Nepriklausomybės saulėtekyje Širvintos nebuvo vien tik mažas bažnytkaimis

Dar 18 a. pabaigoje Europoje buvo pradėti vykdyti reguliarūs gyventojų surašymai, kurių tikslas, kaip konstatuoja internetinė enciklopedija Wikipedia, – „demografinių, ekonominių, socialinių ir kitų duomenų, apibūdinančių tam tikru momentu kiekvieną šalies ar teritorijos gyventoją, rinkimas, apdorojimas ir skelbimas. Tikslas – gauti žinių apie gyventojų skaičių, gyventojų sudėtį ir pasiskirstymą“.

Kadangi per šimtmečius keitėsi administracinės atskirų regionų ribos, kartais be atskiros analizės sunku atsekti, kaip vienoje ar kitoje teritorijoje kito gyventojų skaičius. Lengviau kalbėti apie atskirų miestų gyventojų skaičiaus raidą.

Pirmasis visuotinis ir tiesioginis Lietuvos gyventojų surašymas buvo atliktas 1897 metais kartu su Rusijos imperijos visuotiniu gyventojų surašymu. Tačiau duomenų apie Širvintose gyvenusių žmonių skaičių buvo gauta ir kitais būdais. Štai 1885 metais, kaip skelbė 1862-1885 metais Sankt Peterburge ėjęs „Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas“ (jam vadovavo garsus to meto tyrinėtojas Piotras Semionovas-Tianšanskis) Širvintose gyveno 778 žmonės.

XX a. pradžioje (1903 metais) Širvintose buvo suskaičiuoti 1676 gyventojai, o kol kas paskutinis, 2011 metais vykęs gyventojų surašymas, suskaičiavo, kad mūsų mieste gyveno 6415 gyventojų.

Širvintų miestelio gyventojai prie bažnyčios. Antrasis XX a. dešimtmetis. Nuotrauką „Širvintų krašto“ skaitytojams dovanoja garsus šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas.

Pagal gautus duomenis, 1923 metais Lietuvoje gyveno šiek tiek daugiau nei 2 mln. gyventojų. Rezultatų lentelės 1924 ir 1925 metais buvo publikuotos „Statistikos biuletenyje”, o surašymo metu gauti duomenys buvo pateikti atskirame leidinyje lietuvių ir prancūzų kalbomis.

Gauti rezultatai parodė, kad Vilkmergės apskritis pagal gyventojų skaičių yra trečia. Apskrityje (be miesto) suskaičiuota 115 470 gyventojų (Šiaulių apskrityje – per 173 tūkst., Panevėžio apskrityje – per 117 tūkst.).

Suprantama, kad mums įdomiausi savo krašto duomenys. Taigi 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, Gelvonų miestelyje gyveno 622 žmonės (320 vyrų ir 302 moterys), Kernavės miestelyje – 252 žmonės (116 vyrų ir 136 moterys), Musninkų miestelyje – 556 žmonės (266 vyrai ir 290 moterų), o Širvintų miestelyje – 1893 žmonės (1000 vyrų ir 893 moterys). Tuo metu Širvintos pagal gyventojų skaičių buvo didesnis miestelis, nei, sakykime, Molėtai (1772 gyventojai) ar Kaišiadorys (1704 gyventojai), bet mažesnis už Ežerėnų (Zarasų) apskrityje esantį Salaką (1918 gyventojų).

Beje, devyniolikoje Vilkmergės apskrities miestelių iš viso gyveno 10 021 žmogus, t.y. beveik tiek pat, kiek apskrities centre Vilkmergėje (10 599). Kaip minėta, šis Vilkmergės gyventojų skaičius į apskrities gyventojų skaičių nepapuolė.

Kai kur gerokai mažiau nei pusė žmonių buvo raštingi. Iš suskaičiuotų 4447 vyriškos lyties Gelvonų valsčiaus gyventojų maždaug trečdalis – 1439 – mokėjo skaityti ir rašyti, o 706 – tik skaityti. Suskaičiuotos 4853 moteriškos lyties gyventojos, kurių maža dalis – 935 – mokėjo skaityti ir rašyti, o 1758 – tik skaityti.

Musninkų valsčiuje iš 3651 vyro skaityti ir rašyti mokėjo 1524 (tarp jų 496 – tik skaityti), iš 3878 moterų skaityti ir rašyti mokėjo 1459 (tarp jų 850 – tik skaityti).

Širvintų valsčiuje suskaičiuotas 4721 vyras. Iš jų rašyti ir skaityti mokėjo 2310 (tarp jų 649 – tik skaityti). Iš 4758 Širvintų valsčiaus gyventojų moterų skaityti ir rašyti mokėjo 2302 (tarp jų 1194 – tik skaityti).

Pagal raštingumą buvo vertinami ir 7-13 metų berniukai bei mergaitės. Nesismulkinant galima pasakyti, kad Gelvonų, Musninkų ir Širvintų valsčiuose rašyti ir skaityti mokėjo maždaug trečdalis berniukų, o štai raštingų mergaičių buvo šiek tiek daugiau.

Parengė Gintaras Bielskis