Svarbiausia – tikri jausmai

Balsas tyruose

Tradiciškai spalis yra prisiminimų ir pagarbos mėnuo, kada lankomi ir tvarkomi kapai, prisimenami mirusieji, dažniau susimąstoma apie būties trapumą. Tik prieš Vėlines prisiruoši aplankyti kada nors pažinotus ir mylėtus išėjusiuosius, o vėliau vis trūksta tam laiko. Iki kitų metų, iki kito spalio… Todėl tokiu metu žinia apie cinišką nepagarbą laidojimo tradicijoms tarsi kuolu per galvą trenkė. Garbus ponas, anuomet žydruosiuose ekranuose spindėjęs, beje, retkarčiais ir dabar ten pasipuikuojantis, laidojo savo tėvą. Devintą dešimtį vasarą pabaigęs pedagogas, literatas, buvęs ilgametis mokyklos direktorius tiesiai iš ligoninės buvo išvežtas į gimtojo miestelio kapinaites. Be šarvojimo, atsisveikinimo, tarsi “bomžas”, neturintis nei šeimos, nei draugų. Kaimynų klausinėjama našlė paaiškino: sūnus sakė dabar visi taip daro, šarvoti nebemadinga. Žinia, vaikėjančiai senolei garsusis sūnus yra neginčijamas autoritetas. O man buvo šiurpu klausytis.

Ar tikrai tai naujų tradicijų apraiška? Suprantama, tradicijos kinta. Kažkada buvo neįsivaizduojama, kad Amžinybėn išeinantysis bus išlydėtas ne iš savo namų. Šiandien nieko nestebina iš atokiausių kaimų į rajono centrą atvežami mirusieji. Taip patogiau… Ir šarvojimo laikas trumpėja, ir pernakt niekas nebebudi…

Beje, prieš keletą metų teko dalyvauti “žaibiškose” laidotuvėse, kai velionis buvo pašarvotas keturias valandas. Užteko to laiko – kas tikrai norėjo, suspėjo ateiti atsisveikinti: ir bendradarbiai, ir kaimynai, ir, žinoma, giminės. Bet kad gerbiamas žmogus, nugyvenęs gražų amželį, nenusipelnė atsisveikinimo ir tradicinio palydėjimo į amžinojo poilsio vietą tiesiog galvoje netelpa. Jei tokios naujos laidotuvių tradicijos, tai aš atsisakau jas suprasti ir priimti. Kiekvienas nusipelno deramo atsisveikinimo! Skaityti daugiau »

Naktinis darbas

Varnalėšų seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Telesforas Budulis ant seniūno stalo tekštelėjo kaukolių pritepliotą lapelį.

- Ką, jau grasina? – nudžiugo Kastytis. – Manau, reikia kviesti policiją. Ne už kalnų rinkimai, taigi “pasireklamuosiu”.

Budulis nutaisė rūgščią miną:

- Kas čia tau grasins? Čia – kvietimas į renginį.

- Kvietimas? – nusivylė seniūnas, tačiau susidomėjęs išlankstė ir užsikirsdamas perskaitė: “Nak-ti y lap-kricio 1 d. Warnaleshose rengiam Halloween Party. Ateik su maske i Antano kaima sodyba ir mes tavi ileisym nemokamay. OK? Renginio seiminykas – Varnalėshu liberaley nusiteikes jaunymaz.”

Budulis mirktelėjo:

- Tai eisi?

- Kad nežinau, – atvirai prisipažino Kastytis. – Ne prie širdies man tie “helovynai”…

- Prie širdies ar ne – bet reikia eiti, – kategoriškai nutraukė Budulis. – Patikėk manimi, juk aš esu patarėjas jaunimo reikalais. Prieš rinkimus kiekvieno jaunuolio balsas bus aukso vertės.

- Nevaikšto jie į rinkimus, – numojo ranka seniūnas.

