Apie mokinio krepšelį ir „nemokamą“ mokslą

Alfredas Astikas

Alfredas Astikas

Dėl švietimo ir mokslo prasmės bei reikalingumo nesiginčija niekas. Tik išsilavinęs, visapusiškai išprusęs žmogus gali tapti progresyvios, demokratinės, kultūringos, pažangiai mąstančios visuomenės dalimi. Beraščiai ar mažaraščiai nei tautos, nei valstybės vystymosi ir tobulėjimo niekada neužtikrino ir niekada neužtikrins. Švietimui skiriamos lėšos – tai investicija į šalies ateitį, jos žmogiškąjį kapitalą. Tą suvokia visi, išskyrus Širvintų rajono valdžią.

Rajonų švietimo įstaigos, kurių didžiosios daugumos steigėjas yra savivaldybė, yra išlaikomos valstybės lėšomis. Savivaldybes pinigai pasiekia per vadinamąją specialią valstybės skiriamą dotaciją. Kadangi ši dotacija yra tikslinė, lėšos pagal įstatymą privalo būti panaudojamos išskirtinai švietimui – t. y. mokymo reikmėms tenkinti. Nei pirkti naujų automobilių, nei dengti valdininkų abejotinų komandiruočių abejotinų išlaidų, nei remontuoti savivaldybės kabinetų ar tvarkytis savo kiemo savivaldybės už šiuos pinigus neturi teisės. Savivaldybės turi pareigą tikslinės valstybės dotacijos lėšas ekonomiškai, taupiai, efektyviai paskirstyti. Savivaldybės turi pareigą prižiūrėti, kaip šios lėšos yra naudojamos. Savivaldybės turi pareigą atsiskaityti Švietimo ir mokslo ministerijai, o per ją – Vyriausybei, kur ir kiek valstybės litų išleista. Dar yra pareiga nepanaudotas lėšas sugrąžinti į valstybės biudžetą. Išvardytos pareigos galioja kitur. O kaip Širvintose? Čia kasmet gaunama tikslinė dotacija, mano manymu, nei ekonomiškai, nei taupiai, nei efektyviai neskirstoma. Tai lengva įrodyti – šiuo tikslu ir rašau.

Kad suvoktume, apie kokius pinigus kalbama, reikia pasitelkti skaičius. 2013 m. pagal funkcinę klasifikaciją, t. y. kokioms sritims paskirstytos biudžeto lėšos, Širvintų rajono savivaldybėje švietimui skirti pinigai sudaro 50 proc. visų asignavimų (palyginimui: socialinei apsaugai skirta 19 proc., viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 2 proc., būstui ir komunaliniam ūkiui – 1 proc.).

Švietimo įstaigų pagrindinė funkcija – mokyti mūsų vaikus. Arba, kaip apibrėžta švietimo įstatyme, juos visapusiškai šviesti, vykdyti „ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, bendrojo ugdymo programas“. Dar yra juodu ant balto parašyta, kad mokinių ugdymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose yra nemokamas. Štai pastarasis žodis, tas gražus žodis „nemokamas“, man ir kelia didžiausią susirūpinimą.

Pirmiausia klausimas – kas finansuoja tą „nemokamą“ ugdymą? Mes visi, kadangi pinigai mokykloms skiriami iš valstybės biudžeto. Tai yra – kartoju – tikslinė valstybės dotacija, kurią gauna ir mokykloms paskirsto savivaldybės. Taikomas lėšų skyrimo vienam mokiniui principas arba mokinio krepšelis: ugdymo lėšos, skirtos vienam sutartiniam mokiniui. Šios lėšos pagal įstatymą negali būti panaudojamos ar perskirtomos jokioms kitoms reikmėms – tik mokymo procesui organizuoti.

Mokinio krepšelį, kaip švietimo finansavimo būdą, dar 1962 metais sukūrė ir visuomenei pasiūlė žymus ekonomistas, Nobelio premijos už pasiekimus ekonomikos srityje laureatas amerikietis Miltonas Frydmanas (Milton Friedman). Tačiau M. Frydmano sukurtas švietimo finansavimo modelis iš esmės skiriasi nuo taikomo Lietuvoje. Pagal M. Frydmano modelį visų pirma yra įtvirtinama galimybė rinktis, kokioje mokykloje mokytis. Patys mokiniai ar jų tėvai gauna mokinio krepšelį (maksimalią metinę sumą vienam vaikui) ir patys sprendžia, kurioje konkrečioje mokykloje norima mokytis ir šį krepšelį išleisti. Vienodai finansuojant visas mokyklas, įskaitant ir privačias, atitinkamai padidėja ir mokyklų pasirinkimas. Konkuruodamos dėl mokinio krepšelių, mokyklos specializuojasi ir tampa įvairesnės. Be to, mokinio krepšeliu finansuojant tiek valstybines, tiek nevalstybines mokyklas, tam tikra prasme atkuriamas socialinis teisingumas. Tėvai, besirenkantys savo vaikams privačią mokyklą, neturi nukentėti finansiškai ir mokėti du kartus – pirmą kartą mokėdami mokesčius valstybei, iš kurios biudžeto finansuojamas bendrasis lavinimas, ir antrą kartą – mokant mokestį už mokslą privačioje mokykloje. Juk jei visi moka tuos pačius mokesčius, tai visi vienodomis sąlygomis tuos sumokėtus mokesčius turėtų ir panaudoti.

