia šimtai Skruzdėlių ąžuolo bendraamžių, kadangi Neries regioninio parko teritorijoje yra išlikęs vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje Dūkštų ąžuolynas. Išvyka į Dūkštų ąžuolyną neapsunkins – čia įrengtas ilgiausias Lietuvoje pažintinis takas neįgaliesiems. Iš lentų įrengto tako ilgis – net 2,3 km. Sudaryta galimybė eiti ir trumpesnes žiedines atkarpas. Skaityti daugiau »

Rugsėjo pradžioje imta baimintis, ar pavyks laiku sutvarkyti aplinką - smarkūs lietūs labai buvo įmerkę žemę.

Vykdome projektą “Atsinaujinimo ir plėtros keliu”

2009-ųjų metų rugpjūčio 12 dieną buvo pasirašyta rangos sutartis, pagal kurią rangovai UAB “Grundolita” ir UAB “Arginta” pagal jungtinės veiklos sutartį turėjo rekonstruoti Širvintų miesto nuotėkų valyklą. Sąmatinė darbų vertė – 3,369 milijono litų. Savivaldybei nereikėjo prisidėti nė lito. Visus darbus finansavo  Europos Sąjungos struktūriniai fondai (Europos sąjungos sanglaudos fondo lėšos, 2007 – 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa).

12 mėnesių trukę statybų darbai miestelėnų tiesiogiai nepalietė – bus jaučiami tik šio projekto rezultatai. Nauda dvejopa: nauda žmogui, suteikiant galimybę gyventi švaresnėje aplinkoje, ir nauda gyvūnijai bei augalijai, kurios nebeniokos teršalai. Rekonstruoti valymo įrenginiai geriau valys į aplinkinius vandens telkinius išleidžiamą vandenį.

Projekto “Neries upės baseino investicinės programos I etapas” finansuojama Širvintų miesto valyklos rekonstrukcija bus naudinga gamtosauginiu (pvz., augalijos ir gyvūnijos rūšių išsaugojimas) bei ekonominiu (pvz., rekreacinių zonų plėtra) požiūriais.

Nors ir iki šiol iš Širvintų nuotėkų valyklos į Širvintos upę išbėgdavo švarutėlis vanduo, atitinkantis visus gamtosauginius reikalavimus, bet valykloje nebuvo įrengtos fosforo ir azoto papildomos šalinimo sistemos. Priežastis paprasta – tegul Širvintų vartotojų skaičius ir nedidelis, bet nuotėkos į valyklą atiteka du kartus labiau užterštos, negu nustatyta norma buvusiems valymo įrenginiams (reikalavimas 218 mg/l, o į valyklą atiteka 500). Skaityti daugiau »

Iš teismo salės

Vaizdai, kuriuos vasario 4-ąją išvydo į Puorių kaimą atvykę policijos pareigūnai, galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu ne vieno kriminalinio filmo scenarijui: prie durų atremtas į sieną stovėjo kruvinas kirvis, netoli jo kibire, matyt, bandytas nuplauti kruvinas metalinis vamzdis, prie krosnies – galbūt nespėti sudeginti krauju apšlakstyti laikraščiai, prie lovos – kruvinas briaunotas pagalys su įkalta vinimi… Maža to, kraujo pėdsakų matėsi ne tik ant grindų ir sienų, bet ir ant pagalvės…

Sumušė sugėrovą

Pirma mintis, kuri galėtų toptelėti, – kas buvo nužudytas? Laimei, apsieita be lavonų – laiku iškviesti medikai iš Jono Lukašūno namų išvežė 1962 metais gimusį puoriškį Viktor’ą Derčik’ą. Apžiūrėjus Širvintose ir diagnozavus galvos smegenų sukrėtimą, atvirąjį momėnkaulio lūžį, plėštinę kairiojo kaušelio srities žaizdą, muštines galvos ir nosies žaizdas, kairiojo alkūnkaulio lūžį bei dviejų šonkaulių lūžius, keturiasdešimt septynerių metų vyras buvo išvežtas gydyti į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę. Paskui medikai nustatys, kad puoriškiui buvo smogta ir į krūtinę, o dėl atvirojo dešiniojo momėnkaulio lūžio jis patyrė sunkų kūno sužalojimą. Už puoriškio gydymą Valstybinė ligonių kasa sumokėjo per 1800 litų. Skaityti daugiau »

