Nors visą vasarą mokykloje vyko rekonstrukcija ir nebuvo tiekiamas nei karštas vanduo, nei šiluma, už išardytą šilumos punkto "priežiūrą" gimnazija bendrovei "Širvintų šiluma" esą kas mėnesį privalėjo mokėti po kelis šimtus litų. Šilumos punkto patalpose ir dabar triūsia UAB "Irdaiva" statybininkai, kuriems rekonstruoti buvusią mazgo įrangą, pasak Savivaldybės administracijos direktorės E. Davidavičienės, nepriklauso.

Dienos tema

Spalio 4 dieną Širvintose prasidėjo šildymo sezonas. Nors vaikų lopšeliai – darželiai, mokyklos, ligoninės visada pradedamos šildyti pirmiausiai, šiemet taip nebuvo. Įstaigų, įmonių patalpos pradėtos šildyti tik po savaitės, o Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos pastatas nešildomas iki šiol, nors klasėse, kabinetuose temperatūra neviršija 15 – 16 laipsnių (pagal Higienos normas turėtų būti 18 – 19 laipsnių). Pamokos trumpinamos, ketvirtadienį prasidėjo moksleivių atostogos. Direktorė Janina Martinaitienė viliasi, kad lapkričio 2 dieną gimnazija bus pradėta šildyti, nes esą tą dieną turėtų būti baigtas vykdyti projektas “Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos pastato rekonstravimas, siekiant sumažinti suvartojamos energijos sąnaudas”.

“Širvintų kraštas” kreipėsi į Savivaldybės administraciją, kad pateiktų informaciją apie priežastis, dėl kurių susidarė tokia kritinė situacija.

Gavome Savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės atsakymą (kalba netaisyta – S.L.).

1. Dėl kokių priežasčių nepradedamas Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos šildymas?

- Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos šildymas nepradedamas dėl vykdomo projekto “Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos pastato rekonstravimas, siekiant sumažinti suvartojamos energijos sąnaudas”.

Įgyvendinus projekto “Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos pastato rekonstravimas, siekiant sumažinti suvartojamos energijos sąnaudas” pastato šildymo ir vėdinimo sistemų rekonstravimą, paaiškėjo, kad bus neužtikrintas sklandus šildymo ir vėdinimo sistemų veikimas dėl šioms sistemoms netinkamo šilumos mazgo, todėl šilumos mazgas privalo būti rekonstruotas pagal pasikeitusius šildymo sistemos parametrus ir naujai įrengtą vėdinimo sistemą. Buvo priimtas sprendimas nedelsiant rekonstruoti šilumos mazgą. Skaityti daugiau »

Replika

Po savaitės – Visų Šventųjų diena ir Vėlinės. Jau šį šeštadienį ir sekmadienį daugelis važiuos tvarkyti artimųjų kapų. Nėra abejonės, daugelis skubės ir į Dainių kapines (Širvintų sen.). Bet – nemaloni staigmena: kelias, vedantis šių kapinių link pastarąją savaitę taip išklampotas, kad lengvuoju automobiliu važiuoti jau didelė rizika. Ypač lietingu oru.

- Prie pat keliuko sukrauti rąstai, sukinėjasi galinga miškavežė technika,- pasakoja vietos gyventojai. – O juk visiškai neseniai kelią greideriavo, prie šalia esančios kūdros, lomoje, įrengė pralaidą…

Širvintų seniūnijos seniūnė Laimutė Griškienė su Policijos atstovais nuvažiavo į vietą, užfiksavo padarytus pažeidimus.
Skaityti daugiau »

Projekto dalyvių nuotrauka prisiminimui.

Jau 10 metų pagal “Heifer” metodiką teikiama parama Lietuvos kaimo bendruomenėms siekiant sumažinti skurdą. Baltijos labdaros fondas, vykdydamas “Heifer International” projektus Baltijos šalyse, teikia paramą skurdžiai gyvenantiems ir socialiai remtiniems kaimo bendruomenių žmonėms, padeda aktyviems kaimo gyventojams, kurie nori kurti, tobulinti aplinką ir pačius save bei siekia žinių. Fondas taiko mokymo sistemą, kuri skatina susitelkti kaimo bendruomenių narius bendrai veiklai.

