Ir nuriedėjo ašara per skruostą, arba – senolių skriauda

Mintys ne tik sau

Šių metų lapkričio 26 dieną Seimas pritarė tiek dirbančių, tiek nedirbančių Lietuvos pensininkų pensijų, taip pat visų kitų  socialinių išmokų mažinimui. Ši diena pensininkams yra viena iš juodžiausių gyvenime dienų, nes sunkiomis krizės sąlygomis šis Seimo veiksmas labai skaudžiai atsilieps jų likimams. Tai jau antras smūgis pensininkams, gerokai skaudesnis, nei buvo suduotas 1999 metų gruodžio pabaigoje, kai buvo nutrauktas pensijų mokėjimas dirbantiems pensininkams. Tuomet R. Pakso konservatorių Vyriausybė skubos tvarka po Kalėdų pateikė Seimui tvirtinti įstatymą dėl visiško pensijų nemokėjimo dirbantiems pensininkams nuo 2000 01 02. Pagal patvirtintą, skubiai V.Adamkaus pasirašytą ir iki Naujųjų metų paskutinėmis gruodžio dienomis paskelbtą “Valstybės žiniose” įstatymą pensijų neteko net ir tie pensininkai, kurie nesuspėjo nutraukti darbo sausio 2 d., o nutraukė, pvz., sausio 3 d. Tokiems pensininkams pensija už sausį buvo nemokėta. Tiesa, Konstitucinis Teismas pripažino, kad toks teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, tačiau dauguma pensininkų taip ir neatgavo nepagrįstai nusavintų pensijų, daugelis pasimirė, ir šis konservatorių valdžios veiksmas nuėjo užmarštin. Pensininkai, gyvenantys dar sovietinių laikų fobijomis, pernelyg ir neprieštaravo, kad jų pensijos būtų nusavintos, kaip neprieštarauja ir dabar, nurydami pasityčiojimo iš jų kartėlį ir taip rodydami nuolankumo valdžiai ženklą. Yra posakiai: “Tas prakeiktas nuolankumas” arba – “Nereikalausi – nieko negausi”. O pensininkai tyli nuolankiai ir pasigailėtinai.

Grįžkime prie 2009 m. lapkričio 26 dienos. Kodėl taip įvyko ir kodėl konservatoriai, padedami Valinsko “prisikėlusiųjų” ir liberalų, ryžosi vėl užlipti ant to paties grėblio ir pažeisti savo programą bei Konstituciją? Ir kodėl jiems pavyko? SODROS biudžeto ir socialinių išmokų mažinimo bei kitų lydinčiųjų įstatymų projektų svarstymo Seime eiga parodė, jog šiam procesui konservatoriai itin kruopščiai ruošėsi, kad įtikintų Seimą savo ruoštų projektų teisingumu. Visų pirma Seimo pirmininkė I. Degutienė TV laidoje paskelbė nemirtingą ir verčiančią iš kojų tezę, kad žmogus turi tik… galimybę gauti pensiją. Premjeras A. Kubilius, padedamas teisingumo ministro, paskelbė, kad valstybė neprivalo kompensuoti sumažintų pensijų, nes nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo nutarimai to nenumato. Kaip savo sunkiąją artileriją opozicijai bei lyg ir abejojantiems koalicijos partneriams įveikti A.Kubilius Seimui išplatino savo klerkų surašytas tezes, kad penijų kompensuoti nevalia, nes dabar yra krizė, todėl pensijų mažinimas atitinka Konstituciją. Gerokai prieš tai Seime buvo išplatintas Nacionalinis susitarimas, kurį pensininkų vardu, “ginant pensininkų interesus”, pasirašė pensininkų sąjungos “Bočiai” pirmininkas Petras Ruzgus, kuris, kaip skelbia “Delfi” portalas, yra premjero A. Kubiliaus patarėjas. Kodėl P. Ruzgus, neturėdamas Lietuvos pensininkų įgaliojimų (apie tokius sprendimus neteko girdėti), pasirašė tokį dokumentą, galima tik spėlioti. Tiek visuomeninių organizacijų (asociacijų) įstatymas, tiek Civilinis kodeksas, turintis pirmenybę prieš kitus įstatymus, apibrėžia organų kompetenciją ir nustato, kad net aukščiausi tokių organizacijų organai gali priimti sprendimus tik savo narių atžvilgiu ir kitiems asmenims tokie sprendimai negalioja. Net abejotina, ar apskritai yra ir toks pensininkų sąjungos “Bočiai” narių visuotinio susirinkimo sprendimas leisti mažinti pensijas?  Kažkur kirba mintis, ar nėra čia dokumentų klastojimo, kompetencijos viršijimo ir baudžiamojo įstatymo pažeidimo?

