Slaugytojos – jautrios ir stiprios asmenybės

Kasmet gegežės 12-ąją viso pasaulio slaugytojai pažymi savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną. Į keletą klausimų apie slaugytojų darbą „Širvintų kraštui“ sutiko atsakyti Širvintų ligoninės slaugos administratorė Janina Kondratienė. – Gal yra kokie specialūs reikalavimai, keliami jūsų profesijos darbuotojoms – slaugytojoms? – Man atrodo, kad slaugytoja pirmiausia turėtų būti tolerantiška, kultūringa, reikli, tvarkinga, mokėtų valdyti savo emocijas, ištverti fizinę ir psichinę įtampą. Turi būti nepriklausoma ir stipri asmenybė, nes šis darbas kiekvieną dieną reikalauja daug fizinių ir moralinių jėgų. – Turbūt slaugytoja turi būti gera psichologė… – Būtinai. Ji turi mokėti išsisukti iš netikėtų ir nepatogių padėčių. Kartais sunkiai sergantys ligoniai dėl savo ligos kaltina visą pasaulį, o kartu ir slaugančius žmones. Pacientų agresija skaudžiai žeidžia, nes ji nukreipta į žmones, nuoširdžiai nusiteikusius padėti. Todėl visada užklumpa netikėtai ir palieka slauges bejėges apsiginti, nes jos negali į agresiją atsakyti tuo pačiu. Būna puolusių į didelę depresiją pacientų, ketinančių žudytis. Kartais tenka peilį arba virvę iš jų atiminėti ir saugoti nuo nelaimės… – Yra labai gražus jūsų specialybės apibūdinimas: „Slaugytoja – paciento akys, rankos, širdis“. Jūs su tuo sutinkate? – Visiškai pritariu. Būtent slaugytoja stebi ligonius ištisą parą – kiekvieną minutę žino jų sveikatos būklę. Be to, sunkiai sergantis ligonis tiesiogine prasme dažniausiai tik slaugytojos akimis gali pažvelgti į išorinį pasaulį. Apie rankas nė kalbėti neverta – juk tokie pacientai patys nieko negali daryti. Kalbant apie širdį, tai savo širdies šilumą, patirtį ir žinias slaugytojos visada skiria savo ligoniams. Dažnai ligoniai nori, kad „sesutė“ priklausytų tik jam, įsižeidžia, pavydi, jeigu daugiau laiko užtrunka prie kito žmogaus. Dažnai vien atlikti procedūrą nepakanka – reikia su senuku ar senute pakalbėti, mokėti užjausti jį. Palaikomojo ir slaugos skyriaus vyr. slaugytoja Rita Čivilienė pasakojo, kad jų skyriuje dažniausiai guli labai sunkūs ligoniai, kurie patys negali nė pavalgyti. Kartais tokių būna net dešimt. Be to, tokius ligonius reikia vartyti. „Patikėkite, kartais tikrai nelengva apversti apie šimtą kilogramų sverianti vyrą“, – sako moteris. Pasak slaugytojos, neretai ligoniams pasitaiko ir virškinimo sutrikimų – ir dažniausiai, kaip tyčia, tai atsitinka naktį, kada reikia budėti vienai slaugei, nes naktimis sanitarės nedirba. Skyriuje dažniausiai guli senyvo amžiaus žmonės. 1930 metų gimimo – dar laikomi jaunais, nes yra 1920 ir net 1915 metais gimusių. Būna ir taip, kad per šventes vaikai nori atsipalaiduoti ir paguldo senolius į Slaugos skyrių – ir dar reikalauja išskirtinės globos… – Dar ne taip seniai savo slaugytojas ligoniai vadindavo švelniais žodžiais: „seselė“ ar „sesutė“. Nejaugi dabar ligonis kviečia: „Slaugytoja, man skauda, ateikite!“ – Man taip pat labiau patinka, kai kreipiasi: „Sesele”. Ligoniai mus dažniausiai ir dabar taip vadina. O terminas „slaugytoja“ turbūt kilo nuo to, kad mes ligonius prižiūrime, slaugome. Gal čia kalbininkai pasistengė… – Ne paslaptis, kad Vilniuje atlyginimas yra didesnis, o žmogus ieško vietos ten, kur geriau. Ar šis faktas neatsiliepia jūsų kadrų kaitai. – Taip. Netekome daug gerų patyrusių savo darbo specialisčių, tačiau ir naujame darbe apie širvintiškes girdime tik teigiamus atsiliepimus. Jos darbščios, sumanios, žodžiu, negėda už savo personalą. -Kiek slaugytojų dirba ligoninėje? – Vidaus ligų skyriuje dirba 12 slaugytojų (vyr. slaugytoja Virginija Pusvaškienė), chirurgijos – 6 (vyr. slaugytoja Aldona Beliakova), vaikų ligų – 5 (vyr. slaugytoja Zita Pileckienė), slaugos ir palaikomojo gydymo – 12 (vyr. slaugytoja Rita Čivilienė), reanimacijos, intensyvios terapijos ir operacinės – 11 (vyr. slaugytoja Vida Vaitkūnienė). Kartu su mumis dirba sanitarės, šeimininkės. – Kurias slaugytojas savo profesinės šventės proga galėtumėte pagirti? – Kurią nors vieną išskirti būtų neteisinga – visos mūsų slaugytojos yra darbščios, mylimos ir laukiamos savo ligonių. Jų darbas sunkus, tai – nuolatinis susidūrimas su ligomis, skausmu ir mirtimi, atsakomybė už žmonių sveikatą ir gyvybę. Mūsų „sesutės“ sugeba įsijausti į ligonio padėtį, jo išgyvenimus. Jos pasižymi padorumu, meile žmogui, gailestingumu kenčiančiam. Profesinės šventės proga linkiu joms geriausios sveikatos, džiugių ir malonių akimirkų šeimoje ir ilgų ilgų metų. Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Slaugytojos – jautrios ir stiprios asmenybės”

  1. eglute parašė:

    o galetumete gydytojai maziau duoti tai ir slaugytojai liktu,Geros sveikatos ir stiprybes Jums mielosios seseles
    ir Jusu seimoms.

  2. taip parašė:

    tikrai sunkus ir pasisventimo reikalaujantis darbas-garbe joms,tik kaip sakoma,“aciu“ i pinigine neidesi…

Comments are closed.

scroll to top
+