Šiuo metu Fondas koordinuoja 30 projektų Baltijos šalyse, kurių kiekvieno trukmė – 5-eri metai. Per dešimt metų “Heifer” parama nepasiturinčioms bendruomenėms jau pasiekė apie 10 000 000 litų. Vykdydamas projektus fondas padėjo daugiau nei 1000 šeimų. Fondas padovanojo daugiau nei 600 telyčių, 1000 avių, beveik 80 ožkų, 250 bičių šeimų ir avilių, apie 100 vištų ir 120 triušių, 40 žąsų, 50 arklių, žilvičių daigų, kuriais apsodintas 60 ha plotas, ir daugiau nei 25 tūkst. sodinukų, taip pat padovanota Kalifornijos sliekų. Fondas taip pat skiria lėšų veterinarijos paslaugoms, mineraliniams priedams bei kitoms susijusioms su projekto veikla reikmėms įsigyti. Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Vasaros škvalai atėmė ramų miegą mano pažįstamai. Jos butas sename medinuke prie pat gatvės, šalia jo svyra senas šermukšnis. Svyra taip, kad papūtus stipresniam vėjui (o jų šią vasarą tikrai netrūko), rodos, tuoj tuoj grius.

- Galgi lango nepasieks, – viliasi moteris. – Jo “brolis dvynys” prieš keletą metų griuvo ant laiptukų, dėkui Dievui, žalos nepadarė, bet šis aukštesnis, tad visko gali būti.

Tūlas paprieštaraus – anokia čia problema, tereikia kirvio, pjūklo ir problemos nebėr. Ir aš taip maniau, bet šiemet teko nuomonę pakeisti. Dabar pas mus gamta taip saugoma, kad o-jo-joi… Po tos siaubiančios audros, menu, kaunietė raudojo prieš telekameras:

- Nebepamenu, kiek kartų prašėm leidimo nukirsti kieme augantį medį senolį, neleido… Škvalas padarė paslaugą, nuvertė medį… ant neseniai ekologišku šiferiu perdengto stogo…

Jei įstatymai būtų teisingi, atlyginti nuostolius turėtų tie, kurie saugojo pavojų keliantį medį. Ironiškai šypsotės? Nesistebiu, aš irgi nelabai tikiu tuo, ką sakau. Teisybė ne eilinių piliečių nosiai… Neteisėtai suręstos pilaitės, aptvertos ežerų ar upių (neprivačių, suprantama) pakrantės, “prichvatizuotos” svetimos žemės… Ir ką? Ogi nieko. Prieš keletą metų tūlo verslininko (matyt, per mažai “reikalingų” pažinčių turinčio) pirtelę reklamos tikslais nugriovė, o visa kita, anot Maironio, “tebestovi dar vis”. Testovi ir medžiai, kad ir pavojų keliantys, juk nelaimės atveju kaltų, kaip įprasta, nebus. Nebent kokiai laba-a-a-i “vožnai” galvai gumbą įstatys. Bet tokios galvos po senais medžiais nestovi. Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Kai Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis pravėrė seniūno Kastyčio kabineto duris, šį rado prie stalo gardžiai užkandžiaujantį. Atsirišęs skarelės kampus, seniūnas iš inscenizuotos staltiesėlės kirto šviežiai rūkytus lašinukus su raugintais agurkais, juos užkando namine duona, iš termoso užgėrė balinta kava.

- Matau, kad krizė pasibeldė ir į tavo duris, jei taupai net pietums, – lyg sugėdino, lyg pagyrė patarėjas. – O aš kaip tik norėjau pastatyti butelį. Kadangi po atostogų, tai atsinešiau namuose išvarytos ruginukės.

Seniūnas šyptelėjo:

- Jei atsinešei – tai statyk, – paėmęs už kampų į stalo vidurį patraukė “staltiesėlę”. – Kaip tik ir užkandėlės yra.

Kai vyrai išmetė po burnelę, patarėjas vėl pasidomėjo:

- Įdomu, kiek sutaupai pietaudamas darbe, o ne važinėdamas į kavinę ar namus?