Taip yra demokratiniame pasaulyje, kuriame iš biudžetų nevagiama, jie negrobstomi, o lėšų panaudojimas griežtai kontroliuojamas. Tačiau sugrįžkime prie Lietuvos švietimo sistemos finansavimo peripetijų bei vingrybių ir konkrečiai – į Širvintas. Čia jokio pasirinkimo, kur mokytis, nėra, nes visų švietimo įstaigų steigėjas yra vienintelis, t. y. rajono savivaldybė. Ji susiskaičiuoja mokinius, ji ir paskirsto po savo mokyklas mokinio krepšelius. Taip yra nuo 2002 metų, kai mokyklų finansavimas Lietuvoje pradėtas vykdyti mokinio krepšelio principu.

Mokinio krepšelio dydį mūsų šalyje nustato Vyriausybė. Tam sukurta mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo metodika, kurioje – koeficientai, koeficientų dedamosios, tarifiniai atlygiai, kontaktinės valandos ir kitos sąvokos, paprastam tėvui ar mamai skambančios menkai suprantamai. Tad gal geriau neskaičiuokime patys, o imkime jau išgrynintus skaičius. Valstybės dotacija mokinio krepšeliui finansuoti kasmet sudaro beveik 2 mlrd. Lt, o mokinio krepšelis 2014 m. yra 3 tūkst. 348 Lt (38 litais didesnis nei 2013 m.).

Kadangi šie finansiniai metai yra nesibaigę, peržvelkime pernykštes ataskaitas, kaip, kur ir kam Širvintų rajone panaudoti švietimui skirti pinigai. Jų buvo skirta 11 mln. 116 tūkst. 200 Lt. Širvintų rajono švietimo įstaigos gyvena taip gerai, joms taip nieko netrūksta, jog į valstybės biudžetą metų pabaigoje sugrąžinta 0,7 tūkst. Lt. Širvintų rajono savivaldybei pasirodė, kad gavo per daug, Savivaldybėje už švietimo reikalus atsakingos personos nesumąstė, kur galima padėti tuos 700 litų – tai ir grąžino. Ir įstatymo „nesulaužė“, ir patys prieš save gražūs ir sąžiningi pasivaideno. Nors iš tiesų šie keli šimtai litų – tik lašas jūroje, lyginant su veikliosios Širvintų rajono savivaldybės per metus nepanaudotais, pavyzdžiui, 964 tūkst. 300 litų asignavimais, skirtais infrastruktūros ir verslo aplinkos tobulinimo programai. Arba Savivaldybės administracijos, dalyvavusios investicinių projektų vykdyme, nepanaudotais daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. Lt – kam tuos projektus vykdyti, jei galima nevykdyti, ir už tai niekas nebaudžia. Arba – kam dirbti, jei galima nedirbti, ir atlyginimą imti ramiai sau nedirbant?

Tačiau apsistokime ties švietimo reikalais. Tie, kas atsakingi už švietimo situaciją rajone, puikiai paskirstė, arba tiksliau – vienam tikslui paskyrė – kone visas mokinio krepšelio lėšas. Panašu, kad Širvintų valdžiai negalioja, jog mokinio krepšelio lėšas pagal turinį sudaro pinigai, skirti psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti, vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, mokinių pažintinei veiklai, informacinėms kompiuterinėms technologijoms diegti ir kitokiems ugdymo tikslams.

Negi Širvintose galima neskirstyti lėšų pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas, negi čia nereikia tikslingai planuoti, atsakingai skaičiuoti ar kitaip vargti? Čia, atrodo, galima paprasčiau – beveik visus pinigus išleisti mokyklų direktorių ir mokytojų atlyginimams. Pedagogų, mokyklų vadovų ir mokyklų bibliotekininkų darbo užmokesčiui Širvintų rajone atiduota 10 mln. 994 tūkst. 700 litų. Tai sudaro net 98,8 proc. visų mokinio krepšelio lėšų. Dėl to, kad švietimo įstaigos beveik visas mokinio krepšelio lėšas skiria darbo užmokesčiui ir „Sodrai“, audito ataskaitoje dėl Širvintų rajono savivaldybės 2013 m. biudžeto vykdymo Savivaldybės kontrolierė daro išvadą, jog „nukenčia ugdymo procesas“.

