„Kontrolinis šūvis“ – pro šalį

Živilė Pinskuvienė.

Živilė Pinskuvienė.

Net vaikas žino: norint išgirsti aidą, reikia garsiai sušukti. Ši paprasta tiesa ilgamečio periferinės politikos patriarcho Vyto Šimonėlio epochos laikais buvo pamiršta. Susirinkdavo politinės linijos vienminčiai, smarkiai užmerkdavo akis, pirštais užsikimšdavo ausis, stipriai prikąsdavo liežuvį – ir viskas buvo gražu, tylu, ramu, kaip kokioje už trejų jūrų – devynerių marių besidriekiančioje Pernykščių sapnų karalystėje…

Ir štai į rajono tarybą atėjo nauja politinė jėga – žmonių pasitikėjmą gavę energingi, drąsūs Darbo partijos atstovai. Pajutę pavojų savo ramybei, politikos senoliai susimetė į krūvą, susikibo alkūnėmis it komunarai prieš sušaudymą, suglaudė pečius, pamiršo politinius ir moralinius skirtumus, kad tik į valdžios olimpą neužkoptų naujoji politinė jėga. Mes neišsigandome, nenusivylėme. Nuo pirmų posėdžių leidome suprasti, kad nesitaikstysime su apatija, apsnūdimu, neveiklumu, politiniu ir ūkiniu letargu. Koks kilo šurmulys, kai nenorintys dirbti staiga suprato, jog jų saulelė ėmė krypti vakarop. Suspigo, pakėlė galvas, vienas per kitą ėmė mosuoti kumščiais, reikšti pretenzijas. Štai taip ima „suokti“ nepatenkintos kūdros „lakštingalos“, kai lazda pamaišai maurais aptrauktą vandenį.

Žodžiu, valdančiajai koalicijai nepatiko, kad atsirado politinė jėga, galinti suburti valdančiųjų atstumtus žmones, nebijanti į akis rėžti tiesos, pirštu parodyti neatliktus ar atmestinai atliktus darbus, pradėtus ir pamirštus projektus. Kai tiesos rimbo kirčiai pagaliau pasiekė storose duknose įsiknisusius snaudalius, šiems kilo mintis kritikų burnas užčiaupti teisinėmis priemonėmis. Taip atsirado valdančiajai koalicijai priklausančių valstiečių liaudininkų Vyto Šimonėlio, Remigijaus Čirbos, Kazio Visacko, socialliberalų Kęstučio Pakalnio, Algirdo Meško, Mykolo Bildžiuko, socialdemokratų Antanos Lidžiaus, Andriaus Jozonio, „tvarkiečių“ Alfredo Astiko, Dariaus Paliukėno, save išsikėlusio Vinco Jasiukevičiaus, konservatorių Daivos Sakalauskienės, Irenos Vasiliauskienės, Lenkų rinkimų akcijos narių Stefanijos Tamošiūnienės ir Marijan’o Buinicko pasirašytas kreipimasis į Etikos komisiją dėl mano, jos pirmininkės, pasisakymų tarybos posėdžio metu.

Maža to, nuolat reiškiami priekaištai pasirodė tokie skaudūs, kad valdantieji, matyt, nutarė paleisti dar ir „kontrolinį šūvį“ – įkalbėjo Savivaldybės administracijos direktorę Eleną Davidavičienę kreiptis į teismą ir ten „apginti savo garbę ir orumą“ dėl mano apie kitą žmogų galimai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Džiūgavo valdantieji. Kaip ne, jei numatyta sankcija – net iki vienerių metų laisvės atėmimo! Ilgam užčiaups burną!

Kokia iš tiesų yra Elenos Davidavičienės garbė ir orumas pajutau dar bylinėjimosi su ja metu, kai teismas pasiūlė taikytis. Pasirodo, ir susitaikymas turi savo kainą… Tik štai Elena Davidavičienė ilgai negalėjo apsispręsti, už kiek tūkstančių pamiršti tariamą nuoskaudą, kokiais pinigais įvertinti garbę ir orumą. Per savo advokatą pareikalavo 10 tūkstančių, paskui nusileido iki 8 tūkstančių, o supratusi, kad ir tiek gali negauti, paprašė 6500 litų…

Pagaliau tapo aišku, kad susitaikymas su svyruojančiu valdininkės apetitu prilygtų rinkėjų pasitikėjimo išdavimui. Beliko laukti teismo verdikto.

Džiaugiuosi, kad Širvintų rajono apylinkės teismas, priešingai nei vylėsi valdantieji, aštrią jų veiklos kritiką įvertino vadovaudamasis ne emocijų aksiomomis, o europinės teisės ir civilizuoto mąstymo standartais. Nesigilinsiu į mano naudai išsakytus motyvus. Pažymėsiu tik tai, kad, teismo nuomone, politikų kritikos ribos yra daug platesnės nei privačių asmenų ir politikai turi tolerantiškiau į ją reaguoti. Kartais pateisinami politikų atžvilgiu išsakyti net aštresni pasisakymai, o politikai, rinkdamiesi savo profesiją, sąmoningai atveria save stipriai ir kruopščiai elgesio analizei. Taigi teismas pripažino, kad nesu šmeižikė ir priteisė iš Elenos Davidavičienės mano naudai per 3800 litų bylinėjimosi išlaidų.

