„Greitoji“ dabar turi suktis greičiau

Poliklinikos vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė kiekvieną rytą analizuoja dokumentus, liudijančius Greitosios medicinos pagalbos automobilio iškvietimus ir nuvykimo į vietą laiką.

Poliklinikos vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė kiekvieną rytą analizuoja dokumentus, liudijančius Greitosios medicinos pagalbos automobilio iškvietimus ir nuvykimo į vietą laiką.

Dienos tema

Šalies žiniasklaidoje rašoma, kad po Sveikatos apsaugos reformos trečiojo etapo pradžios (kurio aukomis tapo 10 savivaldybių centrų ligoninių: Naujosios Akmenės, Gargždų, Pakruojo, Šilalės,  Prienų, Molėtų, Kaišiadorių, Širvintų, Ignalinos ir Zarasų) nepraėjo nė du mėnesiai, tačiau jau akivaizdu, jog padaryta milžiniška klaida. Bent jau taip tikina politikai, medikai ir jų pacientai. Reformos motyvas buvo geresnės, kokybiškesnės, labiau prieinamos paslaugos, o išėjo atvirkščiai. Padidėjo ne tik socialinė atskirtis tarp kaimo ir miesto gyventojų, bet darbo neteko daugybė gydytojų bei slaugytojų, reformuotose ligoninėse dėl sumažinto finansavimo, tikėtina, nukenčia daugybės paslaugų kokybė, „žalieji koridoriai“ veikia toli gražu ne kiekvienoje regioninėje ir respublikinėje ligoninėje, o ir mirčių jau būta… Taigi apie pasikeitimus Greitosios medicinos pagalbos darbe po reorganizacijos trečiojo etapo kalbamės su VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Nijole Dimšiene:

– Kaip pasikeitė Greitosios medicinos pagalbos personalo darbas? Tikriausiai rūpesčių padaugėjo?

– Greitosios medicinos pagalbos automobilio personalas, važiuojantis į iškvietimą, kiekvieną kartą užpildo tam tikrus dokumentus. Aš kasryt pasiimu juos, peržiūriu ir darau sau suvestinę, kad žinočiau esamą situaciją ir tai, ką reikalui esant reikėtų keisti. Per balandžio mėnesį į Širvintų ligoninę paguldyti 37 žmonės (tai terapinis kartu su reanimacija ir neurologija bei vaikų ligų profiliai), į kitų rajonų ligonines (Naujosios Vilnios psichiatrijos, pediatrijos centrą ir t.t.) paguldyti 26 asmenys. Iš jų 7 ligonius teko išvežti į kitas ligonines dėl uždaryto chirurgijos skyriaus. Gegužės mėnesį Greitosios medicinos pagalbos personalas turėjo daugiau darbo. Iki gegužės 19 dienos į Širvintų ligoninę paguldyti 39 žmonės, į kitas išvežti – 35. Iš jų dėl uždaryto chirurgijos skyriaus į kitas ligonines (Ukmergę arba Vilnių) išvežta 10 asmenų. Dėl objektyvių priežasčių galimos tam tikros paklaidos.

Greitosios medicinos pagalbos personalui esame numatę reikalavimus (siektinus tikslus), kad į iškvietimą kaimo vietovėje privalo nuvažiuoti per 25 minutes, o miesto teritorijoje (Širvintose, įskaitant Kabaldą ir Širvintų kaimą) – per 15 minučių. Nuo sausio iki balandžio 1 dienos buvo 10 neatitikimų, t.y. pavėlavimų. O nuo balandžio 1-osios iki gegužės 21 dienos – 9 vėlavimai. Greitosios medicinos pagalbos automobilis vėluodavo tik dėl to, kad tuo metu būdavo kitame iškvietime. Kitokių vėlavimo priežasčių (mašinos gedimas ir pan.) nebuvo.

– Dabar, kaip ir anksčiau, į iškvietimus važiuoja du Greitosios medicinos pagalbos automobiliai?

– Taip. Kartais teikiame mokamos paslaugas. Jeigu vyksta koks nors renginys, pvz., ralio varžybos, žirgų lenktynės hipodrome ir pan., tada formuojame rezervinę, naują brigadą ir už suteiktas paslaugas mums yra sumokama. Mūsų įstaigai tai yra papildomos pajamos. Tuo metu du Greitosios medicinos pagalbos automobiliai dirba kaip dirbę.

– Kiek maždaug užtrunka ligonį nuvežti į kito miesto (Ukmergės ar Vilniaus) ligoninę ir grįžti atgal?

