Pertvarka gresia ir greitajai medicinos pagalbai

Dienos tema Valstybės kontrolei įvertinus, kaip šalyje teikiama greitoji medicinos pagalba, paaiškėjo, kad ji organizuojama nepakankamai efektyviai, dauguma numatytų pertvarkos darbų nuolat atidėliojama, dalis automobilių parko atnaujinimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Taigi būtina sparčiau tobulinti greitosios medicinos pagalbos sistemą, nes šios paslaugos yra gyvybiškai svarbios, o lėšų joms apmokėti išleidžiama daug. Lietuvoje kasmet beveik kas ketvirtas gyventojas kviečiasi greitosios medicinos pagalbą. Vien tik Širvintose per metus būna apie 5000 iškvietimų. 2007 m. Sveikatos apsaugos ministerija nupirko 123 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Audito nuomone, dalis automobilių pirkimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Greitosios medicinos pagalbos automobiliuose buvo įmontuoti 96 kompiuteriai, tačiau dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų jais nesinaudoja, nes nėra tam pasirengta. Kompiuteriai su programine įranga kainavo daugiau negu 3 mln. litų.  Širvintų poliklinikos vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė pasakojo, kad tokį kompiuterizuotą greitosios medicinos pagalbos automobilį šią vasarą gavo ir Širvintos. Tačiau tik rugsėjo mėnesį pradėjo jį eksploatuoti, nes užtruko laiko, kol įprato naudotis automobilio viduje esama įranga – juk važiuojant pas ligonį negali būti jokių nesklandumų. Navigacinė sistema, esanti greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kol kas nėra naudojama. Kompiuteris yra išimtas, nes kol nėra bendros apskrities dispečerinės, jis lyg ir nereikalingas. Be to, yra geros ryšio linijos, kurios fiksuoja automobilio buvimo vietą, galima matyti, ar jis stovi, ar važiuoja. Fiksuojami visi gydytojų veiksmai: tai yra, kada buvo iškviesta medicinos pagalba, kada ji pasiekė pacientą, kokios procedūros buvo atliekamos nuvažiavus pas ligonį, ir pan. Anot vyr. gydytojos Nijolės Dimšienės, kol kas jokių nusiskundimų naujuoju greitosios medicinos pagalbos automobiliu nėra. Mat gera ne tik viduje esanti įranga, bet ir paties automobilio korpusas yra sutvirtintas, o to nebuvo ankstesniuose greitosios medicinos pagalbos automobiliuose. Vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė priminė, kad, be šio, naujausio greitosios medicinos pagalbos automobilio, Širvintų poliklinika turi ir du 2004 m. ministerijos nupirktus automobilius. Pirmajam, 2004 metais gautam automobiliui, įrangą montavo lietuviai ir, deja, šis automobilis nėra patogus. Antrasis jau geresnis, nes turi autonominį šildymą. Tai ir teigiamas, ir neigiamas dalykas. Autonominis šildymas yra geras dalykas, tačiau važiuojant žiemos metu, kai yra daug sniego, automobilio apačioje esanti šildymo sistema visur užkliūva. Važiuoti pas ligonius visada yra paruošti du automobiliais. Trečias – atsarginis, tam atvejui, jeigu vienam iš tų dviejų kas nors atsitiktų, arba tiesiog reikėtų patikrinti jo techninę būklę. Auditoriai, vertindami, šalyje teikiamą greitosios medicinos pagalbą, atkreipė dėmesį į tai, kad numatomas greitosios medicinos pagalbos dispečerinių steigimas apskrityse ne tik pareikalaus papildomų išteklių, bet ir gali pailginti medikų atvykimą pas pacientus. Širvintų poliklinikos vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė irgi mano, kad greitosios medicinos pagalbos dispečerinės steigimas apskrityje kol kas nėra tikslingas. Visų pirma dėl to, kad navigacinės sistemos, skirtos automobiliams, yra netobulos, ir važiuojat pas ligonį galima per ilgai užtrukti, o gal net pavėluoti. Antra – žmonės dar nėra tokie sąmoningi, kad galima būtų steigti greitosios medicinos pagalbos dispečerinę apskrityje. Mat didžioji dalis iškvietimų būna ne dėl ūmių susirgimų ar nelaimingų atsitikimų, bet dėl lėtinių sveikatos sutrikimų, kuriuos turėtų gydyti bendrosios praktikos gydytojai. Žmonės dar nemoka tiksliai paaiškinti, kas ligoniui yra, ir reikia važiuoti kiekvienu atveju, nes jie to reikalauja. Tuo tarpu pakilus temperatūrai, užtektų tik paaiškinti, ką reikia daryti ir kokius vaistus gerti. Žmonės kartais nesusimąsto, kad greitosios medicinos pagalbos iškvietimas dėl nesunkaus negalavimo kitam gali kainuoti gyvybę. Mat tuo metu, pvz., įvykus avarijai, nebus laisvų automobilių. Kitą vertus, įsteigus greitosios medicinos pagalbos dispečerinę apskrityje tokių nesklandumų neturėtų būti, nes būtų siunčiamas automobilis iš kito miesto. Tačiau vėlgi galėtų pasitaikyti analogiškų situacijų, kai, pvz., greitosios medicinos pagalbos automobilis važiuotų iš Vilniaus pas ligonį, kuriam tik pakilusi temperatūra. Taigi žmonės dar nėra pasirengę apskrities greitosios medicinos pagalbos dispečerinei. Kalbinti Širvintų rajono gyventojai sakė, kad greitosios medicinos pagalbos darbą vertina gerai arba vidutiniškai. Žmonės teigė, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis visada atvažiuoja, tik apgailestauja, jog ne visada noriai. Mat prieš tai dispečerė paklausia, ar ligonis neturi galimybės iki Poliklinikos atvažiuoti savo transportu, ir tik išgirdę neigiamą atsakymą vyksta pas ligonį. Tačiau visi kalbinti rajono gyventojai yra prieš apskrities greitosios medicinos pagalbos dispečerinės steigimą, nes mano, kad tuomet tektų labai ilgai laukti greitosios medicinos pagalbos automobilio, o gal net ir nesulaukti… Ivona Komarovska