Seniūnas atsikando agurko ir numojo ranka:

- Čia – ne dėl taupumo, o dėl atsargos, kuri, kaip žinai, gėdos nedaro. Kasdien pietums suvalgau, ką būnu įsidėjęs. Kitą rytą atsinešu vėl. Skaityti daugiau »

Spalio 18-20 dienos

Per šias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti 4 asmenys. Pirmadienį policija atsivežė neblaivią širvintiškę D.R., gimusią 1958 metais. Ji iš parduotuvės “Maxima” išsinešė nesumokėjusi 22,99 lito kainuojančią prekę. Antradienį į policiją buvo pristatytas rajono gyventojas S.B., neblaivus šlitinėjęs Širvintų socialinių paslaugų centre, ir širvintiškis S.M., neblaivus gulėjęs prie Vilniaus gatvės 92-ojo namo. Trečiadienį pareigūnai atsivežė širvintiškį A.J., kuris Širvintų mieste, Vilniaus gatvėje, neblaivus vairavo dviratį.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 31 Kelių eismo taisyklių pažeidėją (net 17 jų – antradienį). Pirmadienį įkliuvo ir rajono gyventojas A.S., gimęs 1961 metais. Jis Širvintose, Žolyno gatvėje, neblaivus vairavo automobilį.

Pirmadienį Komisariate užregistruotas vilniečio A.M. skundas, kad spalio 18-ąją pastebėjo, jog automobiliu išvažinėtas mūsų rajone esantis jo kopūstų laukas. Vilnietis teigia patyręs 300 litų žalą. Policija nustatė, kad kopūstus išvažinėjo rajono gyventojas S.K. Skaityti daugiau »

Dienos tema

Savivaldybės administracijos direktorė, atsižvelgdama į sudėtingą VšĮ “Širvintų laisvalaikio centras” finansinę situaciją, paprašė rajono tarybos narių ir administracijos darbuotojų darbo grupės susipažinti su įmonės veiklos rezultatais ir pateikti siūlymus dėl galimos pertvarkos.

Ketvirtadienio popietę įvyko darbo grupės posėdis, kuriame iš 11 narių dalyvavo tik 7. Rajono tarybos narių ir Savivaldybės administracijos darbuotojų pozicija labai aiškiai skyrėsi – vieni siūlė būdus, kaip galima būtų bent šiek tiek sušvelninti padėtį, kad įmonė surinktų kuo daugiau lėšų už teikiamas paslaugas: maudymąsi baseine, prausimąsi pirtyje…, o administracijos darbuotojai įtikinėjo, kad vadinamasis baseino pastatas yra sovietinės statybos reliktas, neekonomiškas, blogai suprojektuotas, plytų sienos – sušutusios, jame lankosi mažai širvintiškių, todėl neapsimoka jo rekonstrukcijai leisti pinigų, bet reikėtų mąstyti apie įmonės reorganizavimą į UAB-ą arba visiškai likviduoti. Skaityti daugiau »

Bausk kiek nori, bet pėstieji per Plento gatvę ėjo ir eis, o pareigūnų veiksmai įvesti tvarką pėsčiuosius tik piktins.

Prieš dvejus ar trejus metus “Širvintų kraštas” rašė apie situaciją Širvintų miesto Plento gatvėje – nors prie Autobusų stoties įrengta saugi pėsčiųjų perėja-plato, žmonės iš turgaus ir stoties į prekybos centrą “Maxima” vis tiek vaikšto nosies tiesumu.

- Taip vaikščiojome visą laiką, taip per kelią ėjo mūsų tėvai ir seneliai, – kartą pasiteisino vienas pažįstamas rajono gyventojas, pagąsdinus, kad už ne vietoje pereitą gatvę bus nubaustas policijos. – Šis kelias jau pažymėtas mūsų genuose, tarsi koks migracijos kelias žvėrims. Matėte filmą “Nacionalinės medžioklės ypatumai žiemą”, pastebėjote, kas nutiko medžiotojams, stovėjusiems šernų migracijos kelyje? Ogi iš šernų bandos sumindyto automobilio juos teko traukti gelbėtojams! Ar panašiai nereiks vaduoti Širvintų policininkų?

