Grietinėlės laižytojai

Šiomis dienomis paskelbus turtingiausių Lietuvos politikų penkiasdešimtuką, netikėtai į 5 vietą šovęs Gabrielius Landsbergis pasijuto nejaukiai. Buvo suskaičiuota, jog jis su žmona Austėja valdo 19,9 mln. eurų turtą.

Seimo narys 2018 metais deklaravo turintis viso labo kažkokius 1,4 mln. eurų verto turto ir piniginių lėšų. Tačiau į Turtingiausių politikų sąrašo penketuką jį išstūmė žmonos verslai. „Verslininkė valdo privačių darželių tinklą „Vaikystės sodas“ ir „Karalienės Mortos mokyklą“. Finansų analitikų skaičiavimais, „Vaikystės sodas“ vertas 8 milijonų eurų, o „Karalienės Mortos mokykla“ – 10 milijonų eurų,“ – teigia sąrašą pateikęs portalas DELFI. Portalas priduria, kad pati verslininkė deklaracijoje savo verslą įvertino tik …. 8592 eurais.

Pernai – apie milijonas eurų dividentų

„Vertindami verslo vertę, analitikai atsižvelgė, kad „Karalienės Mortos mokyklos“ pajamos per metus išaugo milijonu eurų – nuo 2,6 mln. eurų 2017 metais iki 3,6 mln. eurų – 2018 metais,“ – naudodamiesi „Registrų centro“ duomenimis pažymi penkiasdešimtuko sudarytojai ir išduoda, kad „Karalienės Mortos mokyklos“ 2018 metais uždirbo 941 tūkst. eurų grynojo pelno, jos neturi skolų. Vaikų skaičius mokyklose išaugo trečdaliu, taigi augo ir moksleivio krepšelių skaičius (vienam vaikui – 1200 eurų). „Vaikystės sodo“ darželių pajamos per metus išaugo puse milijono ir pasiekė 5 mln. eurų. Vien tik per 2018 metus jie uždirbo 770 tūkst. eurų grynojo pelno. Be to, abi A. Landsbergienės įmonės 2018 metais išmokėjo apie milijoną eurų dividendų. Galima suprasti, kam – juk vienintelė akcininkė yra ponia Austėja. Pernai už jos sukauptus dividentus Gabrielius Landsbergis nusipirko investicinio fondo „SEB Modern Growth Fund“ vertybinių popierių. Kaip bus šįmet – pamatysime.

Žmonės mėgsta skaičiuoti svetimus pinigus

Žmonės mėgsta skaičiuoti svetimus pinigus, taigi tokia finansinė gerovė, kai daugelis sukasi vos galą su galu sudurdami, gali atsiliepti Gabrieliaus politiniams reitingams. Tad nejaukiai pasijutęs, „partijos anūkas“ suskubo pareikšti, kad „įmonių vertinimą turėtų vertinti ar komentuoti pačios įmonės“. Tarsi nusižiūrėjęs iš „Dvylikos kėdžių“, kur parašyta: „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“.

Tokie jo paaiškinimai pirmiausia skirti sekėjams, manantiems, kad į viršų šaunanti pelningumo kreivė yra geriausias Austėjos, kaip sėkmingos švietimietės, veiklos įrodymas. Ko gero, mėgstanti dėlioti šešėlinių vyriausybių pasjansus (neseniai Gabrielius pats prasitarė, kad tokioje šešėlinėje vyriausybėje būtų matęs ir Vygaudą Ušacką, jei šis nebūtų išėjęs į Gedimino Žiemelio įmonę), „konservatorių“ partija Austėjai galėtų įduoti Švietimo ir mokslo ministro portfeliuką.

Gaila tik, kad apakinti savo dievulio spindesio, megztas beretes ant akių užsimaukšlinę sekėjai nenori matyti, iš kokių kepyklų į Landsbergių užančius byra tokie raguoliai. O jį Landsbergiams lyg bitutės suneša ne tik turtuoliai, galintys kas mėnesį už vaiko mokymą pradinėje mokykloje atseikėti 750 eurų, bet ir visi šalies mokesčių mokėtojai, iš kurių kišenių į biudžetą sušluoti mokesčiai padalijami ir poniai Austėjai.

Bankrutuoja net Austėjos įkurtos mokyklos

Beje, apie paminėtą Klaipėdą. Prieš kelerius metus iškilmingai atidaryta uostamiestyje, Karalienės Mortos mokykla šįmet … tyliai užsidarė. Mažųjų klaipėdiečių tėvams buvo paaiškinta, kad išlaikyti mokyklos nebeapsimoka, nes joje mažėja vaikų.

Ach, koks iki skausmo žinomas Lietuvos kasdienybės vaizdelis. Pasirodo, uždarinėti mokyklas tenka ne tik savivaldybėms, bet ir poniai Austėjai! Klausimas tik: negi papildomai „nuo galvos“ mokami 750 eurų per mėnesį (tiek daugelis mūsų neuždirba) nebegalėjo išgelbėti šios mokyklos? Kiek turime pavyzdžių aplink, kai po pusšimtį mokinių ar mažiau turinčios kaimo mokyklos kažkaip išsilaiko iš to paties mokinio krepšelio net ir negaudamos papildomai tų 750 eurų per mėnesį. O štai švietimo novatorė ir Columbia universiteto Klingenstein centro stipendininkė ponia Austėja to nesugeba padaryti, yra priversta užsidaryti. Tik paskui topteli, kad Karalienės Mortos mokykla irgi gal išsilaikytų, bet tas prakeiktas apetitas: gal lieka per mažai pelno. Iš kokių gi dividendų tada ponas Gabrielius pirktų „SEB Modern Growth Fund“ akcijas?

Galėtų pelnu pasidalinti su studentais

Jo, bepigu ponams Landsbergiams čepsėti iš pasitenkinimo, kai tereikia nuo puodynėlių viršaus nulaižyti grietinėlę. Iš to paties švietimui skirto pyrago Landsbergiams nereikia atriekti dalies ir jos atiduoti aukštosioms mokykloms, kuriose, beje, ruošiami mokytojai ir Austėjos mokykloms. Nereikia ieškoti lėšų mokytojų kvalifikacijai kelti, nereikia rengti brandos egzaminų, samdyti ekspertų ir išlaikyti viso tunto įvairiausių centrų bei tarnybų, nekalbant apie pačią ministeriją.

Taip pat nereikia šlavinėti po suolais, kad būtų iš ko geltonuosius autobusiukus išlaikyti. Nereikia surasti pinigų ir kitoms švietimo reikmėms, kurias dabar priversta finansuoti valstybė. Viskas atnešta ir paduota ant padėkliuko. Tai mes visi iš savo mokesčių užauginame abiturientą, paskui iš jo aukštojoje mokykloje padarome pedagogą, kurį nė cento neinvestavę persivilioja Austėjos mokyklos ir darželiai. Kažkaip neteko girdėti, kad iš savo milijoninių pelnų Landsbergiai būtų įsteigę kokių stipendijų būsimiesiems pedagogams ar pasirūpinę vadovėlių leidyba. Nors galėtų. Nelabai ir susiveržtų diržą, per metus uždirbę ne 1,7 mln., kaip dabar, o „tik“ 1,5 mln. grynojo pelno…

Gintaras Bielskis