Nauja galimybė: pusę dienos darbdaviui, pusę – viešiesiems darbams

Svajonė Žedavainienė ir Jolanta Bučienė mano, kad projektas "Laikinieji darbai" - puiki pagalba ekonominių sunkumų patiriančioms įmonėms.

Darbo birža jau pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą “Laikinieji darbai”. Pagal jį įmonių, sutrumpinusių darbo laiką ir sumažinusių atlyginimus, darbuotojai prie algos gali prisidurti atlikdami viešuosius darbus. Iš viso šiam tikslui iš struktūrinių fondų Lietuvoje numatoma skirti 42,5 mln. litų ir planuojama, kad per trejus metus truksianti projektą, jo teikiamomis galimybėmis pasinaudos daugiau nei 13 tūkstančių šalies įmonių. Apie projektą, jo galimybes bei perspektyvas su Širvintų rajono darbo biržos direktore Svajone Žedavainiene ir Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolanta Bučiene kalbasi “Širvintų krašto” apžvalgininkė Ivona Komarovska:

I.K.: – Kokiai socialinei grupei yra skirtas projektas “Laikinieji darbai”?

S.Ž.: – Laikinieji darbai – tai Europos socialinio fondo finansuojamas projektas. Jis skirtas paremti įmones, kurios patiria sunkumų. Įgyvendinant šią priemonę ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai priverstinių prastovų metu arba ne visą darbo laiką dirbantieji bus įtraukti į viešuosius darbus. Pvz., žmogus įmonėje dirba 4 val., už kurias jam moka darbdavys. Jeigu įmonė dalyvauja minėtame projekte, ir žmogus toje įmonėje sutinka papildomai dirbti 4 val. gerovės gerinimo darbus, tai Darbo birža 100 proc. kompensuos dirbtas valandas. Taigi iš viso žmogus atidirbs 8 valandas ir gaus visą darbo užmokestį.

Europoje tokios priemonės jau seniai naudojamos, o pas mus ši galimybė atsirado tik rugpjūčio 1-ąją, kai buvo priimtas reikiamas įstatymas. Daugeliui atrodo, jog Darbo birža turi padaryti viską, kas įmanoma ar neįmanoma, kad žmonės turėtų iš ko gyventi ekonominės krizės metu. Tačiau Darbo biržoje, kaip ir kitur, viskas yra reglamentuojama įstatymais, nutarimais ir t.t.

I.K.: – Kada pradėtas įgyvendinti minėtas projektas ir kas nuveikta per šį laikotarpį?

S.Ž.: – Projektas pradėtas įgyvendinti spalio 15 dieną, kai Lietuvos darbo birža su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirašė projekto “Laikinieji darbai” finansavimo ir administravimo sutartį. Per šias kelias savaites atlikome informacinį darbą – viską apie projektą išaiškinome įmonių vadovams. Šis projektas gana neįprastas dalykas, nes esame pripratę, kad tik bedarbiai yra remiami įsidarbinant, o dirbantis žmogus – ne. Tačiau kuo daugiau dirbančiuosius remsime, tuo bus geriau – mažiau jų ateis į Darbo biržą.

Šį ketvirtį (atranka bus vykdoma kiekvieną ketvirtį) nepradėjome minėto projekto veiklų. Tačiau pirmajam 2010 metų ketvirčiui daugelis įmonių gali susitvarkyti dokumentus ir pasinaudoti subsidija. Kuo daugiau mūsų rajono įmonių pasinaudos šia galimybe, tuo geriau bus mūsų rajono gyventojams. Deja, tenka įkalbinėti, įrodinėti, kad reikia pasinaudoti siūlomais pinigais.

I.K.: – Kokios įmonės gali dalyvauti Laikinųjų darbų projekte?

S.Ž.: – Dalyvauti minėtame projekte gali įmonės, kurios vykdo tam tikrą ekonominę veiklą, gamina kažkokį produktą, pvz.: pramonės įmonės, Kelių tarnybos, vandentiekis, žemės ūkio bendrovės ir pan. Tiesa, akcentuojama, kad tai turi būti įmonės, patiriančios ekonominių sunkumų.

I.K.: – Kas įeina į sąvoka “gerovės gerinimo darbai?”