Juokai juokais, bet per šiuos metus situacija nepasikeitė. Gal ir nebūtume vėl atkreipę į ją dėmesio, jei ne vienas faktas: per kelias praėjusios savaitės dienas už šioje vietoje ne per perėją kirstą gatvę Viešosios policijos patrulių buvo nubausti 8 pėstieji. Keli jų kreipėsi į redakciją ir pasipiktino, kad Širvintose pirmenybė vis dar teikiama automobiliui, o ne žmogui. Skaityti daugiau »

Žmogus tarp žmonių

Blusa dažnai laikoma skurdo ar asocialaus gyvenimo palydove. Keletą dešimtmečių blusos buvo primirštos, tačiau pastaruoju metu jos vėl sugrįžta. Suprastėjusios gyvenimo sąlygos ir higienos stoka vėl privertė prisiminti šiuos nepageidaujamus gyvius. Tačiau gyvenime pasitaiko atvejų, kad šie parazitai įsikuria ir tvarkinguose namuose. Paprasčiausiai – kaimyniškai bendraujant nepageidaujamų įnamių parsinešama iš netvarkingų kaimynų. Įmanoma “užsiveisti” ir nuo keturkojų.

Praėjusią savaitę į “Širvintų krašto” redakciją užsukusi viena avižoniškė pasakojo esą irgi atsidūrusi nepavydėtinoje padėtyje. Neva šeima, pabendravusi su kaimynais, namo “lauktuvių” parsinešė blusų. Dabar kenčia ir ji, ir dukra.

- Visi mūsų kaime žino, kad toji šeima tvarkingumu ir švara nuo seno nepasižymi. Žinoma, nereikėtų bendrauti, betgi gyvenime būna atvejų, kai tai neišvengiama, – guodėsi moteris. – Priešui nelinkėčiau tokio nemalonaus jausmo ir tiek problemų. Skaityti daugiau »

Dūdaičių gaspadinei (Birutė Jankauskienė) nelengva prižadinti gaspadorių (Alvydą Sapitavičių).

Spalio 15 dienos, penktadienio, vakare Musninkų kultūros namuose vyko kasmetinė tradicinė Derliaus šventė. Ant sustatytų salės viduryje stalų puikavosi vaišės, kurios, tikėtina, šiek tiek vėliau leisis suvalgomos. Ir jeigu leis… Dūdaičių šeima. Pasirodo, kiekvienas svečias, užsukęs į kultūros namus, patekdavo tiesiai į ūkininkų Dūdaičių pirkią. Kartu su sodybos gaspadoriais (Alvydas Sapitavičius) ir (Birutė Jankauskienė) gyveno du jau suaugę jų vaikai: sūnus Adomėlis (Zigmantas Mikalajūnas) ir duktė Petrutė (Dalia Kiaulevičiūtė). Dar jie turėjo samdinę Onytę (Ingrida Barauskienė). Visi darbai gulė ant trobos šeimininkės ir samdinės Onytės pečių. “Štai ir šį vakarą visi namiškiai laukia svečių, o šeimininkas guli rūškanas ir apmusijęs lovoje. Atseit serga, be to, -  jam depresija, o iš tikrųjų – paprasčiausiai tingi. “Oi, verkia duonelė tinginio valgoma. Tiek darbų, o dėdė lovoje…” – skundžiasi Onytė. “Laimingiausi pasaulyje – tinginiai. Tėvai, kelkis, skruzdėlės suės! -  šūkteli šeimininkė ir sunkiai atsidūsta: Jauna, durna buvau, kad ištekėjau už tokio…” Sūnus Adomėlis taip pat prie darbų nelinksta. Išlipęs iš lovos jis priekaištauja: “Ar tekę jums su tuščiu pilvu gyventi? O darbai ne man… Juk aš esu muzikontas ir šventa!” Duktė Petrutė taip pat nekokia darbininkė, nes jai gyvenime skirta visai kita misija. Užgirdusi, kad kaime statys kultūros namus, ji svajoja būti kultūros namų direktore. Iš miesto į svečius atvažiuoja dar viena duktė Magdė (Meilė Survilienė) su jaunikiu ir su dovanomis. Jaunikis (Jonas Borusevičius) – taip pat muzikantas. Paprašytas pagroti, jis neatsisako ir kaip tikras virtuozas suskelia smagią “Lapeliokų” ir su vingrybėmis “Internetinę” polkas.
Skaityti daugiau »