Socialinių būstų skirstymas Širvintų rajone – lyg būrimas kavos tirščiais?

Širvintų rajono savivaldybė administruodama ir skirstydama socialinius būstus neužtikrina skaidrumo, tvirtina STT.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdyba pirmąkart atliko korupcijos rizikos analizę, kaip 2012-2013 metais Širvintų rajone buvo administruojamas ir nuomojamas Savivaldybei priklausantis socialinis būstas, kaip valdomas, naudojamas ir disponuojamas Savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas.

STT taip pat įvertino, kaip Savivaldybė įgyvendina korupcijos prevencijos priemones, pateikė atitinkamas rekomendacijas, kaip rajono valdžia turėtų spręsti nurodytus trūkumus.

Paminklas teisiniam neišprusimui

Socialiniai būstai – tai sritis, nuolat sulaukianti nemažos rajono gyventojų grupės ypatingo dėmesio. Kadangi būstų visada buvo, yra ir bus mažiau, nei pretendentų, netrūksta įvairių pastabų dėl vieno ar kito priimto sprendimo. Ne kartą pasigirsdavo abejonių, ar socialiniai būstai visada skiriami tiems, kam jų labiausiai reikia.

Sunku pasakyti, kiek tose kalbose būta tiesos, tačiau STT analizė parodė, kad socialinių būstų skyrimas ir kontrolė iš tiesų su skylėmis. Daugybė spragų ir pasitaikantys prieštaravimai valdininkų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, nepakankamas arba platesnis, negu Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintas kai kurių Aprašo nuostatų teisinis reglamentavimas, yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes Savivaldybės administracijai gali būti sudaromos sąlygos veikti savo nuožiūra. Taigi neatmestina prielaida, kad tokius sprendimus valdininkai gali priimti netinkamai ir net savanaudiškai.

Nevardinsime visų pastabų, nes nuo jų gausos gali susisukti galva – STT dokumento apimtis siekia 50 puslapių. Iš jo apimties ir priekaištų gausybės gali susidaryti vaizdas, kad STT analizė – tai paminklas mūsų valdančiųjų teisiniam neišprusimui.

Nėra skirstymo kriterijų

Paminėsime tik tas pastabas, kurios pirmiausia galėtų būti įdomios pretenduojantiems išsinuomoti socialinį būstą.

2011-aisiais Kęstutis Pakalnis, nulipdamas nuo valdžios pjedestalo, pasirašė sprendimą dėl jau minėto Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Štai jame, pavyzdžiui, yra tokia nuostata, jog išnuomojant socialinį būstą pirmenybė teikiama šeimoms ir asmenims, įrašytiems į buvusių našlaičių sąrašą ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą, o po to socialinis būstas yra siūlomas kitoms pretendentų grupėms.

Analizę atlikusi STT Korupcijos rizikos skyriaus vyresnioji specialistė Aistė Aleknienė nustatė, kad 2012 metais 4 socialiniai būstai buvo suteikti asmenims iš jaunų šeimų sąrašo socialiniam būstui gauti (prioritetas Nr. 3), 3 – asmenims iš šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių) sąrašo (prioritetas Nr. 4), 2 – asmenims iš neįgaliųjų sąrašo socialiniam būstui gauti (prioritetas Nr. 2), 4 – asmenims iš bendro sąrašo (prioritetas Nr. 4). 2013 metais po vieną socialinį būstą buvo suteikta tik 2, 3 ir 4 prioritetų pretendentams.

STT nuomone, galiojanti tvarka neužtikrina socialinio būsto administravimo skaidrumo, nes Savivaldybės pateiktuose teisės aktuose nėra detalizuota, kokiu santykiu yra paskirstomas Savivaldybės nuomojamo socialinio būsto fondas kiekvienam kitam sąrašui. Taip pat nė viename Savivaldybės priimtame administraciniame akte nėra detalizuota, kokiais kriterijais, metodais ir (ar) būdais vadovaudamasi Savivaldybė pasirinko būtent tokius prioritetus.

Pastogė jos neturintiems recidyvistams – be eilės?