– Analizuoju ir laiką, per kurį Greitosios medicinos pagalbos automobilis nuveža žmogų į kito rajono ligoninę bei grįžta atgal. Didžiausias atstumas – nuvežti ligonį su ūmiomis psichozėmis į Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninę. Tada užtrunkama maždaug dvi su puse valandos. Į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę nuvažiuojama ir grįžtama maždaug per 2 valandas ir 10 minučių. Vežant žmogų į Ukmergės ligoninę, paprastai užtrunkama truputį daugiau nei valandą. Turint omenyje, kad pusvalandį užtrunka pati kelionė, tai visai normalu. Tiesa, vakar (gegužės 20 dieną) Greitosios medicinos pagalbos automobilis į Ukmergės ligoninę veždamas pacientą, kuriam buvo įtariamas šlaunikaulio kaklelio lūžis, sugaišo 2 valandas 40 minučių. Dar nežinau, kodėl taip ilgai užtruko. Gal laukė, kol padarys rentgeno nuotrauką, nes įtarė, kad paskui reikės vežti į Vilnių? Nors tada pervežiti turėtų Ukmergės greitosios medicinos pagalbos automobilis.

– Ar visi pacientai, kuriuos į ligoninę atveža Greitosios medicinos pagalbos automobilis, yra paguldomi?

– Beveik visi. Jeigu nėra visai aišku, ar reikės guldyti į stacionarą, tai dienos metu ligoniai visą laiką yra atvežami į Polikliniką. Pagal Greitosios medicinos pagalbos taisykles to lyg ir neturėtų būti, pvz., Vilniuje niekas ligonių į polikliniką neveža. Tačiau mes vadovaujamės tuo principu, kad jeigu Greitosios medicinos pagalbos automobilis nuvažiavo į iškvietimą kaime, tai, esant būtinybei, atveža žmogų į Polikliniką. Argi gali medicinos darbuotojas pasakyti žmogui, kad jis dabar važiuotų pas savo šeimos gydytoją, o Greitosios medicinos pagalbos automobilis tuo metu grįš tuščias? Tokia jau tradicija: jeigu Greitosios medicinos pagalbos medikas mato, jog nėra kokia nors ūmi būklė ir nereikia žmogaus guldyti į ligoninę, bet vis tiek reikia pas šeimos gydytoją, kuris paskirtų gydymą pablogėjus sveikatai, tai neatsisako nuvežti į Polikliniką. Atvežtą žmogų gydytojai apžiūri, padaro reikiamus tyrimus ir paskiria gydymą. Būna ir taip, kad po tyrimų paaiškėja, jog pacientą reikia guldyti į ligoninę. Tada jau su gydytojo siuntimu jis guldomas. Gal prarandame šiek tiek laiko, kol žmogus apsirengia, susirenka reikiamus daiktelius, bet dėl to jokios didelės problemos nėra buvę.

Kartais Greitosios medicinos pagalbos automobilis vakarinio budėjimo metu pacientus atveža į ligoninėje veikiantį traumų punktą. Balandžio mėnesį į minėtą punktą buvo atvežti 6, o iki gegužės 19 dienos – 12 žmonių. Tai ambulatoriniai pacientai, kurie kviečia Greitosios medicinos pagalbos automobilį dėl tam tikrų skausmų ar nesunkių susižalojimų. Traumų punkte suteikus pagalbą, jie išleidžiami namo. Kartais po apžiūros reikia pervežti į  VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę.

– Iš Jūsų pasakojimo susidaro įspūdis, kad Širvintų greitosios medicinos pagalbos personalas susitvarko su padidėjusiu darbo krūviu?

– Kol kas nėra didelės bėdos, nebuvo taip, kad nesusitvarkytume. Aišku, labai nevienodos ir dienos, štai, pavyzdžiui, Greitoji medicinos pagalba per gegužės 19 dienos parą turėjo 4 iškvietimus, o vakar (gegužės 20-ąją) buvo 20 iškvietimų. Iš jų: 3 pacientus vežėme į Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninę, 1 į Santariškes, 2 – į Ukmergės ligoninę. Tačiau susitvarkėme, nors dar nežinau, ar vakar buvo vėlavimų.

– Sakykite, ar veikia vadinamieji „žalieji koridoriai“ Ukmergės ir Všį Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėse? Ar ilgai tenka laukti, kol priimamas mūsų rajono pacientas?

– Pradžioje buvo vienas atvejis Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje – ten norėjo, kad su mūsų įtvarais vežtų į rentgeną. Paskambinau Ukmergės ligoninės vyr. gydytojui ir paaiškinau, kad taip negali būti, negalima gaišinti Greitosios medicinos pagalbos automobilio. Daugiau nebuvo jokių nesusipratimų. Kiek vežėme ligonių į Greitosios pagalbos ligoninę, nepasitaikė, kad nepriimtų. Nebuvo ir jokių didesnių vėlavimų.

– Ar per šiuos mėnesius nepasitaikė, kad pacientas mirtų Greitosios medicinos pagalbos automobilyje laiku nepasiekęs ligoninės?

– Pasitaiko atvejų, kai „greitoji“, nuvažiavusi į vietą, randa jau negyvą žmogų. Tada yra konstatuojama mirtis. Atrodo, praėjusį mėnesį buvo vienas neefektyvus reanimavimas. Per pastaruosius du mėnesius nebuvo taip, kad Greitosios medicinos pagalbos automobilyje į ligoninę vežamas asmuo mirtų.

– Ačiū už pokalbį.

Ivona Komarovska

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+