Darželis ne tik “gano”

Nuomonių kryžkelė

Savo nuomonę garsiai išsakyti paskatino šių metų rugsėjo 14 d. įvykęs susitikimas, kuriame dalyvauti pakvietė laikraščio “Krašto naujienos” žurnalistė (susirinkimu to susitikimo negalima būtų vadinti, nes iš tėvų buvau pakviesta aš vienintelė). Susitikime dalyvavo Švietimo ir sporto skyriaus skyriaus vedėja Regina Jagminienė, vyriausioji specialistė Rasa Kralikevičienė ir grupelė pedagogų. Paaiškėjo, kad susitikimo tikslas buvo, kaip liaudyje sakoma, “geriausia savigyna – puolimas”. Tai ir buvo bandoma padaryti, pasikvietus vos vieną iš “maištaujančių” tėvelių, pasipriešinusių, kad lopšelyje – darželyje “Saulutė” būtų panaikinta priešmokyklinė grupė.

Susitikimo metu paaiškėjo, kad dėl priimto sprendimo iškelti priešmokyklinę grupę iš lopšelio – darželio “Saulutė” kaltinami patys tėvai, neva jie su savo “nerealiais” reikalavimais sutrukdė įsteigti Pradinėje mokykloje lopšelio – darželio “Saulutė” filialą. O tėvų vienas iš įvardijamų “nerealių” norų buvo – kad patalpos atitiktų Lietuvos higienos normą HN 75:2008 “Ikimokyklinio ugdymo mokykla: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”. Ši higienos norma nustato ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklų ir jose vykdomo ugdymo proceso organizavimo pagrindinius sveikatos saugos reikalavimus ir yra privaloma visiems teikiantiems ugdymo paslaugas. Pasak Švietimo ir sporto skyriaus skyriaus vedėjos, šie reikalavimai yra “nerealūs”. Taigi kyla klausimas – gal Širvintų rajonui galioja kiti reikalavimai?

Pavasarį vykusiame tėvų ir rajono valdžios atstovų susitikime valdininkai kalbėjo, kad ras lėšų bent minimaliai įrengti priešmokyklinę grupę Pradinėje mokykloje. Įdomu, kodėl šiandien nerandama lėšų darželio tvorai pakeisti, kodėl nerandama lėšų suremontuoti bent vieną darželio grupę. Ar darželio direktorė Gražina Zimkuvienė nemato problemos, kad auklėtojos aptrupėjusias sienas slepia dekoracijomis, o lubose po šviestuvų keitimo atsiradusias skyles kamšo spalvotais kamuoliukais?

Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo sampratoje teigiama, kad žmogaus asmenybės ir sveikatos ištakos yra jo vaikystėje. Pats pirmasis uždavinys – saugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaiko sveikatą, tenkinti pagrindinius jo poreikius – saugumo, aktyvumo, saviraiškos. Tokio amžiaus vaikas negali pats sau susikurti nei aplinkos, nei gyvenimo sąlygų. Tai už jį padaro šeima, ugdymo institucija. Šių dviejų pačių svarbiausių mažo vaiko gyvenime ugdytojų sąveika lemia jo gyvenimą ateityje. Vaikui pradėjus lankyti darželį, pedagogo pareiga – ne tik tęsti šeimoje pradėtą darbą, bet ir siekti geresnių rodiklių. Šeima ir darželis – du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką ugdymą. Darželio vaidmuo ugdant vaiko sveikatą užima labai reikšmingą vietą. Išugdyti sveiką, stiprų, gerai fiziškai išsivysčiusį vaiką yra mūsų visų pareiga. Vaikų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos ir apibrėžia Lietuvos Respublikos teisės aktai, galiojantys visiems – ir Širvintų rajono švietimo įstaigoms.

Ar tikrai buvo tikslinga ir reikalinga lopšelyje – darželyje “Saulutė” panaikinti priešmokyklinę grupę ir įkurti Pradinėje mokykloje filialą? Jau šiandien matyti, kad to visai nereikėjo. Taigi kyla daug kartų tėvų keltas, o direktorės Gražinos Zimkuvienės ir Švietimo skyriaus vedėjos Reginos Jagminienės taip ir neatsakytas klausimas – kam vis dėlto reikėjo darželio filialo ir kodėl šiandien iš lopšelio darželio “Saulutė” priešmokyklinio amžiaus vaikai perkelti į lopšelį – darželį “Buratinas”? Kodėl gegužės 29 d. vykusiame susirinkime Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė kalbėjo, kad nuo rudens bus keičiami darželio nuostatai, o jau rugsėjo 14 d. vykusiame susitikime prakalbo, kad nuostatai nebus keičiami, nes brangiai kainuoja (gegužės 29 d. to neminėjo). Peršasi išvada, kad pirmiausia priimamas sprendimas, o tada pradedama skaičiuoti ir svarstyti, ar to reikia. Dar absurdiškiau skamba žodžiai, kad galbūt jau kitais metais priešmokyklinė grupė darželyje bus. Daugiau graudu nei juokinga, kai susitikimo metu “Krašto naujienų” žurnalistė dalijo patarimus Švietimo skyriaus vedėjai, kaip pakeisti darželio sutartį, kad vėliau taip atsitikus tėvai negalėtų pareikšti priekaištų… Vėl iškyla klausimas – kaip su lopšelio amžiaus vaikučiais, kurie netelpa darželiuose? Sprendžiant iš to, ką išgirdau, jau kitais metais darželiai priims visus norinčius lankyti darželį vaikus. Tai kam dėl vienų, galbūt dvejų metų reikėjo steigti darželio filialą ką tik suremontuotoje Pradinėje mokykloje? Kodėl lopšelyje – darželyje “Buratinas” nesudaryta lopšelinukų grupė, juk naujai sudarytą priešmokyklinukų grupė – pirmajame aukšte, kur galėjo būti įrengta grupė dvimečiams vaikams? Kodėl nebuvo informuojami darželio vaikų tėvai apie priešmokyklinę grupę Pradinėje mokykloje? Kodėl iš lopšelio – darželio “Buratinas” 8 vaikai neperkelti į Pradinę mokyklą, o 21 vaikas iš lopšelio – darželio “Saulutė” perkeltas į “Buratino” darželį? Pateikiau daug neatsakytų klausimų, kurie atspindi situacijos absurdiškumą.

