Balsas tyruose

Pasirodo, Savivaldybėje kasmet vyksta valstybės tarnautojų vertinimas. Žinoma, įdomu būtų žinoti ir geriausius, ir blogiausius. Bet įdomiausia (ir, ko gero, svarbiausia) išsiaiškinti vertinimo kriterijus: ar ten yra punktas apie požiūrį į žmogų, jo problemas ir jų sprendimo būdus. Ar “valdiškas” požiūris į darbą “neužmuša” supratimo, atjautos, neformalaus pareigų vykdymo?

Ne paslaptis, dauguma esame išvarginti gyvenimo sunkumų, nestabilios padėties, netikrumo. Gal kartais ir pernelyg jautriai reaguojame į abejingumą, pagarbą, nenorą suprasti ir padėti, bet, sutikit, prie to priprasti neįmanoma. Jau seniai nebeturiu iliuzijų dėl valdininkijos “tarnavimo” liaudžiai. Gal antrais ar trečiais Nepriklausomybės metais giminaitė, dirbusi, beje, socialinėje sferoje, pasakojo: “Mums per seminarą pasakė: “Jūs neprivalote informuoti žmonių apie įstatymų pakeitimus, priklausančias lengvatas ar išmokas. Žmonės turi kreiptis patys, o jei nesikreipia, vadinasi, jiems to nereikia.” Štai taip: trumpai ir aiškiai. Pražiopsojai – pats kaltas. Suprantama, pats turi rūpintis, bet ar sunku priminti, padėti, net jei tai neįeina į tiesiogines pareigas.
Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Seniūno Kastyčio kabinete ilgam įsivyravo tyla. Pagaliau ją nutraukė seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Budulis:

- Norite pasakyti, kad nuo šiol mums už darbą galėsite mokėti mažiau?

Seniūnas linktelėjo:

- Būtent tai ir bandžiau paaiškinti. Taupydama biudžeto lėšas Vyriausybė leido dirbti mažiau ir už tai mažiau mokėti. Taigi norite to, ar ne – nuo šiol gausite dar daugiau ilgųjų savaitgalių.

- Būsime kaip tas Karalius iš Seimo, kuris keliavo po Rytų šalis? Mažiau dirbo, bet užtat turėjo visą “karališkąjį mėnesį”?

Seniūnas šyptelėjo:

- Galima būtų pasakyti ir taip. Galbūt Vyriausybė nutarė pažiūrėjusi į Karalių, galbūt – ne, bet faktas kaip blynas: mažiau dirbsite, mažiau uždirbsite, bet užtat ir jūs turėsite daugiau “karališkųjų savaitgalių”.

Seniūnijos darbuotojai suraukė nosis. Mintis, kad jiems bus taikomas “karališkasis” modelis, nė vieno varnalėšiškio nenudžiugino. Plonėjančios piniginės ir augančios kainos bei paslaugų įkainiai baugino ir seniūnijos valytoją, ir paprastą kabinetinę “žiurkę”. Skaityti daugiau »

Vasario 11 – 17 dienos

Per savaitę išblaivėti į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo atvežti keturi asmenys – vienas jų neblaivus triukšmavo namuose, o trys – šlitinėjo viešosiose vietose, pvz., – Širvintose surengtoje Užgavėnių šventėje.

Beje, vasario 14-ąją policija surašė administracinės teisės pažeidimų protokolus 1988 metais gimusiam širvintiškiui S.N. ir trejais metais jaunesniam miesto gyventojui V.L., kurie viešoje vietoje, Kalnalaukio g. 7 namo koridoriuje, gėrė alų.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 24 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, tarp jų – tris neblaivius vairuotojus. Vasario 16-ąją Širvintose, P. Cvirkos gatvėje, automobilį neblaivus vairavo 1953 metais gimęs rajono gyventojas M.G., o vasario 18-ąją Vilniaus gatvėje – 1990 metais gimęs širvintiškis D.Š. Dar vienas atvejis vasario 15-ąją užregistruotas Gelvonuose: 1956 metais gimęs neblaivus širvintiškis J.A., atbuline eiga išvažiuodamas iš kiemo, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio T.J. vairuojamo automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Skaityti daugiau »

7 klasės mokiniai su Živile Pinskuviene ir auklėtoju Sigitu Miknevičiumi.

Šiek tiek atšilus orams ir nurimus pūgoms vasario 3 dieną mes, visi Gelvonų vidurinės mokyklos septintokai su auklėtoju, važiavome į APOLLO boulingo klubą. Šią linksmą pramogą mes laimėjome nugalėję laikraščio “Širvintų kraštas” konkurse “Linksmiausia Širvintų krašto klasė“.

Iš mokyklos išsivežtą gerą nuotaiką dar sustiprino UAB “Danielita”, leidžiančios laikraštį “Širvintų kraštas”, direktorė Lina Duliūnaitė, pasitikusi mus Širvintose. Ji palinkėjo mums gero kelio ir linksmai, nerūpestingai praleisti laiką. Vilniuje mūsų jau laukė ponia Živilė Pinskuvienė. Ji buvo su mumis visą tą linksmą laiką.