Spalio 11-13 dienos

Per tris dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti du asmenys: spalio 12 dieną atvežtas Širvintose, Vilniaus gatvėje, neblaivus šlitinėjęs rajono gyventojas R.Š., gim. 1970 metais, o kitą dieną – Kabaldos kaime, Rožių gatvėje, neblaivus gulėjęs širvintiškis R.Š., gim. 1941 metais.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 21 Kelių eismo taisyklių pažeidėją.

Pradėta ikiteisminių tyrimų, daugiausia – dėl vagysčių.

Komisariate užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad spalio 13-ąją Širvintose buvo pagrobtas vienai uždarajai akcinei bendrovei priklausantis automobilis “Škoda Octavia”. Žala – 25 300 litų.

Ši automobilio vagystė – antroji per spalį. Priminsime, kad spalio 8-osios ryte širvintiškė T.Ž. kieme pasigedo automobilio “Audi S8″. Materialinę žalą ji įvertino 27 tūkst. litų.

Pastaruosius kelis mėnesius policija rajone tokių vagysčių nebuvo užregistravusi. Gal vagys “atostogavo”, o gal automobilių vagystėms koją buvo pakišusi sėkminga policijos operacija Vilniuje, kai su specialiai tokioms vagystėms pritaikytu automobiliu buvo sulaikyti broliai iš Panevėžio. Deja, tuščia vieta po saule nebūna.

Beje, per septynis šių metų mėnesius Širvintų rajono policijos komisariate buvo pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai dėl automobilių vagysčių. Skaityti daugiau »

Temą pasiūlė skaitytoja

Visą vasarą širvintiškiai piktinosi: “Ką jie čia daro? Išklojo visą I. Šeiniaus gatvę trinkelėmis, nebeliko vietos medeliams, o kokios gražios liepos čia augo!” Dar labiau žmonės ėmė piktintis, kai pamatė, kad tik ką paklotos, cemento dulkėmis sutvirtintos trinkelės išpjaunamos metro skersmens skrituliais, kasamos duobės. “Ar tai ūkiška? – klausė laikraščio skaitytojai, atėję į redakciją. – Kiek trinkelių sugadinta, kiek lėšų be reikalo išleista! O gal tomis trinkelėmis kažkas pasinaudojo, juk šiaip ar taip 50 duobių iškasta.” Pradėjus sodinti medelius širvintiškiai vėl ėmė skambinti į redakciją: “Kodėl juos sodina statybininkai? Ar negalėjo Savivaldybė padaryti talką ir už dyką tvarkingai pasodinti, palaistyti, patręšti? Kam reikėjo brangiai pirkti sodinukus, jei paprastų lietuviškų liepų galima nusipirkti po 10 – 20 litų?”

Direktorės atsakymai į klausimus

Prieš pradėdama rašyti straipsnį skaitytojų pasiūlyta tema “Širvintų krašto” redakcija oficialiai kreipėsi į Savivaldybės administraciją, kad specialistai atsakytų į gyventojų klausimus.

Redakcijai atsakė pati Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė.

Klausimas: “Kaip vadinasi medeliai, sodinami I. Šeiniaus gatvėje?”

Atsakymas: “Plačialapės liepos (Green spaer).”

Klausimas: “Kiek lėšų yra skirta I. Šeiniaus gatvės apželdinimui?” Skaityti daugiau »

Liepos 20 dieną UAB KRS vyrai rengė kanalizacijos šulinius Šermukšnių gatvėje, bet prie Prano Kisieliaus namo taip ir nepriėjo. Iš pradžių sakė, kad nėra projekto, vėliau, kad suprojektavo papildomai, o galiausiai esą išrėžė: "Kam žurnalistams skundiesi!?"

