Ligoninių reforma – galvos skausmas ilgam…

ligoninegLigoninių pertvarką reikia spartinti, – teigia valstybiniai auditoriai, įvertinę stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo rezultatyvumą 2006-2009 m. „Auditas parodė, kad reformos vykdytojai turėtų nustatyti aiškesnius jos tikslus, kad gyventojai gautų kokybiškesnes ir lengviau pasiekiamas sveikatos priežiūros paslaugas, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Be to, matome, kad yra rezervų taupiau naudoti sveikatos sistemai skiriamas lėšas.“

Pertvarkant ligoninių darbą buvo siekiama pagerinti sveikatos sistemos efektyvumą: sutrumpinti vidutinę gulėjimo trukmę ligoninėje iki 8 dienų, sumažinti hospitalizacijos apimtį iki 18-os ligonių 100-ui gyventojų, sumažinti stacionarinių paslaugų kiekį, keičiant jas dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugomis. Per praėjusius ketverius metus sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų pertvarkai vien iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo skirta beveik 204 mln. Lt, tačiau daugelis planuotų rezultatų nebuvo pasiekti.

Audito metu nustatyta, kad auditorių vertintos sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamai planuojamos, neįvertinta, kokių paslaugų ir kokios apimties jų reikės šalies gyventojams, kurios gydymo įstaigos ir kokiu mastu tas paslaugas teiks, kad ištekliai būtų naudojami taupiausiai ir efektyviausiai. Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai dar 2002 metais rekomendavo nustatyti minimalius įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimus, tačiau rekomendacija iki šiol neįgyvendinta.

Vienas iš ligoninių restruktūrizavimo strategijos tikslų – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, tačiau asmens sveikatos priežiūros kokybės vertinimo sistema iki šiol nesukurta. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad rajonų ligoninėse, iš kurių atsisakoma pirkti chirurgijos paslaugas, bus atsisakoma pirkti ir reanimacijos bei kai kurias kitas paslaugas.

Įvertinę 63 stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros finansavimą, kuriam per praėjusius ketverius metus buvo skirta 1,1 mlrd. Lt, auditoriai konstatavo, kad nebuvo užtikrintas tinkamas jų naudojimas. Auditoriai pripažino, kad gautos lėšos padėjo gydymo įstaigoms apsirūpinti didelės vertės medicinine įranga ir taikyti pažangesnes diagnostikos ir gydymo technologijas (Širvintų rajone, deja, už milijonines lėšas nupirkta modernia įranga chirurgijos skyrius, beje, kurio remontui irgi išleisti didžiuliai pinigai, naudojosi rekordiškai trumpai, buvo uždarytas – „Širvintų krašto“ past.). Tačiau finansuojant sveikatos priežiūros įstaigų investicinius projektus neužtikrinamas projektų tęstinumas, stinga ilgalaikės valstybės investicijų politikos į šiuos objektus, investicijos skiriamos neatsižvelgiant į paslaugų poreikį regionuose, nėra aiškių investicinių projektų atrankos ir vertinimo kriterijų. Dėl šių priežasčių neužtikrinamas rezultatyvus lėšų naudojimas.

Siekiant optimizuoti stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir jose teikiamas paslaugas, Valstybės kontrolė rekomendavo parengti ir patvirtinti stacionarinių gydymo įstaigų išdėstymo ir paslaugų planavimo priemones bei gydymo įstaigų veiklos vertinimo metodiką, kurioje būtų nustatyti ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai įstaigų veiklos vertinimo rodikliai. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų valstybės investicijų paskirstymą susieti su sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rezultatais, šalies mastu koordinuoti didelės vertės medicininės įrangos įsigijimą iš įvairių finansavimo šaltinių. Be to, pasiūlyta stacionarinėse gydymo įstaigose atliekamų brangių tyrimų ir procedūrų kainą įskaičiuoti į stacionarinių paslaugų bazines kainas, nes taip būtų racionaliau naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos.

Rugsėjo 29 dieną Kupiškio ir Ignalinos rajonų ligoninėse vyks išvažiuojamasis posėdis, kuriame dalyvaus Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovai, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, rajonų savivaldybių merai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Posėdyje bus svarstoma, kaip užtikrinti mažų restruktūrizuotų ligoninių finansinį stabilumą, gerinti paslaugų prieinamumą, taip pat aptariama naujosios vaistų receptų rašymo tvarkos įtaką gydymo kokybei. Anot Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo, matyt, bus siūloma keisti mažų terapinio bei slaugos ir palaikomojo gydymo profilio ligoninių finansavimo modelį.

Panašu, kad „reformuojant“ sveikatos apsaugą privirtą košę dar teks ilgai kabinti. Ir kentės ne kas kitas, o pacientai. Ypač tokių mažų rajonėlių kaip mūsiškis.

„Širvintų krašto“ informacija

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+