Netrukus linksmybės prasidėjo. Tiesą pasakius, šį žaidimą daugelis žaidėme pirmą kartą. Čia labai padėjo ponios Živilės patirtis. Ji kaip tikra šio žaidimo profesionalė visiems aiškino taisykles, įvedė mūsų vardus į kompiuterius, rodė judesius ir stebėjo mus žaidžiančius prie trijų takelių. Turbūt lengviau pačiam žaisti, nei aiškinti žaidimo paslaptis. Skaityti daugiau »

Širvintiškiai pasirašinėja noriai. Bet ar parašai pasieks tikslą?

Situacija

Nesibaigia aistros dėl šalies ligoninių restruktūrizavimo, kurio metu jos bus suskirstytos į tris lygmenis: respublikos, regiono ir rajono. Sveikatos priežiūros paslaugos restruktūrizuojamos vadovaujantis pagrindiniais kriterijais: atliekamų didžiųjų operacijų skaičiumi (regioninėms ligoninėms ne mažiau kaip 1100 per metus), gimdymų skaičiumi (regioninėms ligoninėms ne mažiau kaip 300 per metus) bei geografiniu atstumu iki artimiausios ligoninės (turi būti ne daugiau nei 50 km). Reorganizuojamų ligoninių sąraše Širvintų ligoninė pateko tarp rajoninio lygio gydymo įstaigų. Tačiau žemiausio lygio ligoninių sąrašas sparčiai trumpėja…

Vasario 8 dienos žurnale “Veidas” rašoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija vėl koreguoja reorganizuojamų ligoninių sąrašą, nes iš dvylikos rajoninėmis turėjusių tapti ligoninių sąrašo reiks išbraukti Kretingos ir Vilkaviškio rajonų ligonines, kuriose pernai gimdymų skaičius viršijo reikalaujama kvotą – 300. Taip pat iš rajoninių į regioninių ligoninių lygmenį turėtų būti perkelta ir Švenčionių rajono ligoninė, nes paiškėjo, kad uždarius šios įstaigos chirurgijos ir akušerijos skyrius žmonės iš kai kurių pasienio vietovių iki artimiausios ligoninės turėtų važiuoti daugiau nei 100 km. Skaityti daugiau »

Mūsų gyvenimo grimasos

Šiuo ekonominiu sunkmečiu, be to, kai dar tik svarstomas Savivaldybės 2010 metų biudžetas, o rajono vadovai nuolat dejuoja dėl pinigų stygiaus, meras Kęstutis Pakalnis išvažiuoja komandiruotėn į Rygą ir Amsterdamą.

Savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė patikslina: “2010 m. vasario 10-11 dienomis rajono Savivaldybės meras Kęstutis Pakalnis yra komandiruotėje Rygoje ir Amsterdame pasisemti patirties turizmo infrastruktūros plėtros klausimais, susipažinti su dviračių takų įrengimu ir pritaikymu Širvintų rajono turizmo plėtrai. Komandiruotės tikslas – rajono turizmo plėtros koncepcijos ir Tarybos sprendimo šiuo reikalu parengimas.”

Jokių klausimų tikriausiai nekiltų, jeigu į šią komandiruotę būtų išvykęs mero pavaduotojas Valdas Radionovas, nes jam rugsėjo 29 dienos tarybos posėdyje buvo patvirtintos veiklos sritys, susijusios su verslo turizmu (Savivaldybės socialinė, ekonominė, kaimo plėtra; viešųjų paslaugų teikimas; bendradarbiavimas su užsienio šalimis; smulkiojo ir vidutinio verslo, turizmo plėtra). Skaityti daugiau »

Grupė seminaro dalyvių prie Vilniaus gatvės 45-ojo namo gilinasi į balkonų renovavimo detales. Priekyje širvintiškė renovacijos projektų koordinatorė Vlasta Maslinskienė.

Dienos tema

Lietuvoje yra per 34 tūkstančius sovietmečiu statytų daugiabučių namų. Juose gyvenantys gyventojai kenčia dėl vamzdynų avarijų, prastos sienų garso izoliacijos, mažos šiluminės varžos, didelių mokesčių už šildymą ir pan. Nuspręsta iki 2020-ųjų metų kasmet renovuoti po 2100 daugiabučių ir taip per dešimtmetį sutvarkyti apie 70 procentų namų. Kol kas Lietuvoje renovuoti tik 306 daugiabučiai namai, bet nėra nė vieno fakto, kad po renovacijos žmonių gyvenimo sąlygos būtų pablogėjusios, kad gyventojai kuo nors skųstųsi.