- Vaikšto ar ne – kitas reikalas, – pyktelėjo Budulis. – Tie, kas tikrai ateis, už tave nebalsuos. Tad griebkis šiaudo. Skaityti daugiau »

Liukonyse pusgalviai suniokojo autopaviljoną

Spalio 25-27 dienos

Per tris dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti trys asmenys. Pirmadienį širvintiškis E.V., gim. 1959 metais, neblaivus gulėjo prie Upelio gatvės 8-ojo namo, o R.D., gim. 1990 metais, neblaivus šlitinėjo prie Bartkuškio kaimo parduotuvės. Trečiadienį pareigūnai atsivežė miesto gyventoją S.S. – jis neblaivus šlitinėjo Upelio gatvės 16-ojo namo koridoriuje.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 16 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tarp jų – 2 neblaivius vairuotojus: spalio 25-ąją Širvintų mieste, Žolyno gatvėje, automobilį “Opel Vectra” neblaivus vairavo širvintiškis V.T., gim. 1957 metais, o trečiadienį Upelio gatvėje automobilį “Mazda 323″ – neblaivus Širvintų kaimo gyventojas A.S., gim. 1983 metais. Skaityti daugiau »

Baseiną išsaugoti būtina

Plaukimas - ne tik sportas, bet ir gydomoji procedūra. Tad baseinas daugumai jaunųjų širvintiškių tikras išsigelbėjimas stuburo problemoms gydytis.

Plaukimas - ne tik sportas, bet ir gydomoji procedūra. Tad baseinas daugumai jaunųjų širvintiškių tikras išsigelbėjimas stuburo problemoms gydytis.

Skaitytojo nuomonė

“Širvintų krašte” perskaitęs apie sunkią Širvintų laisvalaikio centro ekonominę padėtį ir Savivaldybės požiūrį į šią įstaigą negaliu būti abejingas. Kaip širvintiškis, kaip trijų vaikų tėvas, pagaliau – kaip pilietiškas žmogus. Ar dar kam nors gali kilti klausimas, kad Širvintoms nereikalingas baseinas? Na, nebent žmogui, kuris pats ar jo vaikai niekada nėra turėję jokių sveikatos problemų.

Pastaruoju metu, kiek žinau, vis daugėja vaikų, kuriems diagnozuojamas stuburo iškrypimas. Neaplenkė ši diagnozė ir mano berniukų. Dėl stuburo iškrypimo jie jautė nugaros maudimą, manau, kad prasta savijauta veikė ir mokymosi kokybę – juk jaučiant skausmą sunku sukoncentruoti mintis, susikaupti. Ir su Kęstučiu, ir su Laurynu mynėme ortopedų slenksčius Ukmergėje, Vilniuje, pirkome specialius įtvarus, kurie nebuvo itin patogūs dėvėti. Reikiamo ir laukiamo rezultato kaip nebuvo, taip nebuvo. Medikai paskyrė masažus ir baseiną. Nepatikėsite – baseino naudą pastebėjome netrukus. Tiesa, vaikai iš pradžių į baseiną gal kai kada ir nenorom eidavo: juk ten nepaišdykausi, šiaip sau nepasipliuškensi – Vytauto Apavičiaus užsiėmimuose drausmė, speciali programa. Bet ilgainiui ir patys vaikai pajuto tų užsiėmimų naudą, suprato, kad tai reikalinga jų sveikatos labui, kad dėl to gerėja jų gyvenimo kokybė. Sako, nustojo mausti nugarą, o ir laikysena pasikeitė. Skaityti daugiau »

E.sistema: “už varčios – ir vėl iš pradžios”?

