Tūkstantmečio dainų šventėje – 242 rajono saviveiklininkai
“Nenuginčijama tradicija tapusios Lietuvos dainų šventės išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, tautinės kultūros gyvybingumą, Tėvynės meilę ir solidarumą. Jos suburia skirtingas kartas, pratęsia vis atsinaujinantį kultūros vyksmą, padeda ugdyti moralines vertybes. Per daugelį metų susiformavo vertingiausi dainų švenčių bruožai: žanrų raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai, emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas. Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys ir nuolatinis kryptingas kūrybos procesas, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.
2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru”, – rašoma Lietuvos Tūstantmečio dainų šventės “Amžių sutartinė” tinklalapyje.
Didžiulę istorinę praeitį turinti Dainų šventė šiemet lietuviams yra ypatinga, nes tai Lietuvos Tūstantmečio dainų šventė “Amžių sutartinė”. Norą joje dalyvauti išreiškė 49 000 dalyvių, iš jų – 29 tūkstančiai vaikų ir jaunimo iki 19 metų, ir 1270 užsienio lietuvių iš 18 pasaulio šalių (Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Islandijos, Italijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vokietijos).
Liepos 1-6 dienomis Dainų šventėje dalyvaus ir 12,5 kolektyvo iš Širvintų rajono: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos merginų choras (vad. Jurga Sarpauskienė), Musninkų vidurinės mokyklos jaunimo tautinių šokių kolektyvas “Kadagėlis” (vad. Daiva Balandienė), Kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių grupė “Radasta” (vad. Virginija Šimonėlienė), Kultūros centro vidutinio amžiaus žmonių šokių grupė “Viesula” (vad. Virginija Šimonėlienė), Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos jaunimo tautinių šokių kolektyvas “Siaustukas” (vad. Ramunė Bolotnikovienė), Kultūros centro liaudiškos muzikos kapela (vad. Gintaras Pauliukonis), Pradinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis “Želmenėliai” (vad. Rūta Tamašauskienė), kamerinis choras “Navis” (vad. Audronė Burakovienė), Anciūnų folklorinio ansamblio grupė (vad. Elena Matukienė), Jauniūnų folklorinio ansamblio grupė “Linksmosios močiutės” (vad. Stefanija Tamošiūnienė), folklorinis ansamblis “Savingė” (vad. Laimutė Bikulčienė), tremtinių ir politinių kalinių choras (vad. Jonas Barbaravičius) bei 6 amatininkai: dailininkės Aldona Ragelskienė ir Stasė Rulevičienė, medžio drožėjai Julijonas Gridziuška, Povilas Malinauskas, Juozas Binkis bei audėja Zofija Jablonskienė su 10 vaikučių (aus juostas). Iš viso šventėje dalyvaus 242 rajono saviveiklininkai bei šventinės eisenos dalyviai ir oficiali delegacija.
Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro direktorė Sidona Ušackienė sakė, kad Vilniaus gatves puoš ir mūsų rajono 4 mokyklų ir 2 lopšelių-darželių vaikų padaryti “Vilties paukščiai”, ant kurių jie surašė savo palinkėjimus ir svajones.
Anot Kultūros centro direktorės, rajono saviveiklininkai gyvens Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje. Sostinėje liks ir 4 rajono autobusai, kurie dalyvius veš į renginių vietas ir atgal į mokyklą. Pinigų benzinui ir žmonių maitinimui skyrė Vyriausybė. Sidona Ušackienė yra labai dėkinga UAB “Lelija” už tremtinių ir politinių kalinių chorui pasiūtus drabužius ir džiaugiasi bendradarbiavimu su mokyklų direktoriais tariantis dėl autobusų.
Tačiau Kultūros centro direktorė labiausiai jaučia dėkingumą rajono saviveiklininkams už tai, kad jie aukoja savo laisvalaikį ir ryžtasi išvykai – juk gyvens toli gražu ne viešbučio sąlygomis, miegos ant čiužinių mokykloje.
“Atstovauti rajonui Tūkstantmečio dainų šventėje yra kiekvieno iš mūsų garbės reikalas, nes tai labai reikšmingas istorinis įvykis,” – sakė Sidona Ušackienė.
Ivona Komarovska










O ką paruošė I.Vasiliauskienė dainų šventei, juk tokia “profesionali”, kitus tik kritikuoja, žemina?
Pasidžiaukime tais žmonėmis, kurie yra savo rogėse ir dirba tą darbą, kurį iš tiesų sugeba. O dviejų didžiausių miestelio mokyklų muzikos mokytojos yra didelė problema. Darbo vietą užima, o dirba …. apgailėtinai.
Jeigu mokytojos negauna papildomu valandu, tai ir klases nerodo. Uz iniciatyva turi irgi but sumoketa.
Po mokyklu reorganizacijos didziajai daugumai mokytoju uzgeso iniciatyvos siekti kazko daugiau.
O ar iniciatyva kada buvo? kuo čia dėta reorganizacija: reikia dirbti gerai šiandien ir su tais žmonėmis, kurie yra dabar, o ne išvedžioti: duokit tą ar aną… vieniems negeri vieno amžiaus vaikai, kitiems kito – tai tinginių pasiteisinimas, bet muzikos pamokos ir po reorganizacijos liko skirtos muzikuoti, o ne konspektams rašyti..
Iniciatyvą miesto mokytojai rodė iki reorganizacijos, aišku, išimčių buvo, tinginių ir prisitaikėlių užteko. Dabar ypatinga stagnacija, nes žmonės nebemato prasmės. Vertybinės nuostatos pamintos po kojomis. Mokyklose klesti popierizmas.
Labai apmaudu, kad dabar mokytojai stengiasi tik už pinigus.
Labai grazu, kai statybininkai viska daro veltui, vairuotojai net i Vilniu veza veltui, net bilieto neduoda, gydytojai ateina i namus, klausineja, rupinasi, valdininkai darmajedai visokius popieriukus be kysio duoda, o va, mokytojai svolaciai nori viska uz pinigus. Aliau, net kunigas misiu veltui nelaiko.
Gal mokytojai valgyti nebenori ir gyvi buvusių mokinių prakeiksmais?