Tai vagis, ar ne?

Esu ilgametė mūsų rajono gyventoja. Taip, teisingai, jei ilgametė, tai esu jau tokio amžiaus, kad galiu sau leisti išsakyti nuomonę ir požiūrį į rajono gyvenimo subtilybes. Nesakau, kad į ją reikia reaguoti kažkaip ypatingai, tiesiog, paskutinių savaičių įvykiai apie tiesioginio valdymo įvedimą ir feisbuko platybėse pabyrėjusios nuomonės, komentarai sudėliojo šį mano pasisakymą spaudoje.

Pavartau visą rajono spaudą, tiek popierinę, tiek virtualią, kad vaizdas objektyvesnis būtų, kad matyčiau, kaip vienas ir tas pats dalykas iš skirtingų pusių atrodo. Gražus vaizdelis susidėlioja, toks kaip kaleidoskope.

Lašas, tapęs mano rašliavos pradžia, buvo komentaras po rajono politiko pasisakymu feisbuke, kur komentatorius drąsiai klausė, vagis ar ne tasai politikas. Atsakymo, žinoma, nebuvo jokio, pasirink, kas tau patinka. Ir iš tikrųjų, jei jau viešai klausiama tokio dalyko, vadinasi, neaišku daugeliui, o ir pačiam politikui turbūt nelabai aišku, tai teistas jisai ar ne. Vienoje vietoje skaitai, kad lyg ir teistas, nes kažką jaunystėje padarė. Bet čia kitur ir vėl skaitai, kad išteisintas, kad kažkokia pažyma yra pristatyta į VRK, tačiau toji niekur tos pažymos neįdėjo, nieko nepakeitė deklaracijoje ir liko tasai Tarybos narys su vagystės šleifu. Painu, klaidu, o ir sudėtinga sugaudyti visus galus, kaip ir kas. Sakytumei, protingas vyras, aktyvus ir pilietiškas, rimtos partijos narys, gal net ir skyriaus pirmininkas, o va taip kažkaip su tuo klaustuku ir gyvena. Vat ir televizijos žurnalistai tiesiai šviesiai klausė, per žinias rodė, o tasai tiesiai šviesiai neatsako, sakosi, kad nenori, kad nesakys, kad patys išsiaiškinkit. Na, žurnalistai nebūtų žurnalistais, iškniso, surado, paskelbė, kad kažkada buvo toks garbės nedarantis įvykis šio politiko gyvenime, kai paimamas svetimas daiktas be atsiklausimo. Tai vadinasi, darytina išvada, kad vagis. Tačiau iš jo neteko nieko girdėti, kad tai tiesa. O ar nebūtų geriau ir aiškiau tam pačiam žiūrovui, tam pačiam rinkėjui, jei politikas būtų pasakęs, na buvo taip, na su draugais sugalvojom pakvailioti, kažką paėmėm visai nepagalvoję, tiesiog iš kvailumo, jaunatviško nerūpestingumo, ko jaunystėje nepadarai, bet už tą klaidą jau esu atsakęs, ar kažkaip panašiai. Tūlas žiūrovas palinksėtų galva, na katram nepasitaiko suklysti gyvenime – istorija tuo ir užsibaigtų, o dabar – stovi prieš kameras kaip nekaltoji mergelė, žandukai rausta, gražios akytės mirksi, o burnelė sako: „Nesakysiu“.

Nerimta, ponai, labai nerimta. Juk jei jau norėjai tylėti dėl to, nekelti bangų, tai nereikėjo dalyvauti rinkimuose ir eiti į Tarybą. Juk eidamas supranti, kad po rinkimų tapsi viešas asmuo ir nepavyks nieko nuslėpti. Ne tiek man įdomu, kas ir kaip ten vyko jaunystėje su tuo politiku, o tik žmogaus požiūris, politiko elgsena, jo žaidimas su viešąja nuomone.