Mintys ne tik sau

Nacionalinio e.sveikatos projekto I etapo kūrimas ir diegimas Lietuvoje pradėtas 2005 m. rugsėjį. Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centras buvo vienas iš šio projekto bandomųjų triušių. Pristatant pilotinį projektą Širvintų medikams e.sveikatos sistema buvo piešiama ryškiomis rožinėmis spalvomis: esą bus galima registruoti pacientą, peržiūrėti kitų gydytojų pateiktą informaciją, rašyti elektronines pacientų sveikatos istorijas, rašyti siuntimus specialistų konsultacijoms ir tyrimams, palaikyti ryšį su kitomis šalies gydymo įstaigomis ir t.t. Įvairiuose 2006-2007 metų dokumentuose Sveikatos apsaugos ministerija deklaravo, kad laikosi elektroninės sveikatos 2005-2010 metų strategijos. Tačiau kaip vėliau nustatė auditoriai, iki 2007-ųjų spalio jokios patvirtintos strategijos nebuvo…

Jau tada Širvintų rajono PSPC vyriausioji gydytoja Nijolė Dimšienė pripažino, kad bandomųjų triušių kailyje atsidūrusiems medikams dirbti nėra lengva. Gydytojai gydymo eigą bandė fiksuoti ir naujoje elektroninėje sistemoje, ir pildydami įprastas popierines ligos istorijas. Žinoma, buvo sugaištama daug laiko. O kai už kabineto durų eilės pacientų – atvirais pasakius, “žaisti” nebuvo laiko. Juo labiau, kad ir kompiuterinio raštingumo įgūdžių trūko. Jau pirmosiomis dienomis padirbėję su naująja sistema gydytojai pareiškė, kad ją būtina tobulinti. Vėliau Širvintose apsilankę auditoriai konstatavo, kad net esą negalima nustatyti, ar e.sveikatos sistema taupo gydytojų bei pacientų laiką ir kokios naudos jiems teikia, nes daugybė įvairių nesklandumų, darbo dubliavimo ir t.t. Skaityti daugiau »

Mokesčiai ne savininkui ir negyvenančiam bute žmogui

konteinerisgTemą pasiūlė skaitytojai

Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi kernaviškis Stasys Zabarauskas. Žmogus papasakojo ir dokumentais pagrindė įdomų faktą. Esą jo sūnus Rolandas nuo 2008 metų spalio 17 dienos gyvena ne kartu su žmona Širvintose, bet pas tėvą Kernavėje, žmogus rodė ir jo gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą. Bute Vilniaus gatvėje Širvintose esą priregistuota jo žmona Edita ir dukra Juta (mūsų žiniomis, jos šiame bute taip pat negyvena, o glaudžiasi pas močiutę Sodų gatvėje). Edita Zabarauskienė yra šio buto savininkė. Nepaisant to, Rolandas Zabarauskas visiškai neseniai gavo UAB “Ecoservise” sąskaitą, pagal kurią jis esą privalo sumokėti daugiau kaip 170 litų už buitinių atliekų išvežimą į sąvartyną.

- Sūnus – bedarbis, tokia pinigų suma jam labai didelė – sakė Stasys Zabarauskas. -  Pagaliau už ką turi mokėti, jei ten negyvena ir nešiukšlina. Butas įregistruotas taip pat ne jo, bet žmonos vardu. Įdomiausia, kad nusibodo vaikščioti į “Ecoservise” raštinę Širvintose. Einu gal dešimtą kartą, kaip sekmadieniais į bažnyčią. Ir nieko negaliu padaryti, visada tik pasityčioja, buvęs padalinio vadovas, kalbėdamas su klientu, net nesiteikdavo rankų iš kišenių ištraukti. Parašėme prašymą raštiškai ir gavome atsakymą, kad viskas yra teisėta, nes esą Savivaldybė yra nustačiusi tokią tvarką, kad tie, kurie lig šiol nesudarė sutarčių, turį mokėti pagal gyvenamosios vietos deklaravimą. Atsakymas nepasirašytas, be antspaudo. Aš jiems rodau, kad sūnus Rolandas gyvena Kernavėje ir už atliekų išvežimą moka ten, o jie net neklauso. Aš jų klausiu, kodėl apie skolas pranešė tik dabar, po dvejų metų? Tyli. Skaityti daugiau »

Kernaviškis Česlovas Marcinauskas savo Žygą pagirdė Juodojoje jūroje

Žygio dalyvis prie Juodosios jūros kernaviškis Česlovas Marcinauskas su savo kumele Žyga.