Nuo spalio 5 dienos dirba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2010 metų rugsėjo 7 dienos potvarkiu Nr. P3-3787 sudaryta komisija dėl projekto “Širvintų miesto ir Kabaldos kaimo vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtra bei rekonstrukcija“.

Komisija apžiūrėjo statybos objektus, išanalizavo dokumentus, nurodė rangovui konkrečius trūkumus ir priėmė sprendimą nepripažinti objektų tinkamais naudoti.

Anot informacijos, Savivaldybės gyventojai iki spalio 12-osios (antradienio) dėl pastabų turėjo kreiptis raštu į priimamąjį. Pabrėžiama, kad vėliau pastabos dėl blogo KRS darbo nebus priimamos. Jokių skelbimų nei Kabaldoje, nei Širvintų miesto gatvėse, kuriose buvo rekonstruojamas vandentiekis arba tiesiamos nuotėkų trasos, nebuvo iškabinta.

Net ir tie, kuriems netyčia į rankas pakliuvo Savivaldybės informaciją spausdinantis laikraštis (nuolatinių prenumeratorių jis neturi), paskambinę į “Širvintų kraštą” sakė, kad jiems skųstis palikta tik viena diena (pirmadienis) ir klausė, ar dora valdžiai, atstovaujančiai žmonėms, šitaip elgtis?

Į redakciją atėjęs Širvintų miesto Šermukšnių gatvės gyventojas Petras Kisielius sakė, kad suprojektuoto nuotėkų šulinio prie jo namo tvoros lig šiol taip niekas ir neįrengė, nors visi tikino, kad padarys. Daug pastabų turi ir Krantinės, Vyšnių, Paupio gatvių gyventojai. “Širvintų krašto” žiniomis, taip ir liko išversta ir nesuremontuota kapinių akmeninė tvora.

Pasak Krantinės gatvės gyventojo B. Paliukėno, ne kartą ėjusio pas rajono vadovus dėl KRS darbų broko, valdžios vyrai ir moterys, projekto koordinatorius neva daro viską, kad pastabų būtų kuo mažiau, žmonėms, atėjusiems į Savivaldybę pasiskųsti, ne padėkojama, bet pareiškiama visa krūva priekaištų, jie aprėkiami, meluojama, leidžiama suprasti, kad tokie žmonės čia nepageidautini. Skaityti daugiau »

Miegučių kaime skelbimų jau nebereikės klijuoti prie šulinių stogelių. "Seniūnė" Erika puikiai supranta, kad tai tik vienas mažas darbelis tarp šimtų kasdienių seniūno rūpesčių.

Važiuodami pro Alionių seniūnijos Miegučių kaimą pakelėje prie vienos sodybos pastebėjome “sujudimą”. Kadangi šalia kažką kasančių darbininkų buvo ir seniūnas Sigitas Bankauskas, stabtelėjome.

- Prašome susipažinti – naujoji mūsų seniūnė Erika Andrijauskaitė,- pristatė Sigitas Bankauskas.

Nelabai suprasdami, kas čia vyksta, klausiamai susižvalgėme. Seniūnas patikslino:

- Tai vienos dienos “seniūnė”, nes šiandien mes taip pažymime Vietos savivaldos dieną. Alionių pagrindinės mokyklos dešimtokė Erika Andrijauskaitė nuo pat ryto susipažįsta su seniūno darbu, drauge štai atvažiavome įrengti skelbimų lentos Miegučių kaime. Iki šiol seniūnijos skelbimus lipdydavom prie medžių, šulinių stogelių. Dabar matomoje vietoje pastatysime skelbimų lentą. Štai ir sodybos šeimininkė tuo patenkinta…

Naujai “iškeptoji seniūnė” Erika, atrodo, jautėsi gana puikiai, jos nė kiek nebaugino naujos atsakingos pareigos.

