Širvintų ligoninėje gali nelikti skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų

Prienų, Kaišiadorių, Ignalinos, Pakruojo, Zarasų, Molėtų, Širvintų, Šilalės, Gargždų ligoninių vadovai, suvažiavę į Kaišiadoris ir aptarę grėsmingą situaciją, pasirašė Kreipimąsi DĖL PRIĖMIMO-SKUBIOSIOS PAGALBOS IR SPECIALIZUOTŲ AMBULATORINIŲ CHIRURGIJOS PASLAUGŲ FINANSAVIMO Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentui Stasiui Gentviliui ir Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentui Daliui Vaiginui.

Kreipimesi, be kita ko, rašoma, kad 2010 m. balandžio 1 d., kai įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl ligoninių restruktūrizacijos III etapo, „Šilalės, Gargždų, Kaišiadorių, Pakruojo, Ignalinos, Prienų, Naujosios Akmenės, Zarasų, Širvintų, Molėtų ligoninės prarado galimybę teikti reanimacijos II, antro lygio suaugusiųjų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, ginekologijos II-A, II-B, kai kurias dienos chirurgijos, terapijos II, antro lygio otorinolaringologijos paslaugas. Po paslaugų restruktūrizacijos, palyginti su 2009 metais, vidutiniškai 30 proc. (nuo 21,6 iki 44,2 proc.) sumažėjo pacientų srautai į terapinio profilio skyrius. Nebeteikiant reanimacijos II paslaugų, stacionare besigydantys pacientai ir juos gydantys gydytojai yra nesaugūs dėl galimų komplikacijų ar kritinių būklės pablogėjimų, kylančio poreikio teikti reanimacijos II paslaugas, kurias gali suteikti tik kitame rajone esančios ASPĮ. Tai pablogino paslaugų prieinamumą pacientams, tuo pačiu ASPĮ prarado vidutiniškai 30 proc. pajamų už terapinio profilio pacientų gydymą. Dažnai rajoninės ligoninės, priskirtos trečiajai rajoninių ligoninių kategorijai, turi teikti sudėtingas reanimacijos II paslaugų grupei priskirtas paslaugas, o apmokėjimą gauna tik kaip už reanimacijos I-II paslaugas – t. y. 10 kartų mažesnį. Pasikeitus paslaugų teikimo modeliui rajoninėse ligoninėse, išaugo pacientų srautai į kitas ligonines. (…) didžiausias papildomų pacientų krūvis teko didžiosioms gydymo įstaigoms, kurių infrastruktūra nebuvo parengta susidoroti su staiga išaugusiu pacientų skaičiumi. Dėl šių priežasčių tiek rajonų, kurių ligoninės buvo restruktūrizuotos, tiek ir aplinkinių rajonų ir miestų gyventojams paslaugų prieinamumas pablogėjo.“

Ligoninių vadovai pabrėžė, kad ypatingą dėmesį „reikia atkreipti į finansinius reorganizacijos sąlygotus aspektus: po reorganizacijos vidutiniškai rajoninėje ligoninėje, priskirtai trečiajai rajoninių ligoninių kategorijai, per metus suteikiama 1384 paslaugos (visose devyniose besikreipiančiose ligoninėse – 12 457 paslaugos per metus). Vieno paciento pervežimas į kitą ASPĮ įstaigai vidutiniškai kainuoja 169 Lt, iš viso vidutiniškai įstaigai tai sudaro 230 896 Lt per metus. Visose devyniose besikreipiančiose įstaigose ši lėšų suma sudaro daugiau kaip 2 mln. Lt. tuo tarpu, jei įstaigose būtų teikiamos konsultacijos – iš viso tai sudarytų 685 000 Lt per metus visose devyniose įstaigose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo 2010 metais“ buvo skirta 150 000 litų tikslinių lėšų priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje teikimui užtikrinti. Didžiausia tų pinigų dalis buvo skirta chirurgų, traumatologų, dirbančių priėmimo-skubos pagalbos skyriuose po įstaigos darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis, darbo užmokesčiui. Kreipimesi pabrėžiama, kad šios lėšos tik iš dalies sprendė šių paslaugų teikimo poreikius, nes tikslinis finansavimas nepadengė išlaidų slaugos darbuotojų darbo užmokesčiui, vaistams, tvarsliavai, kitoms medicinos pagalbos prekėms. 2011 m. šios funkcijos buvo finansuojamos tuo pačiu principu, kaip ir 2010 m., t.y. po 50 000 litų už ketvirtį – iš viso 200 000 litų per metus. Šių paslaugų būtinumu abejoti netenka, nes minėtose ligoninėse pacientams per metus budintys chirurgai vidutiniškai suteikia 1390 skubios pagalbos paslaugų (vidutiniškai 116 per mėnesį), konsultuojama apie 680 pacientų.“

„Mus pasiekia neoficiali informacija, kad 2012 m. minėtos funkcijos nebebus finansuojamos, – rašoma Kreipimesi. – Tokiu atveju ligoninės bus priverstos nutraukti priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose teikimą. Tai neišvengiamai pablogins paslaugų prieinamumą pacientams, dėl to kils nepasitenkinimas, nukentės paslaugų kokybė ir savalaikiškumas, išaugs išlaidos dėl pacientų pervežimo. Siekiant sistemingai planuoti įstaigų veiklą, mums būtina žinoti, ar aukščiau išvardytos funkcijos bus finansuojamos 2012 m. ir kokia yra valstybės valdymo institucijų pozicija dėl šio klausimo sprendimo ateityje. Norime Jus informuoti, kad tikslinio finansavimo nutraukimo atveju, reiktų atsisakyti priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose teikimo, o darbuotojus, teikiančius šias paslaugas, atleisti iš darbo, prieš du arba keturis mėnesius apie tai įspėjus raštu. Bendros tokių paslaugų nutraukimo sąnaudos devyniose ligoninėse gali siekti iki 900 000 Lt.“

Devynių rajonų ligoninių vadovai prašo atsakingų institucijų, į kurias kreipiasi, informacijos apie numatomą priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų teikimo finansavimą 2012 m. ir būtinų sprendimų dėl priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų nuolatinio finansavimo ateityje. Be to, jei priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų teikimas nebus finansuojamas 2012 m., numatyti ir užtikrinti minėtų paslaugų teikimo nutraukimo sąnaudų ligoninėms kompensavimą.

„Širvintų krašto“ informacija

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+