Ligoninė pasmerkta visiškam žlugimui?

Ar slaugytojoms pavyks išsaugoti darbą?

Dienos tema

Kovo 10-osios popietę Širvintų ligoninės salėje vyko medicinos darbuotojų susirinkimas, kuriame, be ligoninės personalo, dalyvavo ir sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, Savivaldybės vadovai bei gydytojų profesinės sąjungos, slaugytojų asociacijos ir medicinos darbuotojų profesinės sąjungos atstovai. Ligoninės vyr. gydytoja Dalia Aleknienė, vos išvydusi spaudos atstovus, ėmė aiškinti, kad tai – įstaigos vidaus pasitarimas, ir bandė išprašyti. Tačiau beveik visi susirinkusieji teigdami, jog ligoninė yra viešoji įstaiga, pageidavo, kad žurnalistai liktų. Iš tikrųjų vyr. gydytoja Dalia Aleknienė, matyt, pamiršo, kad ligoninė tai ne tik pastatas, jame dirbantys žmonės, bet ir ligoniai – rajono gyventojai, kurie turi teisę žinoti, kas artimoje ateityje laukia Širvintų gydymo įstaigos.

Taigi, nors ir nelabai patenkinta, bet vyr. gydytoja turėjo pradėti susirinkimą dalyvaujant spaudos atstovams. Pradėjusi nuo istorijos – t.y., kaip kito ligoninės teikiamų paslaugų kiekis ir kokybė, kokiuose projektuose dalyvauta ir kiek gauta lėšų, Dalia Aleknienė netrukus priėjo prie šiandieninės situacijos ir to, kas Širvintų ligoninės laukia ateityje. Anot vyr. gydytojos, išgirdus apie trečiąjį reorganizacijos etapą, buvo svarstomi įvairūs išgyvenimo ir paslaugų teikimo būdai. Tačiau Širvintų rajono ligoninė buvo priskirta prie žemiausiojo lygio rajono ligoninių (rajono ligoninės yra su chirurgijos paslaugomis ir be jų). “Mūsų ligoninei paliktos tokios paslaugos: priėmimas, skubi pagalba, terapija I, terapija II, kai nereikia reanimacijos, slauga ir palaikomasis gydymas, dienos chirurgija (I ir II grupės), stebėjimo paslaugos, reanimacija (I ir II grupės), pediatrija, vaikų ligų ir ambulatorinė medicininė reabilitacija, kurių mes dar neteikiame, specializuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos ambulatorinės paslaugos. Taip pat paslaugos, užtikrinančios ligoninių veiklą, kuriai buvo skirta parama pagal Rytų ir Pietryčių Lietuvos sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų projektą. Reanimacija II mums yra paliekama, bet netenkame visos chirurgijos, netenkame dienos chirurgijos nuo III grupės,” – paslaugų pavadinimus vardijo Dalia Aleknienė.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai – tik skambūs medicinos darbuotojams žinomi paslaugų, kurias galėtų teikti Širvintų ligoninė nuo balandžio 1 dienos, pavadinimai. Kol kas visiškai neaišku, ar visos išvardytos paslaugos bus teikiamos. Pasirodo, kovo 1-ąją gauta Ligonių kasos sutartis, kaip sakė pati vyr. gydytoja Dalia Aleknienė, dar šiais metais Širvintų ligoninę pasmerktų visiškam žlugimui. Ligonių kasos parengtame dokumente sutartinė metinė suma mažėja 1 mln. 160 tūkst. litų, t.y. apie 23 proc. Anot vyr. gydytojos, minėta suma sudarytų apie 30 proc. bendro ligoninės mokos fondo ir reikėtų atleisti 30 proc. darbuotojų. Ši sutartis dar nepasirašyta, taigi yra maža viltis, kad iki balandžio 1 dienos pavyks išsikovoti geresnes sąlygas…

Slaugytojos apgailestavo, kad Širvintų ligoninėje yra “tik pusantro operuojančio chirurgo”. Dėl specialistų trūkumo, anot slaugytojų, padaroma mažai operacijų. Slaugytojos bandė sveikatos apsaugos ministro patarėjui paaiškinti, kad ligoninėje palikus tik dienos chirurgiją, nebeliks ir to vieno gerai operuojančio chirurgo, nes joks geras gydytojas neliks dirbti dėl kelių nedidelių operacijų. O prie chirurgijos I ir II grupių priskyrus kelias rimtesnes operacijas iš III, IV ar net V grupių, jų tiesiog nebebus kam atlikti. Tačiau sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius atsakė, kad esamų specialistų motyvacija ir naujų pritraukimas – tik įstaigos problema ir jeigu nesugebama to padaryti, tai reikia keisti vadovus arba jungtis prie kitų įstaigų.

Negalima nepritarti ministerijos atstovui. Iš tikrųjų Širvintų ligoninėje teikiamų paslaugų kiekis plėtėsi, darbo sąlygos vis gerėjo, ypač pastaraisiais metais, kai chirurgijos skyrius buvo aprūpintas modernia įranga. Tereikėjo laiku pritraukti daugiau gerų specialistų, ir šiandien galbūt nebereikėtų sukti galvos, kaip išgyventi? Ir merui nereikėtų nuolat verkšlenti, kad žiniasklaida jį nuolat užsipuola, bei girtis, kiek daug jis stengėsi, kad ligoninė išliktų… Juk ne tuščios pagyros liudija nuoseklų darbą, o konkretūs veiksmai. Deja, širvintiškiai jų laiku neišvydo. Rajono tarybos narei “darbietei” Marijai Gudonienei, dar pernai rugsėjį pradėjusiai kelti ligoninės išlikimo klausimą, liberalcentristas K. Pakalnis atšovė, kad “nekeltų bangų pirma laiko”… Širvintų rajonas vienintelis iš 60 nepateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui pareiškimo su prašymu nenaikinti ligoninių. O ir gyventojų parašai dar ir šiandien tikriausiai teberenkami, ir nežinia, koks bus jų likimas, nors kai kurios savivaldybės suskubo tūkstančius parašų surinkti dar pernai rugsėjį ir su Rezoliucijomis bei kitais dokumentais pateikti Seimui, Sveikatos apsaugos ministerijai.

Po dviejų savaičių prasidės trečiojo restruktūrizacijos etapo įgyvendinimas (naujasis sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas R. Šukys savo pirmtako partijos kolegos pradėtų darbų stabdyti nė neketina), tačiau taip ir neaišku, kokias paslaugas rajono gyventojams teiks Širvintų ligoninė? Neaišku ir tai, ar ligoninės vadovė sugalvos, kaip išsaugoti darbo vietas galbūt ir dėl jos netinkamo vadovavimo ties nedarbo slenksčiu atsidūrusioms slaugytojoms? Ar rajono ligoniai turės teisę pasirinkti gydymo įstaigą? O gal bus verčiami važiuoti tik į Ukmergės ligoninę?

Neatsakytų klausimų daugybė, bet aišku tik viena – nuo balandžio 1 dienos Širvintų ligoninė nebegalės teikti daugybės iki šiol teiktų paslaugų, o didžiosios ligoninės, sako, nėra pasiruošusios priimti padidėjusio ligonių srauto…

Ivona Komarovska