- Tuo, ką veikia seniūnas, domėjausi jau ir anksčiau, – pasakojo mergina. – Šiandien su šiuo darbu susipažinau artimiau. Iš tiesų tai labai atsakingos pareigos – nuolat reikia bendrauti su žmonėmis, padėti jiems išspręsti įvairias problemas. Žmonės dėl daug ko kreipiasi į seniūną – dėl darbo, dėl buitinių problemų…

Skaityti daugiau »

Žvilgsnis

Anksčiau bent jau vadino jas gražiai: sesutė, gailestingoji sesutė, seselė. Dabar, nesibaigiančių reformų vingiuose, ši pareigybė “evoliucionavo” ir virto “slaugytoja” (atitinkamai – bendrosios praktikos arba bendruomenės). Nors ligoniai vis tiek meiliai šaukia: “Sesute!” Tačiau esmė ne pavadinimas – juk kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. “Pagadinti” gali tik sveikatos reikalus tvarkantys valdininkai. Ir, ko gero, jau “pagadino” – nustumdami šiuos žmones į savotišką užribį, neįvertindami jų pastangų pagal atliekamą darbą, nepagelbėdami joms išnirti iš gydytojų šešėlio. Slaugytojoms labiausiai skaudu dėl didelių darbo krūvių ir mažų atlyginimų. Tiesa, tai priklauso, kur slaugytojos dirba – ar nuolat ligonių perpildytuose skyriuose, ar ne tokiuose “populiariuose”. Turbūt kiekvienas įsivaizduojame, koks alinantis slaugos, reanimacijos ar terapiniame ir neurologijos skyriuose dirbančių moterų darbas. Tai ne tik gydytojų paskyrimų vykdymas, bet ir ligonių maitinimas, sauskelnių keitimas ir kiti darbai darbeliai… Skaityti daugiau »

Augustinas Erslavas (pirmas iš kairės) asmeninėse varžybose iškovojo net tris bronzos medalius.

Spalio 2-ąją Kyviškių aerodrome vyko 24-osios Lietuvos mokinių techninių sporto šakų spartakiados kosminių modelių finalinės varžybos. Jos sutapo su Lietuvos aviamodeliavimo sporto federacijos atviruoju čempionatu, sportininkų dar vadinamu “sezono uždarymu”. Šiame čempionate dalyvavo modeliuotojai iš Vilniaus, Kauno, Radviliškio, Širvintų ir Latvijos. Dėl apdovanojimų varžėsi septynios komandos. Šiose varžybose “Širvintų krašto” komandai atstovavo Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos Augustinas Erslavas, Laimis Verbilis ir Modestas Rukšnaitis bei “Atžalyno” pagrindinės mokyklos mokinys Haroldas Mackelo. Jų dalyvavimas buvo sėkmingas – komandai pelnyta trečioji vieta. Asmeninėje įskaitoje taip pat palijo “bronza”: Augustinui Erslavui trečioji vieta tarp moksleivių teko S-3A klasėje (raketų su parašiutu), toje pačioje klasėje jis laimėjo ir trečiąją vietą tarp suaugusių bei trečiąją vietą S-8D (radijo valdomų raketoplanų) klasėje. Rungėsi 42 modeliuotojai. Šis sporto sezonas “Širvintų krašto” modeliuotojams susiklostė ypač sėkmingai. Susiformavo komandos branduolys, kuriam teko pagrindinis varžybų krūvis. Dalyvavome respublikinėse ir tarptautinėse varžybose. Liepos 2-4 dienomis Pasaulio taurės etape Latvijos Vainodės aerodrome širvintiškiai Laimis Verbilis ir Augustinas Erslavas Lietuvos Respublikos moksleivių rinktinės sudėtyje atskirose klasėse taip pat iškovojo po bronzos medalį. Visose sezono varžybose teisėjams talkino Tomas Erslavas, jau tapęs tarptautinės ir respublikinės kategorijos teisėju. Skaityti daugiau »