O kaip šis procesas gali nenukentėti, kai per metus vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti bendrai išleista vos 71 tūkst. 500 Lt, nors pagal mokinio krepšelio paskirstymo metodiką priklausytų išleisti daugiau nei 175 tūkst. Lt. Tarp kitko, norėčiau priminti, jog pagal dar 2011 m. patvirtintus Švietimo standartus sąvoka „mokymo priemonė“ – tai ne tik vadovėliai, bet ir mokymui reikalingi daiktai, medžiagos ir įranga, mokinio darbo vietai įrengti bei mokymo priemonėms laikyti reikalingi baldai ir kt.

Kiti su švietimu susiję skaičiai apskritai absurdiški – štai Čiobiškio pagrindinėje mokykloje informacinių komunikacinių technologijų įdiegta už 300 litų (kas nupirkta – naudotas monitorius?), o Bagaslaviškio pagrindinėje mokykloje už tą pačią sumą, 300 litų, patobulinta pedagogų – o gal net viso pedagogų kolektyvo – kvalifikacija. Kas ir kaip ten tobulinosi ir kiek ištobulėjo, kokias pažangiąsias technologijas įdiegė – dabar sunkiai pavyktų atsekti. Tačiau reikia ir privalu pasakyti tiesą apie realią padėtį rajono mokyklose ir kaip jose „nemokamai“ ugdomi mūsų vaikai.

Man, kaip rajono tarybos nariui, kaip piliečiui ir kaip tėvui, didžiausią ir, manau, labai pagrįstą susirūpinimą kelia tai, iš kur mokyklos gauna ugdymo procesui vykdyti reikalingų lėšų, kai beveik visas mokinio krepšelis išdalijamas mokytojų ir direktorių algoms. Tam, kaip tik labai naiviems neaišku, sukurtas paprastas, giliai įsišaknijęs, stabiliai veikiantis „kompensavimo“ mechanizmas.

Jis veikia labai paprastai – rinkliavos iš tėvų principu. Kartais ta rinkliava (nors norisi pavadinti griežčiau: duokle arba net reketu) yra tikslinė, tarkim, pratybų sąsiuviniams pirkti – nors kaip kitaip, jei ne mokymo priemone, kuri turi būti perkama iš mokinio krepšelio lėšų, juos pavadinti. Nieko nestebina metų metus egzistuojantys „klasės fondai“ – į juos periodiškai renkami pinigai, skirti higienos priemonėms, suolų apdangalams per piešimo pamokas, kopijavimo popieriui įsigyti, klibantiems suolams ar spintelėms paremontuoti. O ar kas nors iš tėvų prisimena, kada nemokamai buvo organizuota kokia nors ekskursija, išvyka, susitikimas, kurių finansavimas, kaip pažintinė veikla, taip pat numatyta mokinio krepšelyje? Pinigai vėl renkami arba naudojamasi jau surinktais į „klasės fondą“. Ir moka visi. Jei neturi – skolinasi, juk niekas nenori būti apkalbėtas kaip nesirūpinantis savo vaiku. Moka ir tyli, nes kitaip galima užsitraukti nemalonę – kitų tėvų, lengva ranka duodančių pinigus, arba klasės pedagogo, dažniausiai tuos pinigus surenkančio (kartais pinigus renka tėvų komiteto išrinktas asmuo).

Bet ar tikrai turi duoti? Jokios rinkliavos, jokie „klasės fondai“ nėra kaip nors įteisinti. Dar daugiau – tokia veikla yra ne tik neoficiali, bet ir nelegali. Nelegali, nes vykdomos grynųjų pinigų operacijos, o jokios apskaitos, jokių dokumentų, panašu, nėra. Situacija – kaip kokiame turguje. Tik mokyklose – sumokama tiek, kiek prašoma: čia ne vieta derėtis.

Ar asmenims, atsakingiems už rajono švietimą, situacija mokyklose atrodo normali? Ar ji jiems tokia „normali“ yra priimtina ir pateisinama? Viešai kreipiuosi į rajono vadovus ir viešai klausiu – ar jums apskritai yra žinoma situacija mokyklose? Nes kai klausiau tarybos posėdžio metu, vietoj atsakymo sulaukiau tik neaiškaus mykimo.

