Prie Lietuvos kariuomenės savanorio Romo Krumino kapo stovi dukterėčios: (iš kairės į dešinę) Almonė Jadvyga Zibalienė, Genovaitė Valionienė, Genovaitė Pakalnienė ir Janė Kruminaitė.
Daug duomenų apie Lietuvos kariuomenės savanorius, jų kovas 1918-1920 metais surinkta per paskutiniuosius 20 metų. Išleista nemažai memuarinių kūrinių, dokumentikos, apybraižų, archyvinių studijų. Pirmą kartą visų Lietuvos savanorių sąrašas viešai paskelbtas 2010 metų rugpjūčio 18 dieną „Versmės“ leidyklos svetainėje. Deja, jauno tėvynės gynėjo Romo Krumino, žuvusio prie Širvintų, pavardės Lietuvos savanorių sąraše nėra. Galbūt dėl to, kad Romas Kruminas yra palaidotas nuošaliose (jau uždarytose) Vaiteliškių kaimo (Ukmergės rajonas) kapinaitėse šalia savo artimųjų. Istorikai ir kraštotyrininkai niekada jo biografija nesidomėjo.
Romas Kruminas yra gimęs 1900 metais Mykolo Krumino ir Uršulės Gaidytės – Kruminienės šeimoje Vaiteliškių kaime, pakrikštytas Pabaisko bažnyčioje. Kruminų šeimoje augo 6 sūnūs: Bronius, Nikodemas, Romas, Aleksandras, Jonas ir Stasys – bei 3 dukros: Elena, Angelė ir Veronika. Motina mirė jauna ir paliko mažus vaikus. Vyresnieji rūpinosi mažesniais, taip ugdydamiesi atsakomybės artimam žmogui jausmą. Kai Romui buvo 10 metų, tėvas vedė antrąkart. Šeimoje ir toliau buvo puoselėjamas laisvės, pareigos ir meilės tėvynei jausmas.
Savanorio Romo Krumino kapas Vaiteliškių kapinaitėse.
Būdamas devyniolikos metų, Romas Kruminas įsiliejo į tėvynės gynėjų gretas, tapo 7-ojo pėstininkų pulko eiliniu. Išeidamas į mūšį, 1920 metais šalia gimtųjų namų pasodino ąžuoliuką. Tas ąžuoliukas, šiandien išaugęs į galingą ąžuolą, yra vienintelis anų laikų įvykių liudininkas: savanoris Romas Kruminas iš mūšio nebegrįžo. 1920 metų lapkričio 17 dieną žuvo prie Širvintų. Jo kūną iš Širvintų tėvas su broliais Jonu ir Aleksandru vežime parsivežė tik po kelių dienų ir palaidojo Vaiteliškių kaimo kapinaitėse šalia motinos.
Po kelerių metų ant kapo buvo pastatytas tradicinis, savanorių kapus puošiantis paminklas. Ant jo yra užrašas: „7 P. P. EILINIS ROMAS KRUMINAS 1922-XI-17“. Kodėl nurodyti neteisingi žūties metai, artimieji paaiškinti negali. „Gal buvo padaryta klaida? – spėlioja dukterėčia Janė Kruminaitė negailėdama gerų žodžių dėdės atminimui. – Tai nėra taip svarbu. Svarbiausia, kad jis buvo karys savanoris, iki širdies gelmių mylėjęs Lietuvą ir nepagailėjęs už tai atiduoti gyvybę.“ Janės tėtis Stasys ir dėdė Jonas visada labai pagarbiai kalbėję apie žuvusį brolį Romą ir labai saugoję jo atminimą – šalia namų vešintį ąžuolą. Tas ąžuolas – tai lyg Kruminų giminės neišsenkanti tvirtybės versmė.
Nuošaliose Vaiteliškių kaimo kapinaitėse, kuriose amžinojo poilsio atgulęs jaunas tėvynės gynėjas Romas Kruminas, nevyksta proginiai renginiai, neaidi automatų salvės. Savanorio ramybę saugo šimtamečių tėviškės medžių ošimas, o kapą prižiūri dukterėčios Janė Kruminaitė ir Genovaitė Valionienė.
Domas Pasulakalnis