Nors mūsų Savivaldybės patvirtintame Apraše yra nurodyta, kokiais atvejais galėtų būti keičiami sąrašų prioritetai, jame yra įtvirtinta ir galimybė Savivaldybės gyvenamąsias patalpas be eilės išnuomoti šeimoms, išvarytoms giminaičių iš gyvenamųjų patalpų, ir asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų.

STT nurodė, kad tai neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų. Šiame įstatyme nėra įvardyti, pavyzdžiui, parazitavimo neapsikentusių artimųjų iš namų išvyti, gražiausias gyvenimo dienas už grotų „prašvilpavę“ asmenys. Tačiau mūsų Savivaldybės valia jie galėtų be eilės tikėtis išsinuomoti socialinį būstą. Be šių asmenų, Savivaldybė išskirtiniu dėmesiu pamalonino ir, cituojame, „šeimas, patyrusias smurtą šeimoje“.

Pareigūnė atkreipė dėmesį, kad nepagrįstas išimties taikymo išplėtimas, nekeičiant reglamentavimo, suteikia galimai per plačius įgaliojimus Savivaldybės tarnautojams ar darbuotojams, priimantiems sprendimus dėl socialinio būsto nuomos be eilės asmenims ar šeimoms, neįrašytoms į socialinio būsto nuomos sąrašus. Juk motyvuojant išvarymu iš namų, netgi fiktyviomis skyrybomis, galima būtų prašyti skirti socialinį būstą ir, esant korupcijos apraiškoms, jį gauti. Juo labiau kad tam yra ir kitų galimybių. Pavyzdžiui, Apraše nėra nustatyti jokie aiškūs, objektyvūs, lengvai pamatuojami kriterijai, kuriais būtų motyvuojamas sprendimo išnuomoti Savivaldybės gyvenamąsias patalpas be eilės prioritetiškumas, kai į būsto nuomą vienu metu pretenduotų keli asmenys ar šeimos, pavyzdžiui – nėra aišku, kam bus suteikiamas pirmumas, jei prašymus dėl socialinio būsto nuomos be eilės vienu metu pateiks šeima, kuriai vienu kartu gimė trys ar daugiau vaikų, ir asmuo, nukentėjęs nuo gaisro. Arba, pagal mūsiškius, „šeimoje smurtą patyrusi šeima“. O gal po fiktyvių skyrybų „nebeturintis“ kur gyventi kurio nors rajono vadovo bendrapartietis ar esamos valdžios pasiekimus liaupsinanti dainė? Nesant konkrečių kriterijų, galimas dalykas, viską nulemtų pretendento „politinė patikra“.

STT nuomone, susidariusi situacija, kai sprendimus, susijusius su pareiškėjo materialine nauda, Savivaldybės administracijos direktorius priima atsižvelgdamas tik į Savivaldybės administracijos specialisto, kuris taip pat yra atsakingas ir už gyventojų sąrašų socialiniam būstui gauti sudarymą ir tikslinimą, rekomendacijas, yra ydinga, nes didina korupcijos pasireiškimo tikimybę, sudaro galimas prielaidas piktnaudžiauti turimais įgaliojimais. Juo labiau kad vidaus teisės aktuose nėra įtvirtinta prievolė nurodyti motyvus bei faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas išnuomoti socialinį būstą konkrečiam asmeniui.

Išanalizavusi pateiktus dokumentus STT taip pat konstatavo, kad pas mus nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį nuomininkas ar jo šeimos nariai privalo informuoti Savivaldybės administraciją, jog jau įgijo savo gyvenamąjį būstą. Tokios svarbios nuostatos nebuvimas sudaro prielaidų nuosavą būstą įsigijusiam asmeniui toliau, kol galioja sutartis, nuomotis Savivaldybės socialinį būstą.

O kada atvykti ir pateikti?

Analizę atlikusios pareigūnės pastebėjimu, Viešojo administravimo įstatyme numatyta, kad informacija apie išnuomotas gyvenamąsias patalpas per 10 dienų nuo priimto sprendimo datos viešai skelbiama Savivaldybės interneto tinklalapyje, tačiau 2012-2013 metais Savivaldybės interneto tinklalapyje nebuvo skelbiama informacija apie išnuomotas gyvenamąsias patalpas šeimoms ir asmenims, neįrašytoms į šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus. Savivaldybės teigimu, tokių atvejų nebuvo. STT tik analizavo, bet netikrino, kaip buvo iš tiesų.

