Meilės romanas ar kaimų mokyklos? Kas turi būti svarbiau?

Tuo metu, kai šalies žiniasklaida ūžte ūžia apie galimą valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio romaną ir jo detales, į užmarštį nueina esminiai dalykai. Ar ne to ir siekiama?

Jau ne kartą rašėme apie tai, kad naujajam Seimui ir Vyriausybei garsiai prakalbus apie kaimo mokyklų išsaugojimą, buvo dėta daug vilčių, kad regioninė švietimo politika pasikeis, ir mūsų rajone pavyks išsaugoti visas mažąsias mokyklas, kurios dėl per mažo mokinių skaičiaus jau ne vienerius metus kybo ties išlikimo riba. Rajono savivaldybės ir Administracijos vadovės deda visas pastangas, ne kartą raštu kreipėsi ir vyko į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad švietimo įstaigų tinklas rajone išliktų nepakitęs. Tačiau kalbos teliko kalbomis, o teisės aktai išliko tie patys. Jų tikslingumą kasmet „pagrindžia“ ir įvairūs tyrimai bei analizės. 

Štai 2016 metų pabaigoje savivaldybių indeksą paskelbęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko analizę „Švietimo infrastruktūros ir finansavimo netolygumai“, kuri atskleidė, kad 2015 m. ugdymui buvo išleista 452 mln. eurų, mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. eurų. Vieno mokinio ugdymui tenkanti suma tarp savivaldybių skyrėsi 3 kartus.

Šiame tyrime Širvintų rajono savivaldybės rodikliai yra vertinami teigiamai. Pagal lėšas, 2015 m. skirtas vienam moksleiviui (mokinio krepšelis ir aplinkos išlaikymas), esame maždaug per vidurį. Širvintų rajono savivaldybės skiriamos lėšos vienam mokiniui – 639 Eur, o mokinio krepšelio lėšos – 1439 Eur. Atkreipiamas dėmesys, kad šie skaičiai įvairiose Lietuvos savivaldybėse labai svyruoja – nuo 1576 Eur mokiniui iki 4305 Eur.

Tyrime analizuojama ir tai, kiek mokyklų bendrojo ploto tenka vienam mokiniui. Atskleidžiama, kad „yra savivaldybių, kuriose vienam mokiniui tenka 3 kartus daugiau bendro mokyklų ploto nei kitose. Taip pat yra savivaldybių, kuriose vienam mokiniui tenka 2 kartus daugiau klasių ploto nei kitose“. Kai kuriose mokyklose vienam vaikui tenka 50-390 kv. m. bendrojo ploto, kai tuo tarpu didžiosiose mokyklose – vos 10-15 kv. m. Pagal tai Laisvosios rinkos institutas daro išvadą, kad mažosios mokyklos, kuriose mokosi mažai mokinių, veikia neefektyviai. Ir rekomenduoja: „Jei savivaldybės optimizuotų naudojamą mokyklų plotą, tai turėtų teigiamą finansinį poveikį. Analizės rezultatai rodo, jog yra savivaldybių, kuriose efektyviau naudojama infrastruktūra per metus leistų sutaupyti iki 2,8 mln. eurų. Šalies mastu bendra sutaupyta suma per metus siektų 22 mln. eurų.“

Taigi, rekomendacijų forma pateikiamas aiškus spaudimas – mažosios kaimų mokyklos yra nuostolingos, jų išlaikymas kainuoja labai brangiai, o pasiekiami ugdymo rezultatai nepateisina didelių išlaidų.

Suprantama, kai Savivaldybei reikia išlaikyti didelius mokyklų pastatus, kuriuose mokosi mažai vaikų, išlaidos didėja. Šios mokyklos dėl galiojančios pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos negali prisišaukti aukščiausios kvalifikacijos mokytojų, nes sudėtinga užtikrinti jiems pakankamą darbo krūvį ir orų atlyginimą.

Tačiau ar tai yra pretekstas naikinti ir uždarinėti mažąsias mokyklas? O gal vis dėlto reikėtų valstybiniu mastu spręsti įsisenėjusias švietimo problemas?

„Kai vieni kasdien televizijoje ir spaudoje teisinasi dėl galimų meilės romanų, kiti kurpia skandalus apie neva jungiamas Meno ir Sporto mokyklas ir, ištraukę į viešumą pusantrų metų senumo istorijas, bando suaudrinti visuomenę, atrodo, kad viskas yra daroma tam, kad nereikėtų spręsti įsisenėjusių problemų. Esu tikra, kad mūsų valstybei reikia naujo požiūrio į regioninę švietimo politiką. Ir ji neturi būti paremta komerciniu skaičiavimu – ar „apsimoka“. Juk mokykla neturi siekti pelno. Būtina žvelgti žmogiškai – kaimui reikia šviesos, vaikams, nors jų ir mažėja, reikia ugdymo, kokybiško neformalaus ugdymo, laisvalaikio užsiėmimo kuo arčiau gyvenamosios vietos. Laisvosios rinkos instituto tyrimas, nors ir gana palankus mūsų savivaldybei, deja, tėra paprastas esamos politikos pateisinimas. Ir toliau esame spaudžiami reorganizuoti, o vėliau, ko gero, ir visai atsisakyti mažųjų mokyklų. Tokia dabartinės šalies valdančiųjų pozicija,“ – apgailestauja Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.

„Širvintų krašto“ informacija

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Meilės romanas ar kaimų mokyklos? Kas turi būti svarbiau?"

  1. laima parašė:

    Taigi dar prieš porą mėnesių valstieciai aiškino, kad mokyklos kaimuose nebus uždarinėjamos. Mokinio krepšeliai bus panaikinti, mokytojai algas gaus nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus, o mokyklos veiks tol, kol bus bent vienas mokinys. O dabar ką -meile ir mokyklų reformos nebebus?

Comments are closed.

scroll to top