S.Ž.: – Tai aplinkos tvarkymo darbai – aplinkos gražinimas ir tvarkymas, smulkus remontas ir panašūs darbai. Būtent šiuos ir kitus panašius darbus galės dirbti projekte dalyvaujančių įmonių darbuotojai. Tačiau tuo laiku jie negalės dirbti tiesioginio savo darbo – už jį jau turi mokėti darbdavys.

I.K.: – Ar daug įmonių susidomėjo šiuo projektu?

S.Ž.: – Darbo birža sulaukė daugybės skambučių iš įvairių įmonių. Susidomėjimas šiuo projektu iš tikrųjų yra didelis. Tačiau tai yra naujovė ir į viską turim įsigilinti. Neužtenka darbdaviui tik panorėti dalyvauti. Visų pirma jis turi pasiteirauti darbuotojo, ar šis sutinka dirbti viešuosius darbus (darbuotojas gali ir nesutikti – niekas jo neprivers to daryti)? Paskui žmogus, dirbantis ne visą darbo dieną, turi užsiregistruoti Darbo biržoje kaip ieškantysis darbo. Deja, taip sugaištama laiko. Jeigu reikės, Darbo biržos specialistai atvažiuos į įmonę ir vietoje užregistruos dirbančius asmenis, kad jiems nereikėtų gaišti laiko.

J.B.: – Yra ir kita problema. Sutrumpintas darbo laikas turi būti įformintas. Tačiau labai dažnas atvejis, kad darbuotojai savo noru sutinka nedirbti visą darbo dieną, nes tiesiog neturi kitos išeities. Darbdavys, be kitų dokumentų, turi pristatyti ir nutarimą, sprendimą ar įsakymą, kuris reglamentuoja, kodėl darbuotojas yra pervestas dirbti sutrumpintą darbo laiką. Deja, būtent šių dokumentų įmonės ir neturi, nes kaip mes visi “savo noru” einam nemokamų atostogų, taip ir įmonėse darbuotojai “’savo noru” sutinka trumpiau dirbti.

I.K.: – Ar daug dokumentų turi pristatyti įmonės, norinčios gauti minėtas subsidijas?

J.B.: – Dokumentų nėra daug. Darbdaviui reikia užpildyti paraišką, pridėti darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną sąrašą, kiekvieno darbuotojo darbo sutarties kopiją ir pateikti įrodančius dokumentus, dėl kokių priežasčių jie dirba ne visą darbo dieną. Projektus rašys ir tvirtins Darbo birža. Įmonėms reikia tik pateikti siūlymus, kokie gali būti gerovės gerinimo darbai, nurodyti darbuotojų skaičių ir darbų apimtį.

I.K.: – Kiek gali trukti laikinieji darbai?

S.Ž.: – Vienas asmuo laikinuosius darbus galės dirbti ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Tačiau projekto laikotarpiui pasibaigus, o įmonei ir toliau turint gamybos problemų, darbdavys ir vėl gali dalyvauti projekte.

I.K.: – Darbo birža tiesiogiai ar per darbdavį darbuotojui mokės atlyginimą?

S.Ž.: – Pinigai bus pervedami darbdaviui, kadangi atlyginimą pagal darbo sutartį darbuotojui moka darbdavys. Tačiau jis negalės sau pasilikti tų pinigų – privalės sumokėti.

I.K.: – Kaip ketinate išvengti sukčiavimo atvejų?

S.Ž.: – Iš tiesų, atsiranda tokių minčių. Pvz., šiandien darbdavys perveda visus darbuotojus dirbti puse etato, ir Darbo birža jam kompensuoja likusią darbo dienos dalį. Siekdami to išvengti ir reikalaujame įvairių dokumentų. Būtų nesąžininga, jeigu, pvz.: viena įmonė dirbtų ir stengtųsi išsilaikyti savo pastangomis, o kita gudrautų ir pasinaudotų subsidijomis. Gal kai kurie darbdaviai ir pyksta, kad reikia įvairių dokumentų, bet balansą reikia išlaikyti. Negali būti taip, kad vienai įmonei duosime viską, o kitai – nieko.

Be to, mes ir taip labai dažnai važiuojame į įmones. O pasirašydami sutartis perspėjame, kad tikrai važiuosime tikrinti.

I.K.: – Ačiū už pokalbį.