Viena tik virvė!

Post scriptum

Visai ne tam. Ne pasikart. Nors jeigu kilo toks suicidinis troškimas – galiu duoti muilo. Kvepiančio. Virvei ištrinti. Mažiau kančios. Aš juk – humanistė. Bičiulė šnypščia iš pykčio – cinikė tu, ne humanistė. Na, cinikė. O ką? Gėjum, lesba būti vos ne garbė, o cinike – negalima? Kur parašyta? Žmogaus teises pradėsiu kaip rožančiaus karoliukus rankioti…

… Mes surišti viena virve. Kaip alpinistai. Šituose daugiabučių koriuose… Jeigu už 20 kv. m moki kaip individualaus stiklo-aliuminio 200 kv. m rūmų plotą… Bet tame rūme rūsio langai neišgrūsti, lauko durys uždarytos ir neišspardytos… O čia speigo metu (!) balkone stovi išsišiepęs narkoša ar alkašius – jam karšta! Sakau – kaldra uždenk radiatorius, neleisk laukan karščio… “O ką, ar aš nuo to mažiau mokėsiu?”,- vypso… Nusispjaunu ir einu į savo kambario narvą. Sužvėrėjusi. Rūkau papildomą cigaretę. Kontrabandinę. Žinau – brangu. Pavasarį kasiu lysvę ir sodinsiu “titūną”… Tas alkašius pavakary uždarys balkoną, nes grįžta iš darbo žmona… Jis išlaikomas. Taip keršija visiem – žmonai, visuomenei. Ką gali padaryti bendrija – bendruomenė – durnuomenė? Nieko. Neskatinsiu smurto – už tai baudžiama. O gal tą alkašių skatina tie, kas parduoda šilumą? – nustėrstu pati…

Ką pakeis kalbos apie renovaciją? Ji bus po 10, 15 ar 25 metų… Ką duos termovizorių patikra, per kur išeina šiluma? Problema galvose… Visada žiūrime į užsienį. Kaip ten? Ten rastų būdą, kaip susitvarkyti su minėtu alkašiumi. Ten, pamatę, kad neblaivus sėda prie vairo, – moment praneša policijai. Arba tegu tik pabando kas ne taip surūšiuoti šiukšles? Ten stebimas kiekvienas žingsnis. Ten yra turtuolių, vargšų kvartalai. Ten griežta visuomenės diferencijacija. Per šituos 20 metų mūsų smegenyse išmušti visi pamatai. Į visų ausis rėkė: “Jūs buvot priespaudoj, dabar mėgaukitės neribojama laisve…” Paleido “durnių” polką “rob co chceš”… Demokratijos rėmai yra tokie ankšti, kad net per klubus spaudžia… Rimta, konsoliduota bendrija ar bendruomenė – NET ir TIK namo, yra, manau, nenaudinga ar net pavojinga dabartinės situacijos modeliuotojams… Tos bendrijos, na, teoriškai – idealios, vadovams tuoj ieškotų kompromatų… Susigalvos mat – tvarkysis daugiabučiame, dar visose Širvintose tvarką norės įvesti!.. Beforme, beprote, neorganizuota mase manipuliuoti lengviau…

Ką pakeis mano mintys? Nežinau. Tik vienos kartos gyvenime šitokios permainos – be tamsių naktų – plieskiant šviesoms apskritą parą, žiemą – vasarą reikalaujant šilumos ar karščio… Užeis pūgos, visi rėks, kad niekas sniego nenukasa. Išsigimė žiemkentėliai… Nebus grūdų… Girdėjau frazę: “Griaznyj, golodnyj, cholodnyj – nebolejet”. Gal ir taip – nustokit rytą vakarą pliuškentis voniose, dušuose – mažiau sirgsit…

Pabaigoj perfrazuosiu poetę: “Trobelytė menka ir ugnelė skaidri – atiduotum kažką – daugiabučiam dvisti…”

-ana kunda-