Sekmadienio rytas, nedidelis miestelis, vietinis blusų turgus… Kažkur tarp dėvėtų knygų, sovietinių lempų ir spalvotų staltiesių – senas stalas, aplūžusiu kraštu ir dulkėmis padengtu paviršiumi. Prie jo stovintis prekiautojas numoja ranka: „Duok penkis eurus, ir tavo.“
O dabar – laiko šuolis. Prabangus penthausas Paryžiuje. Prie panoraminio lango – tas pats stalas. Tik šįkart – restauruotas, blizgantis, su elegantiškomis detalėmis. Ir šalia jo – meno kuratorė, pasakojanti svečiams, kad šis baldas – XIX a. vidurio Vidurio Europos meistrų darbas.
Skamba kaip pasaka? Tačiau tokie virsmai vyksta daug dažniau, nei įsivaizduojame. Antikvariniai baldai, užmiršti ir nuvertinti, dažnai patenka į pačių turtingiausių žmonių interjerus – per restauraciją, atradimą, supratimą ir… sėkmę.
Kodėl milijonieriai perka tai, ko mes atsikratome?
Paprasta – jie ieško to, ko negali nusipirkti IKEA. Šiuolaikinis prabangos suvokimas vis dažniau atsigręžia į autentiškumą, rankų darbą, istoriją. Tai, kas turi sielą. O antikvariniai baldai – tai ne tik estetika, tai pasakojimas.
„Turtuoliai šiandien nebeperka tik blizgesio. Jie perka istoriją. Kai kurios kėdės ar stalai turi daugiau charakterio nei visas naujas interjeras“, – sako meno kolekcionierius ir interjero konsultantas Gabrielius Markevičius.
Pasak jo, antikvariniai daiktai prideda unikalumo. Tai – meno objektai, kurie kalba apie laikmetį, skonį ir savininko pasaulėžiūrą.
Nuo blusų turgaus iki aukciono – kas vyksta tarp?
Kelias nuo penkių eurų iki penkių tūkstančių prasideda nuo akies. Reikia mokėti atpažinti– kada baldas turi vertę, net jei jis apdulkėjęs ir apgraužtas laikui bėgant.
Toliau – restauracija. Profesionalūs meistrai gali atkurti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo pasmerktas medžio gabalas. Jie kruopščiai išsaugo originalią faktūrą, papildydami tik ten, kur būtina. Ir tada – dokumentavimas– baldai įtraukiami į katalogus, nustatomas jų laikotarpis, stilius, kilmė.
Tokiu būdu antikvariniai baldai, išgelbėti iš sandėlio ar sendaikčių krautuvėlės, patenka į galerijas, dizaino parodas, o galiausiai – į aukcionus. Ir kai kurie iš jų įsigyjami ne tik interjerui papildyti, bet ir kaip investicija.
Ar tai gali padaryti kiekvienas?
Trumpas atsakymas – taip. Ilgas atsakymas – jei turite žinių, kantrybės ir šiek tiek sėkmės. Blusų turgūs, antikvariatai, net senelių palikimas – tai vietos, kur vis dar įmanoma aptikti vertingų baldų. Pagrindinis raktas – ne skubėti. Ir nevertinti baldų pagal išorinę išvaizdą vien tuo metu, kai juos randate.
Be to, verta bendradarbiauti su restauratoriais, antikvariato specialistais ar meno istorikais. Jie padeda atpažinti lobius tarp „šlamšto“. Kuo daugiau žinosite apie stilius, epochas, medžiagas – tuo didesnė tikimybė pastebėti vertingą detalę, kurios kiti nemato. Gausus vintažinių baldų pasirinkimas Kaune – Vilmos antikva.
