Patyčios iš Lietuvos šimtmečio: „roboto“ palaiminta ir Landsbergio palaikoma vaivorykštinė partnerystė

Artėjant Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui vis daugiau kalbama apie tai progai skirtus renginius. Kuo iškilmingiau, kuo išskirtiniau šį garbingą jubiliejų nori paminėti ne tik pagrindinės valstybės institucijos, bet ir savivaldybės, politiniai ir visuomeniniai judėjimai, bendruomenės, tradicinės žiniasklaidos priemonės ir interneto portalai.

Atrodo, į bendrą puokštę neprastai turėtų įsipaišyti ir Širvintų rajone planuojami renginiai. Kai kurie simboliniai tų renginių akcentai jau dabar audrina vaizduotę: 100 styginių instrumentų orkestro koncertas, 100 kg tortas visuomenei…

Bet yra ir kitaip norinčių paminėti Valstybės šimtmetį. Štai viena šalies televizijų paskelbė ir net parodė reportažą apie Vilniuje, aikštėje prie valstybės himno autoriaus Vinco Kudirkos paminklo, rengiamas šimtmečio … vestuves, kurių pagrindinė iniciatorė – Tolerantiško jaunimo asociacija. Ta pati, kuriai anuomet atstovavęs Širvintų rajono savivaldybės darbuotojas Gediminas Sargelis skandalingai pristatė buvusios valdžios palaimintą Jaunimo centro projektą. Kaip neprisiminsi tuometinio jaunimo reikalų koordinatoriaus atsakymo į klausimą, ar Širvintose toks centras nekuriamas tam, kad jaunimas turėtų kur žiūrėti pornografinius filmus. „Taip, – tada atsakė jaunasis socialdemokratų veikėjas. – Nes tai – neuždrausta….“

Tokia ciniška valdininko ironija galėjo priblokšti tik nežinančius, jog Gediminas Sargelis atstovauja tai pačiai asociacijai, kuri, džiūgaujant tuometinei Savivaldybės administracijos direktorei Elenai Davidavičienei, 2010 metais skverelyje priešais Širvintų bažnyčią surengė „Socialinės virtuvės“ renginį, o jame Lietuvos gėjų lygos veikėjai prekiavo savo pažiūras atspindinčia literatūra, „Nepatogiame kine“ buvo parodyta dviejų homoseksualių vyrų istorija.

Bet kalbėkime apie tai, kuo Tolerantiško jaunimo asociacija kvėpuoja dabar. Kaip minėjome, dabar ji gyvena pasiruošimu „šimtmečio vestuvėms“. Santuokos saitais susijungti ar santuokų liudytojais kviečiami tapti visi. Laukiamos tos pačios ar skirtingų lyčių poros, kurios galės „čia ir dabar ištarti lemtingąjį TAIP savo išrinktiesiems ar išrinktosioms!“

Kaip absurdo ir patyčių viršūnė nuskambėjo informacija, kad „šimtmečio vestuvių“ ceremoniją ves … robotas, į kurį, kaip pasigyrė pats, įsikūnys tolerantų vadovas socialdemokratas, LGBT (gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transeksualų) aktyvistas Artūras Rudomanskis. Tolerantų vedlio manymu, „meilės santykių įtvirtinimas santuoka yra eilinis biurokratinis barjeras, kuris – šiuo metu prieinamas tik daliai visuomenės – tampa kliūtimi žmonėms būti lygiateisiais. Tačiau robotai, sukurti nehomofobiškos visuomenės, tikrai nedidintų kliūčių, o suteiktų visiems žmonėms galimybę įtvirtinti gyvenimą kartu.“ Pamiršo tik pridurti, kad būtų neblogai, jei kitą šimtmetį Lietuvai ir vadovautų tokie robotai.

Išgirdę tokias kalbas, savo karstuose apsiverstų tie, kurie prieš šimtą metų paskelbė Lietuvą esant laisva valstybe ir tą laisvę bei nepriklausomybę apgynė. Pasirodo, tokios laisvės tolerantams net nereikia. Daug ką apie tai pasako to paties Artūro Rudomanskio samprotavimai viešojoje erdvėje apie Putino įvykdytą Krymo aneksiją ir iškreiptą Lietuvos požiūrį į problemą.

O kaip į tokias tolerantų patyčias iš Lietuvos jubiliejaus ir valstybės himno autoriaus reagavo mūsų šalies politikos elitas? Prezidentės pozicijos išgirsti neteko, o štai, panašu, jos favoritu seniai tapęs Gabrielius Landsbergis atvirai pareiškė, kad nieko blogo dėl to nematąs, nes Lietuvoje pribrendo įteisinti tos pačios lyties partnerystes.

Apie tokioms patyčioms nutaikytą progą ir „šimtmečio vestuvėms“ parinktą vietą Landsbergių jaunėlis patogiai nutylėjo. Įdomu, ar tokią pat liberalią ir pilietišką poziciją šis politikas išsakys ir tada, kai „robotai“ visus Lietuvos piliečius kvies sudaryti santuokas su šunimis ar muilo gabaliukais. Tikrai nenustebčiau, jei ir tada „partijos anūkas“ tikins, kad Lietuva ir tam pribrendo…

Gintaras Bielskis