Vokietijoje veikia geriausius Berlyno statybos specialistus subūrusi nevyriausybinė organizacija “Būsto iniciatyva Rytų Europai” (IWO). Organizacija ir jos vadovas Knut’as Holler’is vykdo su nekilnojamuoju turtu susijusius projektus Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Lietuvoje… Šiuo metu Lietuvoje vykdomas projektas KOPREA. Projekto tikslas – rengti gyvenamųjų namų renovacijos specialistus – koordinatorius bei kelti jų kvalifikaciją. Projektą iš dalies finansuoja Vokietijos aplinkos apsaugos fondas. Mokymai sudaryti iš keturių modulių (Vokietijos bei Rytų Europos šalių patirtis daugiabučių namų renovacijos procese. Teorija ir praktika) ir gautų žinių praktinio pritaikymo Lietuvoje. KOPREA projekto trukmė – 14 mėnesių. Dalyviams rengiami seminarai, mokymai energijos taupymo, daugiabučių namų renovavimo klausimais. Skaityti daugiau »

Post scriptum

Istorija lyg smėlis, byrantis pro pirštus. Bet turi būti nors keli nepajudinami jos atminties akmenys.

Prieš keliolika metų buvo išžudyti Draučių kaimo žmonės. Vien tik už tai, kad jie lietuviai? Tai buvo Vasario 16-osios išvakarės. Minėjime televizijos kameros rodė nesutrikusius akmeninius V. Landsbergio, V. Adamkevičiaus veidus. Sumaištis buvo tik, deja, Lenkijos prezidento A. Kvasnievskio veide…

Draučiai, Dubingiai, Rainiai ar Pirčiupiai – ta pati tragedija, tik politinę “madą” diktavo kiti.

Yra knyga. 663 psl., išleista 1992 m. “Vilniaus golgota”. Tai 1930 m.M. Biržiškos fotografuotinis leidinys. “Okupuotos Lietuvos lietuvių darbo ir kančių dienoraštis lenkų okupuotame krašte”. Liūdnoje Lietuvoje, arba Vilnijoje, kaip dabar vadinama.

Vasario 16-ąją bus kalbama apie Nepriklausomybę. Nuo ko? Istorija tapo selekcine ir anonimiška? Ištrauka iš minėtos knygos: “1927 m. VIII. 15. Širvintuose (Nepriklausomoje Lietuvoje, Ukmergės apskr.) atidengtas paminklas 1920 m. žuvusiems prieš lenkus Lietuvos kariams. Pamaldas laikė Vilniaus tremtinys, Kaišiadorių vyskupas J. Kukta. Prezidentas A. Smetona prakalboje pažymėjo žuvusius Širvintų mūšiuose karius palikus praskintą kelią į Vilnių ir lyg senovės graikus pastojus priešams kelią į jų gimtąją šalį.” Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Gavau pylos nuo bibliotekininkių: pasirodo, jos nemokamų atostogų turėjo ne po dvi savaites, o po mėnesį. Kai rugsėjį, kilus nepasitenkinimui, biblioteką laikinai uždaryti buvo  atsisakyta, valdžios planų tai nepakeitė, moterys atostogavo paeiliui, nenutraukdamos įstaigos darbo. Nuoširdžiai atsiprašau už dezinformaciją.

Piktintis turėtų ir Savivaldybė: netiesa, kad pensininkai neatleidžiami. Paskutines dienas darbe skaičiuoja… turbūt atspėjote, – valytoja. Sako, net dvi valytojas atleidžia: pensininkę ir antraeilininkę. Aišku, jų darbą išdalins likusioms, tad visos valytojos pajus krizės “grimasas”. Atrodo, krizė ir atėjo tik tam, kad nuskriaustų valytojas, kiemsargius, kitus darbininkus. O štai Infrastrūktūros skyriuje, išėjus pensininkui, jo vieton, sako, ieškoma kito. Taupymas pagal Savivaldybę? Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Varnalėšų seniūnijoje kuris laikas tvyrojo nekokia nuotaika ir nelaimės nuojauta. Skirtingai nei “Titanikas”, kuris į savo žūtį plaukė smarkiai rūkstant kaminams ir skambant linksmai muzikai, gyvybę seniūnijoje išdavė tik atsargūs žingsniai ir nedrąsūs kuždesiai. Žinia, kad minkštas valdininkų kėdes turės palikti apie dešimt dykaduonių, kėlė nerimą net valdantiesiems. Visi suprato, kad ryt ar poryt šis laivas užplauks ant atleidimų iš darbo ledkalnio.

- Kada nors ir mes liksim be duonos, – dūsavo seniūno pavaduotojas Vladas, dar ankstesnėje kadencijoje dirbęs veltui, kad tik galėtų mėgautis daug kam įspūdį darančiomis pareigomis. Gyvenimas Europos Sąjungoje atvėrė akis ir jam – vaizdavimas dirbantį taip pat turi būti atlygintas.

- Vladas iš dalies teisus, – sutiko administratoriaus pavaduotojas Purvinskas. – Kai seniūnijoje sumažės darbuotojų, tada ateis eilė ir mums. Sakys, kam reikia tiek generolų, kai frontą laiko pustrečio kareivio? Skaityti daugiau »