Gerbiami trys pagrindiniai rajono vadovai! Gerbiamas mere, gerbiamas veterinare – atleiskite, veterinarijos gydytojau, gerbiamas „konservatoriau“ Vincai Jasiukevičiau! Gerbiamas mero pavaduotojau, gerbiamas elektrike – atleiskite, energetikos inžinieriau, gerbiamas socialdemokrate Andriau Jozoni! Gerbiama administracijos direktore, kolūkių buhaltere – atleiskite, žemės ūkio įmonių ekonomiste, gerbiama valstiete liaudininke Elena Davidavičiene! Ar jūs turite tinkamą išsilavinimą, reikiamų kompetencijų, bent jau bendrą supratimą, kas ir kaip vyksta rajono švietimo sistemoje? Ar jūs suvokiate, kad beveiki visi iš valstybės švietimui skiriamų pinigų – daugiau nei 11 mln. litų mokinio krepšelio lėšų – panaudojami ne švietimui, ne mokymui, ne ugdymui, ne lavinimui, o algoms mokėti? Ar ramiai miegate, kai Savivaldybės kontrolierė pateikia išvadą, jog rajone dėl netinkamo švietimui skirtų lėšų panaudojimo kenčia ugdymo procesas? Ar jums bent kiek rūpi, kad dėl netinkamo gautų lėšų planavimo net keturiose rajono mokymo įstaigose susidarė dešimtimis tūkstančių litų skaičiuojamas kreditinis įsiskolinimas iš mokinio krepšelio lėšų? Ar jūs nors kartais susimąstote, kad rajone yra galimai pažeidinėjamas Vyriausybės nutarimas dėl mokinio krepšelio lėšų paskirstymo, nesilaikoma teisės aktų bei numatytų normatyvų? Ar jums bent kas nors, bent kartą, kad ir labai tyliai, užsiminė, nors pašnabždėjo į ausį, kad ugdymo procesui pinigai renkami ir iš mokinių tėvų, kad šie pinigai, ko gero, yra niekaip neapskaitomi, niekur nefiksuojami, paliekami juos surenkančių sąžinei, ir kad šios rinkliavos yra niekaip neįteisintos?

Patogiausia ir mažiausiai atsakomybės reikalauja sakyti, kad tai – niekuo nepagrįstas kaltinimas, nes jokių raštiškų įrodymų nėra. Dar labai populiaru sakyti, jog tai – šmeižtas ir provokacija. Galbūt pasirinksite šį variantą. Auditas jums pateikia rekomendaciją griežtai vadovautis mokinio krepšelio lėšų paskirstymo, perskirtymo, naudojimo ir pardavimo tvarkos aprašu – kitaip tariant, pagrūmoja pirštu. Jokios kitos sankcijos nėra taikomos – tik rekomendacinio pobūdžio išvada.

O jūs ir toliau tęsiate savo nuosekliai ir bet kaip (mano nuomone, nei ekonomiškai, nei tikslingai, nei racionaliai, nei taupiai, nei atsakingai) vykdomą švietimo politiką rajone. Nes kuo gi jūs rizikuojate? Prarasite postus, jei kas nors rimtai išnagrinės situaciją ir dokumentais įrodys, ką pridirbote? Eisite dirbti pagal mano jau suminėtas savo specialybes ir neprapulsite. Jus galimai pakeis tokie patys „išmanėliai“ – o didelė rizika, kad taip gali būti, nes aukšti postai vilioja daugumą – tuomet vėl vargas rajono mokiniams. Ir lygiai toks pat vargas mokinių tėvams – jie toliau uoliai mokės pinigus už nemokamą mokslą.

Alfredas Astikas

Širvintų rajono tarybos narys

Daugiau: buhalterinė apskaita

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

47 Atsakymai į “Apie mokinio krepšelį ir „nemokamą“ mokslą”

  1. yyyyyyy parašė:

    Kazkodel niekas nekalba apie bedarbyste ir jaunu zmoniu idarbinima. Kol valdiskose vietose valdzios virsunese sedes savi, tol nieko gero nebus.

  2. val val parašė:

    taip va tik p.Astikas ir kalba apie labai aktualius dalykus o kiti paslepia savo galvas kaip stručiai

  3. Antanas parašė:

    p Astikas – laimės pirmame rate….uuuuuRRRRRaaaaa.
    – Manau, kad bus daug balsuojančių už p Astiką

  4. val parašė:

    Astikas kalba apie labai aktualius dalykus.

  5. uz mamas parašė:

    Gerai, kad p Astikas isdrista kalbetis apie dideles problemas apie kurias visi kalba pasnibzdomis. Dabartiniai rajono vadovai svietima visai suniekino.

  6. šuva parašė:

    sutinku. šita valdžia iš peties pasistengė, kad Pinskuvienė laimėtų pirmam rate. Tikiu – jai atėjus į valdžią bus iškelta nemažai baudžiamų bylų.

  7. x/x parašė:

    Manau, kad bus daug balsuojančių už Pinskuvienę.

Comments are closed.

scroll to top