Taigi, priimti tokius sprendimus buvo pasiruošta stipriai. Opozicijos motyvai prieštaraujant tokiems įstatymų projektams buvo labai silpni, neparuošti, nepagrįsti jokiais skaičiavimais, kokią naudą ar žalą padarys Lietuvos ūkiui tokie sprendimai, nepateikti ir teisiniai motyvai dėl galimo Konstitucijos pažeidimo. Seimo opozicija turi visas galimybes gauti iš valstybės institucijų visus duomenis ir atlikti skaičiavimus, kiek gali būti prarasta PVM dėl pensininkų perkamumo galios ir prekių vartojimo sumažėjimo, kiek gali būti prarasta pajamų, SODROS, sveikatos draudimo mokesčių pensininkams pasitraukus išdarbo rinkos ir kt. Juk visi žino, kad PVM moka visi pensininkai, kad pajamų, SODROS, sveikatos draudimo mokesčius taip pat moka visi dirbantieji, ūkininkai, kiti užsiimantys individualiu verslu pensininkai. Tačiau, deja, opozicija to nedarė. Ir konservatoriai yra teisūs, teigdami, kad opozicija nieko nesiūlė. Ir negalėjo siūlyti, nes tam ir nesiruošė. Seimo narys V. Andriukaitis bandė motyvuoti “Delfi” išplatintomis buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Sinkevičiaus abejonėmis dėl galimo Konstitucijos pažeidimo mažinant senatvės pensijas. Tačiau šis V.Andriukaičio bandymas tik parodė, kad jis, kaip ir kiti Seimo nariai, nėra skaitę Konstitucinio Teismo nutarimų pensijų klausimais ir savo nuomonę grindžia ne teise, bet nuogirdomis. Taigi, patikėti, kad opozicija ryžtingai priešinosi galimam Konstitucijos pažeidimui, priimant socialinių išmokų mažinimo įstatymą, nėra pagrindo.

Ar nepažeis Konstitucijos ir Konstitucinio teismo suformuluotos doktrinos pensijų mokėjimo klausimu, jeigu vis dėl to Seimas antruoju svarstymu patvirtins socialinių išmokų – senatvės pensijų mažinimą dirbantiesiems ir nedirbantiems pensininkams?

Vyriausybė, deklaruodama pensijų mažinimo konstitucingumą ir teisėtumą, teikia visuomenei savo klaidingas išvadas, iškreipdama Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. Konstitucinio Teismo galutinai suformuluota 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime doktrina, aiškiai nusakanti valstybės galias mažinti senatvės ir kitas pensijas krizės, gaivalinių nelaimių ir kitų ekstremalių  situacijų atvejais, kažkodėl niekur neskelbiama. O tik šis nutarimas galutinai ir aiškiai apibrėžia valdžios galias mažinant pensijas, būtinai jas kompensuojant. Šio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime nurodyta, kad pensijos, Konstitucijos 23 str. prasme yra asmens nuosavybė ir ji neliečiama. Daugiau nei šis klausimas dėl valdžios galių mažinti pensijas nuosavybės prasme Teismas nepasisakė. Tačiau ir taip kiekvienam aišku, kad nuosavybė yra šventa ir neliečiama, todėl ir aiškinti Teismui to nebuvo reikalo. Tačiau, norėdamas išsklaidyti abejones pensijų mažinimo klausimu, noriu atskleisti Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kurio kažkodėl nei Seimas, nei Vyriausybė nepastebi, esmę. Šio nutarimo 4.4 punkte yra pasakyta, kad senatvės pensijos gali būti laikinai mažinamos, kai valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiems interesams tenkinti taip pat pensijoms mokėti objektyviai trūksta lėšų. Šiame punkte apibrėžtos ne tik minėtos sąlygos, kurios leidžia laikinai mažinti pensijas, bet ir nustatyta, kad valstybė privalo nustatyti pensijų kompensavimo mechanizmą.Taigi, pensijų mažinimas yra sąlygojimas išvardintos situacijos buvimu ir būtinumu sukurti kompensavimo mechanizmą.Manau, kad pensijos gali būti kompensuojamos ne atidėliojimo būdu, išmokant neišmokėtas sumas kažkada vėliau, o jas kompensuojant, pvz. , biudžeto lėšomis, akcijomis, turtu ir kt. Ir nedelsiant.