Kiek suprantu, mūsų merę tokie teisybės ieškotojai ir kovotojai su vėjo malūnais, koks visada pasirodydavo gerbiamas Tarybos narys su klaustuku, nervina ir juos paplaukiui neglosto. Kaip ir kas jau padaryta mieste – visi mato. Vienus, kurie galėjo daryt ir nedarė, tai, matyt, nervina, kitus, kurie norėjo daryti, bet rankos buvo surištos – dabar euforija apėmusi, trečius, kurie jautėsi nustumti ir neįvertinti, dabar palaima ir pilnatvė aplanko. Vienaip ar kitaip, miesto veidas keičiasi, atsinaujina ir tai nėra blogai. Kokiais pinigais, kiek kam įkrenta į kišenes, kokia darbų kokybė – manau, kad yra atsakingų ir tuo besirūpinančių pareigūnų, o pagaliau ir toji pati opozicija turėtų tuo užsiimti.

Tik va čia, mano galva, lipama ant to paties apversto grėblio, jei jau ėmeisi pasiraitojęs rankoves kovoti už teisybę, sąžiningumą, bendrą gėrį, turi suprasti, kad būsi skersai išilgai ir viešai išskalbtas ir išnagrinėtas, kiekvienas gyvenimo lopinėlis bus iškeltas viešumon ir dar sutirštintas. Todėl natūraliai kyla klausimas, kaip yra iš tikrųjų.

Vagystė, ne vagystė, ne tai svarbiausia, esmė čia slypi visai kitur, kam duoti lazdą į rankas, kad muštų su ja, o pačiam verkti sakant, oi kaip neteisinga, oi kokia kultūra, oi kaip nemyli opozicijos, oi, oi… Verkšlenimas ir užuojautos prašymas. Skysta. Galbūt aš klystu, bet vadovaudamasi savo šaltiniais (vietine žiniasklaida), galiu spręsti, panašiai yra. Jokio tvirto opozicijos atsako nėra, nėra vienybės toje opozicijoje, nežino kairė, ką daro dešinė. Sakysite, kad nieko aš nežinau. Taip vidinių susitikimų, apsitarimų tikrai nežinau, bet kodėl tuomet opozicija nekelia viešumon savo darbų, sprendimų. Neaiškina, kuo vienas ar kitas Taryboje buldozeriu priimtas sprendimas žalingas. Ar jie organizuoja susitikimus su rajono gyventojais, ar važiuoja į seniūnijas? Kažkaip nesigirdėjo. Aišku, pasiteisinti, kad neskiria patalpų, kad niekas neateina, kad dar kažkas ar kitas rasis visuomet. Bet ar veikia ta opozicija, ar dalyvauja žmonių susibūrimuose, kad rinkėjai tiesiogiai galėtų kreiptis į savo išrinktąjį, deja, deja…

Visas tas tiesioginio valdymo įvedimo skandalas, opozicijos netinkamumas eiti Etikos komisijos pirmininko pareigas, tikras vaikų smėlio dėžės atitikmuo: vaikai susistumdo, žaislais nepasidalina, bet auklėtoja vos ne iš anksto žino, kas teisus, kas kaltas ir kiekvienam pagal nuopelnus atlygina. Ir čia panašu, kad merė žino daugiau faktų apie pastarąjį politiką, tik laukia progos, kada juos paskelbti, kada reikės nokautuoti, jei tasai dar spardysis ir kels audrą stiklinėje vandens. Suprasčiau tokį ypatingą politiko slaptumą, norint save, artimuosius ir toliau taip „apsaugoti“, „nepaliekant kabliukų“ priešininkams. Tik vėlgi klausi savęs, negi visa to politiko reklama ir ypač neigiama yra pateisinama vardan populiarumo, žinomumo. Tuomet ne pakeliui jums su ta rimta partija, nes, kiek jau mano suvokimas leidžia daryti išvadas, čia jau kvepia populizmu, galbūt vertėtų sukti kitu keliu ir nekelti rinkėjams sumaišties. Rinkėjai nėra kvaili ir kiekvieną tokį neaiškumą greitai sau išsiaiškina taip, kaip jiems reikia, ir, žinoma, tokios išvados dažnai atsiliepia vykstant rinkimams. Todėl baigdama retoriškai klausiu feisbuko komentatoriaus mintimi: tai visgi vagis ar ne, galimai Etikos komisijos pirmininkas?

Skaitytoja, rinkėja ir neabejinga rajono gyvenimui Jadvyga K., Širvintos