50 procentų sveikatos lemia gyvenimo būdas

Pirmadienio popietę Širvintų rajono švietimo centre vyko konferencija “Sveikatos ugdymas mokykloje”. Interneto pagalba nuotoliniu būdu konferencijoje dalyvavo, o tiksliau – Širvintų švietimo centre skaitomų paskaitų klausėsi ir Lazdijų, Kelmės, Prienų, VDU-klasės, Rokiškio, Trakų Švietimo centrų klausytojai.

Po Širvintų rajono švietimo centro direktorės Daivos Vinciūnienės sveikinimo žodžių apie mokymosi sąlygas – galimą įtaką mokinių sveikatai pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų filialo vedėjas Vidimantas Arasimavičiaus. Anot V. Arasimavičiaus, saugant ir stiprinant moksleivių sveikatą yra nemažai veiklos sričių, kur turi būti pedagogų ir medikų bendradarbiavimas. Pirmiausia – dėl mokyklinių baldų. Labai svarbu, kad jie būtų paženklinti atitinkama spalva ar funkcinio dydžio skaitmenine išraiška, o mokiniai sodinami atsižvelgiant į jų regą, klausą bei pateiktus gydytojo nurodymus (tikrintose Širvintų rajono mokyklose 23 proc. suolų nėra paženklinti). Mokinių regėjimui ir laikysenai svarbus ir atstumas nuo pirmųjų bei paskutiniųjų suolų iki klasės lentos. Be to, vaikai per mokslo metus ne mažiau kaip du kartus turi būti persodinami, keičiant žiūrėjimo kampą.

Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas yra esminiai sveikatą lemiantys ir palaikantys veiksniai visą žmogaus gyvenimą, todėl dar vaikystėje reikia formuoti tinkamos mitybos įpročius. Vaikus maitinti reikia tokiais laiko tarpais, kad iki naujo maitinimo skrandis spėtų išsituštinti. V. Arasimavičius apgailestavo, kad per trumpi laiko tarpai tarp vaikų maitinimo yra Alionių ir Barskūnų pagrindinėse mokyklose. Įvedus visų pradinukų maitinimą, atrodo, kad Širvintų pradinėje mokykloje “vyksta nuolatinis valgymas”.

Kitas svarbus veiksnys yra apšvietimas. Pagrindinis apšvietimo srautas turi kristi iš kairės. Dirbtinio apšvietimo lygis išmatuotas ir įvertintas 11 rajono mokyklų. Tyrimo duomenimis, septyniose tyrime dalyvavusiose mokyklose (Širvintų pradinėje, Družų, Kernavės J. Šiaučiūno, Vileikiškių, Kiauklių, Medžiukų, Juodiškių pradinio ugdymo skyriuose) dirbtinis apšvietimas atitiko higienos normos reikalavimus.

Fizinis aktyvumas būtinas bet kurio amžiaus žmonėms, ypač vaikams ir jaunuoliams, nes pagerina nuotaiką, darbingumą, fizinę išvaizdą, padeda įveikti stresą. Pagrindinė fizinio lavinimo forma mokykloje yra kūno kultūros pamokos. Kiekvienas mokinys mokytojui turėtų pristatyti pažymą apie sveikatos būklę, bet atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Širvintų rajono mokyklose iki 20 proc. mokinių nėra pristatę minėtų pažymų.

Yra ir dar keletas svarbių veiksnių, tausojančių mokinių sveikatą. Tai tinkamas kompiuterinės klasės įrengimas, mokinių ugdymo proceso higiena (pamokų ir pertraukų trukmė, tam tikrų pamokų išsidėstymas per savaitėę ir t.t.), taisyklingas sėdėjimas, mokinių sveikatos priežiūra ir t.t.

Vėliau UAB “Širvintų sveikatos centras” šeimos gydytoja Laima Štakėnienė papasakojo, kad sveika gyvensena – tai individo ar socialinės grupės elgsena, padedanti palaikyti, ugdyti ir stiprinti sveikatą. Sveikatą lemia: genai (20 proc.), aplinka (20 proc.), sveikatos apsaugos – medicinos paslaugų kokybė (10 proc.) ir gyvenimo būdas (50 proc.). Taigi labai svarbu sveikos gyvensenos principus akcentuoti mokyklose, darželiuose bei kitose ugdymo įstaigose.

Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinavimo biuro visuomenės sveikatos administratorė Dalia Sabaliauskienė papasakojo apie mokyklų galimybę būti pripažintoms sveikatą stiprinančiomis mokyklomis. Šių mokyklų tikslas stiprinti mokinių ir kitų bendruomenės narių fizinę, protinę, dvasinę sveikatą, gilinti sveikatos žinias bei formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos bei visuomenės pastangomis kurti integruotą, plačią sveikatos stiprinimo sistemą bei sveikatai palankią aplinką.

Širvintų lopšelio-darželio “Saulutė” auklėtoja Aldona Bučinskienė teigė, jog formuoti vaikų higienos įgūdžius reikia nuo ankstyvos vaikystės, kad tai taptų jų gyvenimo būdu. Švarus žmogus yra malonesnis, su juo maloniau bendrauti, jis mažiau serga, nes apsaugotas nuo ligų, kurios plinta dėl nešvaros. “Švarios” mintys suteikia kitiems teigiamų emocijų, malonių išgyvenimų.

Apie mažųjų žygeivių neformaliojo ugdymo veiklą papasakojo Širvintų pradinės mokyklos mokytoja metodininkė Svetlana Paliukėnienė. Tokios veiklos metu vaikai susidomi savo miesto, rajono gamta, įžymiomis vietomis, istoriniu palikimu iš “pirmų rankų”, patiria daug teigiamų emocijų, atradimo bei kūrybos džiaugsmo ir t.t.

Apie atliktą tyrimą “Penktokų adaptacijos mokykloje ypatumai” ir jo rezultatus papasakojo Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos psichologė Viktorija Jakševičiūtė. Apklausus minėtos mokyklos penktokus (49 berniukus ir 54 mergaites) paaiškėjo, kad geriausiai adaptuojasi šeimos pagrandukai ir pirmagimiai, o stipriausios penktokų baimės susijusios su būsimais pažymiais. Per 80 proc. visų penktokų gali daug gero papasakoti apie mokyklą ir jos bendruomenę. Apie penktadalis visų penktokų teigia esantys skriaudžiami bendraamžių ar vyresnių. Apie 98 proc. penktokų turi mėgstamas pamokas.

Gelvonų vidurinės mokyklos biologijos vyr. mokytoja Sondra Bartulienė pristatė vykdytą projektą “Kvieslys sveikaton”. Šiame projekte dalyvavo moksleiviai, tėvai ir mokytojai. Visi drauge kurdami suvokė, kad sveikas ir natūralus maistas ateityje bus būtinas.

Širvintų rajono švietimo centro neformaliojo ugdymo organizatorė Daiva Chadusevičienė, pristatydama Švietimo centro veiklą sveikatos ugdymo srityje, sakė, kad pagrindinė veiklos kryptis yra darbas su mokiniais ir pedagogais, kvalifikacijos tobulinimas, bibliotekos komplektavimas ir renginiai vaikams.

Šios konferencijos metu pedagogai ir kiti dalyviai ne tik išgirdo daugybę patarimų dėl sveikatos ugdymo, bet išsinešė ir knygeles “Sveikatos stiprinimas mokyklose”.

Ivona Komarovska