Žygio dalyvis prie Juodosios jūros kernaviškis Česlovas Marcinauskas su savo kumele Žyga.

Rugsėjo 8 dieną, kai buvo numatytas Vytauto Didžiojo karūnavimas, dešimt raitelių ir penkiolika užsispyrusių žemaitukų leidosi į keturiasdešimties dienų kelionę Vytauto Didžiojo keliais per Lietuvą ir Baltarusiją į Ukrainą, iki Juodosios jūros. Raiteliai ir jų žirgai atliko tokį pat žygį, apie kokį mūsų protėviai pasakojo mūsų seneliams, seneliai – tėvams, tėvai – mums. Jie pasakojo, kaip Vytautas Didysis girdė žirgus Juodojoje jūroje. Vienas iš žygio tikslų ir buvo paneigti istorinį mitą, kad Vytautas Juodojoje jūroje šiuos žirgus pagirdė. Atseit tai neįmanoma, nes jūros vanduo sūrus ir netinkamas gerti. Išėjo atvirkščiai – raiteliai patvirtino šią legendą. Televizijos ekranuose matėme, kaip paskutinę dieną pasiekę savo tikslą, vis dėlto, žemaitukai geria jūros vandenį.

Tarp tų dešimties žygio dalyvių buvo ir mūsų kraštietis kernaviškis Česlovas Marcinauskas su savo kumele Žyga. Penktadienį Kernavės kultūros namuose visi susirinkusieji galėjo pasiklausyti įdomaus pasakojimo iš paties istorinio žygio dalyvio lūpų. Į susitikimą Česlovas atjojo su ištikima drauge – nediduke ir judria kumele Žyga. Žmonės stebėjosi, kaip su tokiu nedideliu arkliuku įmanoma nujoti net 2000 kilometrų. Pasak Česlovo, žemaitukai yra tobula veislė: jais galima joti į bet kurią vietą, kur karšta ar šalta, jie puikiai įveikia pelkes, nes moka išsilaikyti ant kupstų  ir ėda labai nedaug, yra neišrankūs. Visiems tapo aišku, kad be karo žirgų – žemaitukų, nebūtų ir LDK. Skaityti daugiau »

“Žalgirio” stadione – pagyrimo žodžiai kovingiems širvintiškiams

"Širvintos" trenerį Rimantą Stepaitį apdovanoja Seimo narys Jonas Pinskus.

"Širvintos" trenerį Rimantą Stepaitį apdovanoja Seimo narys Jonas Pinskus.

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus “Žalgirio” stadione įvyko 2010 metų Vilniaus futbolo taurės finalinės rungtynės, kurias žaidė sostinės “Gariūnų” ir Širvintų “Širvintos” komandos.

Psichologinę persvarą prieš finalą turėjo “Gariūnai”, mažiau nei prieš savaitę, spalio 16-ąją, rezultatu 4:2 įveikę širvintiškius Vilniaus apskrities futbolo federacijos pirmenybių rungtynėse. “Širvinta” tikėjosi atsistiesti Vilniaus taurės finale, nes tai buvo vienintelė galimybė laimėti kokias nors varžybas šiais metais. Vilniaus apskrities pirmenybėse širvintiškiai tėra aštunti ir, geriausiu atveju, pakils dar viena pozicija aukštyn.

Kita vertus, komandos veteranai dar nepamiršo prieš keliolika metų šiame stadione vykusio finalo, kai būtent jie iškovojo Vilniaus taurę. Vadinasi, viskas įmanoma.