Galima tik konstatuoti, kad valdantieji klaidingai manė, jog jų pasirinktomis teisinėmis (tiksliau – teisminėmis) priemonėmis pavyks užčiaupti skaudžią tiesą į akis rėžiantį oponentą. Maža to, Savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės noras praturtėti susitaikant virto nemenkomis asmeninėmis išlaidomis ir „kontroliniu šūviu“ … pro šalį. O visus rinkėjus, rajono gyventojus noriu užtikrinti, kad Darbo partijos atstovai Širvintų rajono taryboje ir aš pati, šios partijos Širvintų skyriaus pirmininkė, ir toliau nepakabinsime ant vinies kritikos bizūno, nesitaikstysime su valdančiųjų apsamanojimu ir apslunkimu, priekaištų žodžių susitaikėliškai nevyniosime į vatą. Juo labiau, kad kalbant aštriai, skaudžiai minant ant nuospaudos, yra daugiau šansų, kad būsi išgirsta…

Živilė Pinskuvienė
Rajono tarybos narė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

89 Atsakymai į “„Kontrolinis šūvis“ – pro šalį”

  1. sd parašė:

    Bravo Živilei.

  2. Akhileshwar parašė:

    Deja, bet pagrindinė prolebma ir dabar yra lygiai ta pati, kaip ir 1989-1990 m., kada mano senas draugas Rimantas Matulis ėmėsi iniciatyvos atkurti Lietuvių Tautininkų Sąjungą.Labai daug žmonių jau tada laikė LTS tik bandymu pratęsti senąją smetoninę LTS. Ir labai daug net ir tikrai kietai tautiškai nusiteikusių Lietuvių nenorėjo tada (o ir dabar nenori) būti siejami tiek su smetonine LTS, tiek ir su veikusia 1989-2008 m. Galime tuo piktintis, galime bandyti aiškinti, jog taip galvoti nereikėtų, dar ką nors galime sumąstyti Bet nuo to politinė realybė ir žmonių esminis požiūris nepasikeis.Vienintelė išeitis sukurti naują masinę Tautos partiją, į kurią kaip atskiros frakcijos susivienytų ir įvairios tautiškumo bei socialinio teisingumo nuostatų besilaikančios partijos (ir atkurtoji Tautininkų sąjunga, ir Lietuvos Centro partija, ir Socialdemokratų sąjunga, ir Jaunoji Lietuva, ir Lietuvos kelias , ir Algimanto Matulevičiaus kuriama partija, gal net ir dabar kuriama partija Drąsos kelias , ir kitos), ir tiesiog žmonių įvairiausių nepartinių bei partinių, išėjusių (ar norinčių išeiti) iš daugybės Lietuvoje egzistuojančių kosmopolitinių partijų, tokių kaip LSDP, konservatoriai, Darbo partija, paksininkai , įvairių rūšių liberalai Nes tik tokia suvienyta Tautos partija būtų pajėgi perlaužti Lietuvoje jau virš 20 metų valdančią kosmopolitų valdžią.

  3. Ona parašė:

    Živilė Pinskuvienė mąsto realiai ir protingai.

  4. Galė parašė:

    Reikia pripažinti,kad Živilė Pinskuvienė verta dirbti Seime. JI mūsų rajonui ten dirbdama ,galėtų dar labiau padėti.

  5. Geras parašė:

    oi gi tu?

  6. vincai parašė:

    tai kur gi tu?toki kovotoja demostravai,o kai atidave kaip mazam vaikui smelio kastuveli,tai ir sedi ,ko reikejo listi jei nebera svaikatos ir noro?tik ranaks uzsikai kaip sako litvynai

  7. gal parašė:

    galima butu reciau fizionomija demonstruoti?nes gali greit atsibosti,“grazuole“

  8. Gut parašė:

    Geras geras skaiciukas darbieciai aukstumoje visi sansai yra patekti i seima

  9. copy parašė:

    Švedė iš viso surinko 372 taškus. Antroje vietoje likusi Rusija – 259 taškus, trečią vietą užėmusi Serbija – 214 taškų. Mūsų kaimynai estai taip pat neliko nepastebėti. Ottas Leplandas su daina „Kuula“ užėmė 6 vietą.

    Balsavimas: Lietuvos atstovui D. Montvydui po 1 tašką skyrė Juodkalnija ir Olandija, 8 balus – Baltarusija, Azerbaidžanas ir Malta po 4 balus. Simpatijas lietuviui išreiškė ir Prancūzija, skyrusi 3 balus, Anglija ir Airija atidavė po 7 taškus, Bulgarija – 5, Norvegija – 6, Estija – 3, Latvija – 4, Rusija – 5. Tradiciškai Lietuvos nenuskriaudė Gruzija, skyrusi D. Montvydui 12 taškų.

    Lietuva didžiausias simpatijas atidavė Azerbaidžanui, Švedijai skyrė 10 balų, Estijai – 8, Maltai – 7, Rusijai – 6, Serbijai – 5, Italijai – 4, Vokietijai – 3, Ukrainai – 2, Turkijai – 1.

Comments are closed.

scroll to top
+