STT užkliuvo tai, kad pretendentų žurnalas Savivaldybėje yra pildomas ranka, o žurnalo forma nėra patvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Taigi galima daryti prielaidą, kad suinteresuotoas darbuotojas bet kada gali perrašyti žurnalą turėdamas tikslą suteikti pirmenybę tam tikriems atskiriems asmenims ar šeimoms, pateikusioms prašymą socialiniam būstui gauti.

Pastebimą nuostabą sukėlė STT atradimas, kad Savivaldybė sąrašus tikslina tik kartą per metus, sausio 1-10 dienomis, nors prašymai įtraukti į eilę priimami ištisus metus. Taigi pateikusieji prašymą, pavyzdžiui, sausio 11-ąją, gali tikėtis būti įtraukti tik į kitų metų eilę, arba siekti, kad ranka pildomas žurnalas būtų koreguojamas. Va čia ir prisimeni negailestingą liaudies išmintį: nepasiekiamų dalykų nebūna.

Analitikė taip pat pastebėjo, kad esama tvarka leidžia susidaryti situacijai, kai į eilę gali būti įtraukti ir asmenys, kurių materialinės sąlygos kitais metais jau leis patiems apsirūpinti būstu.

Kaip vieną iš didesnių trūkumų STT nurodė tai, kad šiuo metu nė viename Savivaldybės vidaus teisės akte nėra nustatyto termino, per kurį Savivaldybės administracijos tarnautojas privalo informuoti sąrašuose įrašytus asmenis dėl atsilaisvinusio socialinio būsto.

Pareigūnams pro akis nepraslydo keistas Aprašo punktas, remiantis kuriuo gali būti piktnaudžiaujama. Jei asmuo neatvyksta apžiūrėti siūlomo nuomoti būsto ar nepateikia dokumentų, patvirtinančių teisę gauti socialinį būstą per nustatytą laiką, eilės tvarka būstas siūlomas nuomoti kitam asmeniui ar šeimai, įrašytiems į sąrašus. Gal būtų ir teisinga, tik viena „smulkmena“: nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį asmuo ar šeima privalo pateikti Savivaldybei dokumentus ar trūkstamus dokumentus, jei atsirada galimybė pasinaudoti teise į socialinį būstą. Matyt, tai priklauso tik nuo konkretaus valdininko užgaidų.

Vis dėlto eilė tikslinama ne pagal Aprašą?

2014 metais pagal prioritetus eilėje išsinuomoti socialinį būstą mūsų rajone laukė 11 našlaičių (kaip galima suprasti pagal registravimo kodą, ilgiausiai – nuo 2007-ųjų), 17 neįgaliųjų (ilgiausiai – nuo 1997-ųjų), 55 jaunos šeimos (ilgiausiai – nuo 2007-ųjų), 14 daugiavaikių šeimų (ilgiausiai – nuo 2003-iųjų), 50 pretendentų, esančių bendrajame sąraše (ilgiausiai – nuo 1993-iųjų!), taip pat 3 pretendentai, siekiantys pagerinti sąlygas (vienas jų – nuo 2003-iųjų). Negi per keliolika ar keliasdešimt metų taip ir neatsirado jokių galimybių apgyvendinti bet kokią viltį turbūt jau praradusius žmones?

Įdomiausia tai, kad ši informacija apie prioritetų eiles Savivaldybės tinklalapyje buvo patikslinta spalio 21-ąją, t. y. kitą dieną, kai pasirodė STT analizė. Palyginti su mūsų turimais ankstesniais, spalio 6-osios, duomenimis, iš sąrašo kažkodėl išnyko vienas bendrosios eilės viduryje buvęs pretendentas. Gali kilti įvairių minčių, kodėl jis „išgaravo“ būtent po STT išvadų, jei pagal vis dar galiojantį Aprašą eilė tikslinama tik sausio 1-10 dienomis?

„Širvintų krašto“ informacija