Ar yra dabar valstybėje Konstitucinio Teismo suformuluotoje doktrinoje išvardintos sąlygos, leidžiančios mažinti senatvės pensijas? Kaip minėta, sąlygos yra: kai valstybės funkcijoms vykdyti, viešiems interesams tenkinti ir pensijoms mokėti objektyviai nepakanka lėšų. Kaip matyti iš valstybės biudžeto projekto, Vyriausybės pateikto Seimui svarstyti, valstybės funkcijoms ir viešajam interesui tenkinti lėšų visiškai pakanka. Valstybė savo funkcijas vykdo pagal ministerijoms, kitoms valstybės struktūroms Vyriausybės įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas funkcijas. Niekur nekalbama, kad kokia nors valstybės tarnyba negalėtų 2010 metais vykdyti savo funkcijų dėl lėšų stygiaus. Be to, lėšų skiriama ir Valdovų rūmų statybai, ir Afganistano Goro provincijos, kurios teritorija prilygsta pusei Lietuvos, atstatymui, ir karinėms misijoms, ir kt. Taigi, teigti, kad valstybė dėl lėšų stygiaus negali vykdyti savo funkcijų, atsiprašau – naivu. Pensijoms mokėti trūksta lėšų ir dėl to, kad valstybėje yra du biudžetai – valstybės ir SODROS, kurie tarsi dvi atskiros valstybės yra lyg nepriklausomi vienas nuo kito. SODRA net skolinasi iš valstybės – ir dar už palūkanas. Konstitucija net nenumato dviejų biudžetų, pagal ją yra vienas – valstybės biudžetas. Tokia dirbtina situacija sunkina SODROS būklę – jos funkcijas reikėtų perduoti Mokesčių inspekcijai, biudžetą padaryti vieną, lankstų, kad esant tam tikroms situacijoms, būtų galima lėšomis disponuoti paprasčiau. SODROS deficito sprendimas galimas priemonėmis, kurių dėl tokio klausimo apimties ir dėl to, kad tai ne šio straipsnio tema, neaprašinėsiu, tačiau mechanizmai yra paprasti ir neskaudūs visuomenei.

Todėl į klausimą, ar pensijų mažinimas yra teisėtas veiksmas, galima kategoriškai atsakyti, kad – ne. Visų pirma, valstybėje nėra tokių sąlygų, kurios išvardytos anksčiau paminėto Konstitucinio Teismo nutarimo doktrinoje. Be to, nėra siūlomas kompensacinis mechanizmas prarastoms pensijoms atlyginti, kas, kaip minėjau, yra būtina.

Negalima nepaminėti ir to, kad mažinant senatvės pensijas, neišvengiamai bus pažeisti ir kiti Konstitucijos straipsniai, ne tik 23 str. Konstitucijos 29 str.nurodyta, kad visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs, ir žmogaus teisių negalima varžyti dėl jų socialinės padėties. Tuo tarpu mažinant pensijas dirbantiems ir nedirbantiems teisės tampa nevienodos. Pvz., vieniems dirbantiesiems mažinama daugiau, kitiems – kažkodėl progresine tvarka daugiau. O individualaus smulkiojo ir vidutinio verslo asmenims kažkodėl paliekama tik pagrindinė pensija (396 Lt), neatsižvelgiant į tai – gauna ar ne pajamas toks asmuo. Palyginti su kitais dirbančiaisiais (ne pensininkais), dirbantys pensininkai atsiduria diskriminacinėje padėtyje. Žodžiu, pagal 2009 m. lapkričio 26 d. Seimo pritartus projektus, pensijų mažinimas yra daugiau nei keistas, diskriminacinis, neapgalvotas, matyt, ruoštas kompetencijos neturinčių klerkų.

