Skaityta:
2 825
Melioratoriai dirbo iš peties
Daugybės rankų nučiupinėtuose albumuose galima surasti 60 metų senumo nespalvotų fotografijų, liudijančių tarybinių laikų melioratorių kasdienybę ir laisvalaikį. Pelkėtų laukų sausinimas anuomet turėjo senas tradicijas. Sausinimo darbus atlikdavo melioratoriai, vadinami kažkodėl „zimagorais“. Tai grioviakasiai, kasę melioracijos griovius. Tokiu būdu sausinę dirvas. Tai buvo garbinga ir viena iš geriausiai apmokamų profesijų. Žodis „zimagoras“ atklydęs iš Rusijos, prigijęs ir Lietuvoje. „Zimagoras“ – tai tas, kuriam žiemą vargas („zimoj gore“). Vargas todėl, kad, spustelėjus pirmiesiems šalčiams, baigdavosi darbai, o šeimos maitintojas netekdavo nuolatinio atlygio.
Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje Širvintų rajone buvusiame „Gražaus ryto“ kolūkyje vykusius melioracijos darbus šiandieną mena tik garbaus amžiaus senoliai, albumuose laikantys senas nuotraukas. O jose melioratorių veidai ir nuveikti darbai. Per porą vasaros sezonų Limonių kaime melioratorių dėka buvo ištiesintas seklus Balžės upelis, virtęs giliu melioracijos grioviu, nusausinta dešimtys hektarų pelkėtų žemių.
Melioracijos darbus Limonyse vykdė iš visos Lietuvos atvykę jauni vyrai, daugiausia jų buvo iš Ukmergės, Jonavos rajonų ir Dzūkijos kraštų. Planai būdavę tokie dideli, kad Širvintų melioratoriai vieni nepajėgdavę darbų atlikti, talkindavę partneriai iš kitų rajonų. Melioratoriai buvo apgyvendinti Limonių kaimo žmonių sodybose, šeimininkės jiems ruošdavo valgį. Atvykėliai darbo dienomis dirbdavo, savaitgaliais dalyvaudavo kaimo jaunimo sambūriuose, linksmindavosi, sekmadieniais netgi eidavo į Kiauklių bažnyčią. Daug įdomių atsitikimų apie melioratorius yra papasakoję kaimo senbuviai, kartu su jais dirbę melioracijos darbus, arklių traukiamuose vežimuose vežioję drenažo vamzdelius. Pasak amžininkų, menančių melioraciją, ir prieš 60 metų būta palyginti geros technikos: vikšrinių traktorių, ekskavatorių, drenažo klojimo mechanizmų.
Melioracija anais laikais išugdė didelį būrį kvalifikuotų žmonių: Žemės ūkio akademijoje buvo ruošiami melioracijos inžinieriai, projektuotojai, profesinėse technikos mokyklose – ekskavatorininkai, traktorininkai, buldozerininkai. Lietuvoje netgi veikė keletas drenažo vamzdelių gamyklų. Melioratorių dėka daugelis nederlingų žemių paversta derlingomis. Melioruotuose plotuose buvo auginami javai, vešėjo pievos, šalia buvo statomos fermos ar netgi ištisi gyvulininkystės kompleksai.
Romas Zibalas
1. Melioratoriai, vadinami „zimagorais“, Limonių kaimo gyventojo Stasio Šikšnio (pirmas iš kairės) kieme. Arklių traukiamuose vežimuose buvo vežiojami melioracijos vamzdeliai.
2. Melioratoriai šventadienio popietę drauge su Limonių kaimo vyrais Kiauklių bažnyčios šventoriuje.
Melioratoriai, vadinami „zimagorais“, Limonių kaimo gyventojo Stasio Šikšnio (pirmas iš kairės) kieme. Arklių traukiamuose vežimuose buvo vežiojami melioracijos vamzdeliai.
Daugybės rankų nučiupinėtuose albumuose galima surasti 60 metų senumo nespalvotų fotografijų, liudijančių tarybinių laikų melioratorių kasdienybę ir laisvalaikį. Pelkėtų laukų sausinimas anuomet turėjo senas tradicijas. Sausinimo darbus atlikdavo melioratoriai, vadinami kažkodėl „zimagorais“. Tai grioviakasiai, kasę melioracijos griovius. Tokiu būdu sausinę dirvas. Tai buvo garbinga ir viena iš geriausiai apmokamų profesijų. Žodis „zimagoras“ atklydęs iš Rusijos, prigijęs ir Lietuvoje. „Zimagoras“ – tai tas, kuriam žiemą vargas („zimoj gore“). Vargas todėl, kad, spustelėjus pirmiesiems šalčiams, baigdavosi darbai, o šeimos maitintojas netekdavo nuolatinio atlygio.
Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje Širvintų rajone buvusiame „Gražaus ryto“ kolūkyje vykusius melioracijos darbus šiandieną mena tik garbaus amžiaus senoliai, albumuose laikantys senas nuotraukas. O jose melioratorių veidai ir nuveikti darbai. Per porą vasaros sezonų Limonių kaime melioratorių dėka buvo ištiesintas seklus Balžės upelis, virtęs giliu melioracijos grioviu, nusausinta dešimtys hektarų pelkėtų žemių.
Melioratoriai šventadienio popietę drauge su Limonių kaimo vyrais Kiauklių bažnyčios šventoriuje.
Melioracijos darbus Limonyse vykdė iš visos Lietuvos atvykę jauni vyrai, daugiausia jų buvo iš Ukmergės, Jonavos rajonų ir Dzūkijos kraštų. Planai būdavę tokie dideli, kad Širvintų melioratoriai vieni nepajėgdavę darbų atlikti, talkindavę partneriai iš kitų rajonų. Melioratoriai buvo apgyvendinti Limonių kaimo žmonių sodybose, šeimininkės jiems ruošdavo valgį. Atvykėliai darbo dienomis dirbdavo, savaitgaliais dalyvaudavo kaimo jaunimo sambūriuose, linksmindavosi, sekmadieniais netgi eidavo į Kiauklių bažnyčią. Daug įdomių atsitikimų apie melioratorius yra papasakoję kaimo senbuviai, kartu su jais dirbę melioracijos darbus, arklių traukiamuose vežimuose vežioję drenažo vamzdelius. Pasak amžininkų, menančių melioraciją, ir prieš 60 metų būta palyginti geros technikos: vikšrinių traktorių, ekskavatorių, drenažo klojimo mechanizmų.
Melioracija anais laikais išugdė didelį būrį kvalifikuotų žmonių: Žemės ūkio akademijoje buvo ruošiami melioracijos inžinieriai, projektuotojai, profesinėse technikos mokyklose – ekskavatorininkai, traktorininkai, buldozerininkai. Lietuvoje netgi veikė keletas drenažo vamzdelių gamyklų. Melioratorių dėka daugelis nederlingų žemių paversta derlingomis. Melioruotuose plotuose buvo auginami javai, vešėjo pievos, šalia buvo statomos fermos ar netgi ištisi gyvulininkystės kompleksai.
Romas Zibalas
Skaitytojų įvertinimas
4.5
(4 įvert.)
