1. Darbdavys visada teisus. 2. Jei darbdavys neteisus – žiūrėkite 1 punktą.

Kovo 24 dieną Širvintų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje Širvintų ligoninės vyr. gydytoja Dalia Aleknienė kaltinta pažeidusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(2) straipsnio 1-ąją dalį. Gydytojai protokolą dėl Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo kovo pradžioje surašė šios Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. inspektorė Danguolė Šernaitė. Už šį pažeidimą Kodeksas numato baudą nuo 100 iki 1300 litų darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims, o pareigūnams -  nuo 30 iki 900 litų.

Protokolas buvo surašytas po to, kai vyr. gydytoja Dalia Aleknienė per mėnesį neįvykdė Danguolės Šernaitės nurodymo ištaisyti su darbo santykiais susijusių pažeidimų ir sumokėti chirurgui Romualdui Maskeliui skirtumą, kuris atsirado praėjusių metų birželio 1 dieną sumažinus atlygį už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat – darbo sutartyse numatytus priedus.

1,75 etato ligoninėje dirbusiam Romualdui Maskeliui per du mėnesius buvo išmokėta 1079 litais mažiau, nei chirurgas gaudavo iki tol. Su tuo nesitaikstantis medikas pareikalavo susidariusį skirtumą sumokėti iki 2009 metų liepos 31-osios, o nesumokėjus  – kreipėsi į Inspekciją.

Teisme Valstybinės darbo inspekcijos atstovė teigė: “Kadangi darbo sutartyje su Romualdu Maskeliu buvo numatyti konkretūs jam priklausantys priedai, be paties darbuotojo raštiško sutikimo vyr. gydytoja jų sumažinti neturėjo teisės. Apie ketinimus sumažinti darbo sutartyje numatytą atlygį darbuotoją privaloma įspėti prieš mėnesį. Šiuo atveju atlygis sumažintas raštiškai neįspėjus, netgi – atbuline data, nuo gegužės 1-osios.”

Dalia Aleknienė savo kaltės nepripažino ir teigė, kad atlygis už darbą visiems darbuotojams, taigi – ir Romualdui Maskeliui, buvo sumažintas dėl ligoninės sunkios ekonominės situacijos, gavus Sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Įsakyme nurodyta, “kaip, krizės laikotarpiu, sumažinus sveikatos apsaugos sistemos finansavimą, būtų galima išgyventi sunkmetį, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, nepriešinant visuomenės su medikais bei susilaikant nuo neteisėtų sprendimų, mažinti sistemoje dirbančiųjų atlyginimų fondą.”

Esą, tam neprieštaravo į posėdį sukviesti visi įstaigos Gydymo tarybos nariai, tarp kurių buvęs ir Romualdas Maskelis. Vienbalsiai nutarta visiems darbuotojams atlygį sumažinti 10 proc., įvairiai sumažinti kai kuriuos priedus, nemokėti kelionpinigių gydytojams, važinėjantiems į darbą Širvintose iš Vilniaus.

Širvintų ligoninei teisme atstovaujanti Meilutė Saidienė prisipažino, kad Romualdo Maskelio raštiško sutikimo sumažinti jam priklausantį atlygį neprašę todėl, kad ministro įsakymą Širvintų ligoninė gavo pavėluotai, nurodymus reikėję vykdyti neatidėliotinai, atbuline data, taigi gauti tokį sutikimą nebuvę laiko. (!) “Kiti darbuotojai nereiškė pretenzijų dėl sumažinto ir vėluojančio atlygio, sutiko palaukti, vienintelis Romualdas Maskelis reiškė pretenzijas. Personalas pasipiktinęs tokiu jo elgesiu,” – teigė atstovė.

Išnagrinėjusi bylą, Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė penktadienį konstatavo, kad Dalia Aleknienė įsipareigojimų neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, kadangi įstaiga atsidūrė sunkioje ekonominėje situacijoje, reikėjo vykdyti ministro įsakymą. Administracinė byla vyr. gydytojai nutraukta, šį sprendimą per 10 dienų galima apskųsti aukštesnei instancijai.

Ar Valstybinė darbo inspekcija pasinaudos šia teise – jos atstovų reikalas. Danguolė Šernaitė “Širvintų kraštui” sakė, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai suįžūlėję darbdaviai ar jų įgalioti asmenys nesilaiko įsipareigojimų darbuotojams, nevykdo Inspekcijos nurodymų, ieško įvairių landų, kaip, teisinantis krize, būtų galima sumažinti darbuotojų atlyginimą.

Nekomentuosime ir teismo sprendimo. Tačiau vieno nepastebėti negalima – ši aprašyta situacija puikiai atspindi Širvintų ligoninės vadovų ir personalo santykius bei situaciją pačioje ligoninėje. Per kelerius metus įsirengę šiuolaikišką operacinę ir pradėję daryti sudėtingas operacijas (beje, dėl to būta neginčijamo minėto Romualdo Maskelio nuopelno), Širvintų ligoninės vadovai nepasistengė, kad ateityje ši operacinė turėtų darbo. Užuot stengęsi išlaikyti kone dvigubu krūviu dirbantį chirurgą, ieškoję galimybių plėsti chirurgijos ar kitas perspektyvias, neprastai finansuojamas paslaugas, ligoninės vadovai žengė lengviausiu keliu – pagal bendrą šabloną čirkštelėjo žirklėmis. Taip svarbus specialistas, praktikuojantis chirurgas, buvo sulygintas su kitais, galbūt – “nuobodžiaujančiais” darbuotojais. Maža to, kad kilo darbdavio ir darbuotojo konfliktas, paskui iš darbo dar buvo atleistas ir pacientų didelį pasitikėjimą turintis chirurgas Remigijus Jotautis. Taigi Širvintų chirurgija “nukraujavo” vos per pusmetį.

Jau paskui, kai aukščiausiu lygiu imta diskutuoti dėl ligoninių reformos, svarbiausias argumentas nefinansuoti chirurgijos paslaugų Širvintų ligoninėje buvo būtent tai, kad pas mus daroma per mažai chirurginių operacijų. Bent kiek blaiviau mąstančiam žmogui aišku: atsisakius chirurgijos, Širvintų ligoninei gresia skurstančios įstaigos, į kurią dirbti tikrai nevažiuos geri medikai, statusas. Kada ji, it ištižusi lepšė, pasismeigs ant savo paties nelankstaus koto?..

Gintaras Bielskis