Pensijų mažinimas pažeidžia ir Konstitucijos 48 str. garantuotą kiekvieno piliečio teisę pasirinkti darbą ar verslą. Pensijų sumažinimas dirbantiems pensininkams privers pasitraukti tūkstančius pensininkų iš darbo ar verslo vien dėl tokio diskriminacinio įstatymo. Konstitucijos 52 str. nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės pensijas, kitas socialines išmokas.Taigi, valstybė privalo, esant nemokiam socialinio draudimo fondui, mokėti pensijas ir kitas išmokas. Laidavimo prasmė pagal įstatymus ir yra laiduotojo prievolė mokėti išmokas, kai jų negali mokėti išmokų mokėtojas. Taigi, teiginiai, kad piliečiai turi tik galimybę gauti pensiją, o valstybė neprivalo jų kompensuoti, yra tik klaidingos iliuzijos formavimas eiliniams piliečiams.

Pasaulinė socialinio draudimo, kaip ir viso draudimo, esmė yra ta, kad draudėjas per draudimo laikotarpį privalo mokėti draudimo įmokas, o draudikas, atsitikus draudiminiam įvykiui, mokėti draudimo išmoką. Niekur pasaulyje nediskutuojama, kad draudimo išmoka gali būti nemokama ar mokama iš dalies pagal draudiko norą. Paprastai draudikas, taip pasielgęs, turi pasitraukti kaip nepatikimas. Socialinio draudimo esmė tokia pati: draudikas – valstybė privalo vykdyti savo prievolę, o ne dangstytis aukščiausių pareigūnų ideologiniais išvedžiojimais, panašiai kaip socializme – pirma įvelkama į ideologinį rūbą, paskui įforminama įstatymu.

Baigdamas noriu atsakyti į straipsnio pradžioje iškeltą klausimą – kodėl taip daroma, nors lipama ant to paties grėblio. To priežastis yra labai paprasta – nėra valdžios konstitucinės atsakomybės. Ar kas nors atsakė už Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų priėmimą ir įgyvendinimą? Juk tokį eksperimentą darė R. Pakso konservatorių Vyriausybė. Ir ką – nudegė? Dabar daromas antras toks pat, tik žiauresnis eksperimentas ant kelių šimtų tūkstančių pensininkų sprando. Aiškiai žinoma, kad Konstitucija pažeidžiama. Ir pažeidžiama sąmoningai, tai žinant, nes Konstitucinis Teismas yra aiškiai suformulavęs savo doktriną šiuo klausimu. Tačiau atsakomybės nėra ir nebus. Opozicija dėl to nesisieloja, nes ir jiems nėra blogai, kai nuo pietų stalo nustumiamas didelis, gausus socialinis sluoksnis. Dėl to gali ir valdžios lovys būti pilnesnis, nes jis, visuomenei reikalaujant, lyg ir pamažėjo.

O ką turi daryti tie nuolankūs pensininkai? Reikia teisinių priemonių. Tikiu teismais. Tik jie gali sustabdyti tokį “bezpredielą”. Pagal galiojančius teisinės gynos įstatymus ir pensijų mokėjimą reguliuojančius teisės aktus, pensininkas, negavęs pensijos, arba gavęs iš SODROS teritorinio skyriaus atitinkamą pranešimą (ką jie privalo daryti ), gali per vieną mėnesį rašyti skundą respublikinei SODRAI, kaip institucijai, atstovaujančiai valstybei, dėl pensijos atstatymo, o gavęs iš jos neigiamą atsakymą, kreiptis tuo klausimu, nepraleidžiant vieno mėnesio termino, į Administracinį teismą. Jei teismas atmestų skundą, apeliuoti į Vyriausiąjį administracinį teismą. Ir tik tuomet galima kreiptis į Europos Žmogaus Teisių teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Galiu paminėti, kad neseniai Europos Žmogaus Teisių teismas išnagrinėjo 43 Rusijos piliečių skundą dėl pensijų ir jį tenkino, priteisdamas iš valstybės net moralinę žalą, nors Rusija ir nėra ES valstybė. Nemanau, kad mūsų teismai ignoruotų Konstituciją ir Konstitucinio Teismo doktriną. Taigi, reika tik nenuleisti rankų.

Juozas Kunca

Advokatas