Lengviausia apkaltinti buvusią valdžią: ji kalta, kad šiandien susidarė tokia situacija. O kaip elgiasi dabartinė valdžia? Ar tikrai priima protingus sprendimus? Kodėl darželio direktorė, skyriaus vedėja nedrįsta pasakyti tikrosios priežasties, kodėl žengtas toks trumparegiškas žingsnis? Tėvai jau pavasarį klausė, ar priimant tokį sprendimą nedaroma klaida? Bet valdžia visada teisi. Netgi jei paaiškėja, kad ji klydo ar padarė ką nors neteisėto. Pasirodo, kaltas paprastas žmogus. Šiuo atveju – tėvai, kurie kovojo už savo vaiko teises.

Dar vienas iš “nerealių” “Nykštukų” grupės tėvelių norų buvo, kad jų vaikus priešmokyklinėje grupėje ruoštų tos pačios auklėtojos, kurios juos ugdė nuo pat mažens.

Kad ir kokia metodika dirbtų darželis, labai daug kas priklauso nuo auklėtojų asmenybių ir kompetencijos. Galima pasidžiaugti, kad mūsų rajono darželiuose dirba daug gerų pedagogų. Kiekvienas įstaigos vadovas turėtų vertinti ir branginti tokius specialistus. Nenuostabu, kad tėvams geras darželis – tai pirmiausia geros auklėtojos. Manau, nė vienas tėvas nenorėtų patikėti savo vaiko pedagogui, kuriam atrodo, kad nieko tokio, jei atėjęs į darželį vaikas  verkia. “Visi verkia – paverks ir nustos”, gegužės 29 d. pasakė viena iš rajono vyriausiųjų specialisčių.

Priimant tokius sprendimus pamirštama, kad vaikai, kaip ir suaugusieji, jautriai reaguoja į vietos, žmonių kaitą. Stebina pedagogės, turinčios didelę patirtį dirbant su vaikais, rugsėjo 14 d., atstovavusios “Kiškučių” grupės tėvelių pusei, požiūris, kad vienus vaikus lengva mokinti, o kitų – iš “nekaikurių” šeimų – neįmanoma. Šių dienų problema – kad šeimos yra socialiai nevienodos. Tačiau vaikai visi vienodi. Manau, kad kiekvienas pedagogas, kuris turi pašaukimą dirbti šį darbą, supranta (ne tik teoriškai), kad gali paveikti daugybės žmonių gyvenimą, kad ugdydamas mažą žmogutį gali jį paversti nuostabiu kūriniu, kokį tik galima šiame pasaulyje įsivaizduoti. Tai suvokdamas turėtų jausti dar didesnę pareigą padėti tiems vaikams, kurie šeimoje gauna mažiau. Tikram pedagogui tai yra šventa tiesa – maži žmogučiai kasdien kelia į tave akis, ir dažnai būtent auklėtoja jiems tampa pačiu didžiausiu autoritetu. Vaikystės pedagogo vaidmuo yra perduoti vertybes: kultūrines, žmogiškąsias. Tam, kad vertybės būtų kuo geriau įsisavintos, darbas turi būti iš širdies, o nesuvaidintas. Mes dažnai neįvertinam mažo žmogaus, manydami, kad jis dar mažas ir nedaug ką supranta, bet ne kas kitas, o vaikas pirmiausia pajaučia suaugusiojo nuoširdumą, dėmesingumą ir pagarbą jam.

Norėtųsi kad švietimo vadovai vadovautųsi ne vien tik ekonominiais veiksniais, o prioritetą pirmiausiai skirtų asmenybės ugdymui. Švietimo įstaiga pirmiausia atlieka šviečiamąją, kultūrinę, socialinę funkciją. Tai ne UAB ar kita pelno siekianti organizacija. Reformos idėja, patekusi į valdžią turinčių žmonių rankas, tampa vėzdu prieš žmogų, o dar baisiau – prieš vaiką. Skaudžiausia, kad suaugę žino savo teises, tačiau pamiršta pareigas ir atsakomybę. Puikiai suprantu, kad idealių visuomenių nebūna, tačiau labai norėtųsi daugiau pagarbos amžinosioms vertybėms. Įstatymais to nelabai tepasieksi – reikia pilietinio supratingumo brandos, atsakomybės už savo nuveiktus darbus ir sąžiningumo.

Jolanta Jurkevičienė