Tai suprasdami, širvintiškiai į finalą vyko lyg į svarbiausias amžiaus rungtynes: vykti kartu pakviesti komandos gerbėjai, į rungtynes susirinko visi šiuo metu pajėgiausi komandos žaidėjai, o į vartus stojo pagrindinis “Širvintos” vartininkas Tomas Janovskis. Nors visi suprato, kad vienas vartininkas rungtynių “neištemps”, patikima gynyba visada leidžia geriau atsiskleisti puolėjams. Skaityti daugiau »

“Pakapių brudai” patykojo naujų aukų

 Patirtą žalą draudikai įvertino beveik pusantro tūkstančio litų.

Patirtą žalą draudikai įvertino beveik pusantro tūkstančio litų.

Spalio 21-24 dienos

Per keturias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti 3 asmenys: širvintiškis S.S., gim. 1970 metais, ketvirtadienį neblaivus šlitinėjo Jaunimo gatvėje, rajono gyventojas R.J. šeštadienį neblaivus šlitinėjo Kiaukliuose, o rajono gyventojas V.S. sekmadienį Barskūnuose neblaivus vairavo automobilį.

Be minėto vairuotojo, per šias dienas buvo išaiškinti dar du potencialūs valstybės biudžeto investuotojai. Spalio 21-ąją, apie 16 val., 2-ajame kelio Gelvonėliai-Pypliai kilometre Gelvonų seniūnijos gyventojas K.M. neblaivus vairavo automobilį “Audi 80″, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir kelio ženklas.

Labiau pasisekė rajono gyventojai I.K. Ji šeštadienį “tik” neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės Viesų kaime vairavo automobilį.

Penktadienį rajone įvyko du eismo įvykiai, abu – toje pat vietoje. Policija praneša, kad 38-ajame kelio Vilnius-Panevėžys kilometre Kauno rajono gyventojas D.N. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Ten pat automobilio nesuvaldęs vilnietis A.K. atsitrenkė į kelio atitvarus. Šio eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir atitvarai. Skaityti daugiau »

Skauda širdį dėl Širvintų

j.pinskusgSeimo nario nuomonė

Lietuvos Respublikos Seime svarstomas kitų metų biudžetas. Tebesitęsia sunkmetis. Pinigų visiems trūksta. Posėdžiai užtrunka iki vėlyvo vakaro. Opozicijoje esančių partijų atstovai įrodinėja valdantiesiems, kad daug kur reikia elgtis visiškai kitaip, tačiau jie dažniausiai nebūna išgirsti.

“Širvintų kraštas” paprašė Seimo narį, Darbo partijos pirmininko pavaduotoją Joną Pinskų, atsakyti į keletą aktualių klausimų.

- Gerb. Seimo nary, kokią nuomonę susidarėte apie Vyriausybės pateiktą svarstyti kitų metų šalies biudžeto projektą?

- Šiuo metu Seime sprendžiami patys svarbiausi valstybės gyvavimo klausimai. Kaip surinkti kuo daugiau lėšų ir kaip protingiausiai surinktus pinigus išleisti? Padarytos klaidos atsilieptų ilgam, todėl privalome dirbti labai atsakingai, deja, valdančioji dauguma dažniausiai ignoruoja konstruktyvius siūlymus, kurių daugiausia yra pateikusi Darbo partija.

Kitąmet planuojama į biudžetą surinkti 17 milijardų 15 milijonų 725 tūkstančius litų. Iš Europos Sąjungos turėtume gauti 6 milijardus 921 milijoną 165 tūkstančius litų. Taigi, Lietuvos biudžeto lėšos sudarytų beveik 24 milijardus litų. Palyginti su 2010-ųjų metų šalies biudžetu (21 milijardas litų), biudžete turėtų būti 3 milijardais litų daugiau. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar aukojate bažnyčiai?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
SveikinimaiFilmaiMuzika
AutomobiliaiSapnaivardai
PavardesVietovardziaiTrinkeliu klojimas
  • Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas
  • Top100 counter
  
Statistika
Dabar svetainėje: 8 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.